Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai V. Š. ir J. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dviejų vaikų – A. Š. (šioje byloje pareiškėjas) ir A. L. (šioje byloje suinteresuotas asmuo). Santuokos metu V. Š. ir J. Š. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas VĮ Registrų centro duomenų bazėje buvo įregistruotas J. Š. vardu. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biuro notarės 2023 m. rugpjūčio 24 d. liudijimas patvirtina, kad po V. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą įpėdiniai nesikreipė. Likusiu turtu po jo mirties toliau naudojosi, mokėjo mokesčius ir kt. sutuoktinė J. Š.. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biuro notarės 2023 m. rugpjūčio 16 d. liudijimas patvirtina, kad po J. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas A. Š..

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. ir J. Š. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nors šis nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas tik J. Š. vardu, tačiau sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). J. Š. po sutuoktinio V. Š. mirties toliau liko gyventi tuo pačiu adresu, naudojosi likusiu turtu kaip savu, mokėjo žemės mokesčius ir kt. Šių aplinkybių neginčijo ir mirusiojo dukra (šioje byloje suinteresuotas asmuo) A. L.. J. Š. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. Š. įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po sutuoktinio V. Š. mirties likusį palikimą. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. po sutuoktinio V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.