Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. A. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo D. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 723 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 15 d. 00.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,51 promilės) neblaivumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

D. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad D. A. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Nors D. A. neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, jo kaltę padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Iš liudytojų policijos pareigūnų R. V. ir R. Š. parodymų matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių sutampa – abu pareigūnai tvirtina matę, kad D. A. automobilis judėjo, automobilio vairuotojas, pamatęs juos, apsisuko, įsuko į lauko keliuką ir išjungė automobilio šviesas. Jiems priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjęs D. A. neneigė, kad vairavo automobilį, nurodė, kad gėrė alų ir degtinę (27–28, 37–38 b. l.). Netikėti minėtais policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo – iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir jų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose tą pačią dieną po pažeidimo užfiksavimo (2, 3–4 b. l.), šiuos parodymus patvirtina ir alkoholio kiekio matuoklio užfiksuoti duomenys (5 b. l.), o taip pat ir paties D. A. administracinio teisės pažeidimo protokole parašytas paaiškinimas „gailiuosi, kad važiavau išgėręs“ (1 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, policijos pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad jie, pamatę automobilį, važiavo iš paskos, o kai prie jo privažiavo, automobilis jau buvo sustojęs, D. A. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ne paneigia, o priešingai – patvirtina. Akivaizdu, kad jeigu D. A. vairuojamas automobilis nebūtų judėjęs, policijos pareigūnai nebūtų važiavę jam iš paskos. Dėl šios priežasties policijos pareigūnai negalėjo automobilio stabdyti – stabdyti galima priešais atvažiuojantį, o ne nuvažiuojantį automobilį. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, netikėti policijos pareigūnų parodymais vien todėl, kad jie ne visiškai analogiškai nurodė atstumą, buvusį tarp jų ir D. A. automobilių, nėra pagrindo. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, kad tarp jų ir pažeidėjo būtų asmeniškumų, nėra.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir byloje esančius vaizdo bei garso įrašus, ir priėmė teisingą sprendimą. Tai, kad byloje esančiame kompaktiniame diske užfiksuotame vaizdo įraše nematyti D. A. automobilio sustojimo momento, apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Kaip minėta, policijos pareigūnai nurodė aiškiai matę judantį ir sustojantį automobilį, tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, administracinio teisės pažeidimo protokole patvirtino ir pats D. A.. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad garso įraše (35 b. l.) užfiksuotas D. A. bandymas tartis su policijos pareigūnais – pastarasis pareigūnams nurodė, kad nori „išlaikyti“ teises, t. y. nenori, kad jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Aukštesniojo teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismo išvados dėl D. A. kaltės yra pakankamai motyvuotos. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nutarimo taip pat akivaizdu, kad administracinę nuobaudą apeliantui teismas paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta. Be to, apeliantas jam paskirtos nuobaudos neginčijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimą nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.