- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-999-259/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- R. Č., UAB „J. I.“
Procesinio dokumento kategorijos 129.1; 129.11; 121.14; 122.4
2014 m. balandžio 22 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1910-800/ pareiškėjos antstolės A. A. prašymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje: R. Č., UAB „J. I.“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė vykdomojoje byloje Nr. 0036/09/01685 skolininku po K. Č. mirties pakeisti palikimą priėmusiu R. Č.. Prašyme (b. l. 3) nurodė, jog 2009-03-30 pateiktas vykdymui Kauno rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. L2-799-385/2009, išduotas 2009-02-10 dėl 5051,40 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko K. Č., išieškotojo UAB „J. I.“ naudai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas K. Č. 2012-11-04 mirė. Palikimą priėmė R. Č.. Kreipimosi į teismą metu skolos dydis yra 4848,82 Lt su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Siekiant tinkamai įvykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, pareiškėja mano, kad tikslinga pakeisti vykdomojoje byloje skolininką palikimą priėmusiu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutarties (b. l. 28–30) motyvuose nurodė, jog ieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Paveldėjimo atveju CPK 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės L. U. D. prašymą pakeisti skolininką vykdomosiose bylose; suinteresuoti asmenys – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, UAB ,,Kauno vandenys“, AB ,,Kauno energija“, AB TEO LT, bylos Nr. 3K-3-243/2011).
Teismas įvertino tas aplinkybes, jog byloje duomenų apie tai, jog R. Č. priėmė palikimą pagal apyrašą nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog išieškotojas (kreditorius) UAB „J. I.“ ar išieškojimą vykdžiusi antstolė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui R. Č., arba pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto arba kreipėsi dėl šalies pakeitimo vykdymo procese. Teismas nustatė, jog palikimą priėmusiam asmeniui apie mirusio tėvo K. Č. skolą kreditoriui UAB „J. I.“ nieko nebuvo žinoma iki šios bylos dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, iškėlimo, pats kreditorius į jį taip pat nesikreipė dėl tėvo skolos. Teismas pažymėjo, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių, nustatant ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Teismas konstatavo, jog kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareigą pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės L. U. D. prašymą pakeisti skolininką vykdomosiose bylose; suinteresuoti asmenys – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, UAB ,,Kauno vandenys“, AB ,,Kauno energija“, AB TEO LT, bylos Nr. 3K-3-243/2011).
Šalies argumentai
Teismas sprendė, jog nustačius, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorius UAB „J. I.“ nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams pareiškė reikalavimus (pateikė ieškinį dėl paveldimo turto), todėl pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese mirusį skolininką K. Č. pakeičiant jo įpėdiniu R. Č. turi būti atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja antstolė A. A. atskiruoju skundu (b. l. 37) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti bei teikimą dėl proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/09/01685 išnagrinėti iš esmės. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad mirus skolininkui Kaziui palikimą priėmė R. Č.. LR CK 5.50 str. 1 d. numatyta, kad įgytų palikimą įpėdinis, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. ). Įstatymas nenumato jokio išlygų paveldėtojui R. Č. priėmus neišmokėtos pensijų dalį, jis atsako ir už palikėjo skolas. LR CK 5.52 str. numatyta, kad įpėdinis priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Atsisakymas pakeisti proceso šalį esant įstatyme numatytais atvejais (paveldėjimo faktas) įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą padarytų neįmanomu, o kreditorius patirtų žalą. Kauno apylinkės teismo nutartimi iš antstolės priteista 15,13 Lt suma pašto išlaidų valstybės naudai nėra logiškas sprendimas prieštaraujantis protingumo, teisingumo principams nes antstolė, vykdydama jei pavestas funkcijas patiria nepagrįstas išlaidas. LR CPK 443 str. 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Antstolė pažymėjo, kad antstolio pareiškimas kreipiantis į teismą dėl proceso šalies pakeitimo neturėtų būti traktuojamas kaip priešingų interesų atstovavimas ar suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos iš antstolio šioje byloje atmetus prašymą dėl skolininko pakeitimo, neturėtų būti priteistinos.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsakomybės už palikėjo skolas atsiradimo teisinius pagrindus ir prielaidas, kai mirusio palikėjo palikimas pereina kitam fiziniam asmeniui, aiškinimo ir taikymo.
Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Nurodytų sąlygų nustatymas ypač aktualus tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdiniai ir išieškotojas siekia pakeisti skolininką vykdymo procese. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese, nes tokio fakto nustatymas patvirtina tik vienos sąlygos egzistavimą. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepranešė pats ar per atstovą ar nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/201, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 04 14 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Aukščiau minėtose nutartyse kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo, todėl byloje konstatuotas faktas, kad palikėjo skolos buvo nagrinėjamu atveju jau išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas K. Č. 2012-11-04 mirė. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, jog K. Č. palikimą 2012-11-13 priėmė R. Č. (vykdomosios bylos Nr. 0036/09/01685, l. 17). Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 04 14 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-18/2014 konstatavo, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis, greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad antstolei A. A. 2009-03-30, buvo pateiktas vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas – teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-799-385/2009 dėl 5013,40 Lt skolos, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-10 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 38,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. Č., kreditoriui (išieškotojui) UAB „J. I.“. Vykdomojoje byloje duomenų, kad kreditorius CK 5. 63 straipsnyje nurodytu būdu ir terminais būtų pareiškęs pretenzijas palikimą priėmusiam asmeniui, nėra. Minėtoje vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, buvo areštavusi skolininko K. Č. turtą iki jo mirties ar po. Be to, 2012-11-16 įpėdiniui R. Č. išduotame Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (b. l. 23), Testamentų registro išraše (vykdomosios bylos Nr. 0036/09/01685, l. 17), taip pat nėra jokių duomenų apie paveldėto turto apribojimus ar palikėjo skolas. Atsižvelgdamas į tokius byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrista R. Č. poziciją, jog įpėdinis nežinojo, kad jo tėvas turi priteistų įsiskolinimų, o antstolė taip pat nevykdė savo pareigos areštuoti turtą, taip pranešdama įpėdiniui apie palikėjos skolas, kad jis turėtų galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Kauno apylinkės teismas teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino, teismo nutartis atmesti prašymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 337 str. 1 d. 1 p, 338 str.
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.