Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š., atsakovui A. M., jo atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei, atsakovės K. B. atstovui advokatui Zigmui Burbai, trečiajam asmeniui byloje T. L., nedalyvaujant atsakovei K. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. B. ir A. M., trečiajam asmeniui T. L., dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. B. ir A. M., o nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra K. B., tėvas nežinomas (93-94 b. l.). Nuo 2019-06-12 Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės įsakymu Nr. AV-140(1.17) skirta atvejo vadyba atsakovų šeimai, pradėtos teikti socialinės paslaugos. 2019-07-29, 2019-09-19, 2019-09-29 iš Šiaulių AVPK buvo gauti pranešimai apie smurto atvejus atsakovų šeimoje, alkoholio vartojimą šeimoje bei nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus, buvo vertinti ir nustatyti pirmi grėsmės lygiai nepilnamečiams vaikams (42, 48, 56 b. l.). 2019-11-29 konstatavus, kad atsakovė K. B. yra neblaivi (1,02 promilės girtumas) su nepilnamečiais vaikais, nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos bei apgyvendinti pas (duomenys neskelbtini). 2019-12-02 vaikai grąžinti motinai. 2019-12-11 Skyrius gavo Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro informaciją apie tai, kad 2019-12-12 K. B. šeimai buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis, tačiau ji neatvyko. K. B. motina T. L. paaiškino, kad jos dukra paslapčia išvyko į (duomenys neskelbtini), jai palikus prižiūrėti vaikus. 2019-12-12 Skyriaus specialistams vertinant grėsmės nepilnamečiams vaikams lygį konstatuota, kad K. B. nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, motina vengia atlikti savo pareigas, piktnaudžiauja motinos valdžia, jai stinga motyvacijos ir atsakomybės, apie savo išvykimą į užsienio valstybę nepranešė, vaikus paliko motinos namuose. K. B. nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. E. M. tėvas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-16 nuosprendžiu 65 parų arešto bausme, ir atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) (Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 6GL-4747, Nr. 6GL-4748, 8-47 b. l.), todėl nepilnamečiams vaikams A. L. ir E. M. nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas paimti vaikus iš jų atstovų. 2019-12-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus A. L. ir E. M. iš jų atstovų pagal įstatymą, o 2020-01-10 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nuo 2020-01-08 A. L. ir E. M. nustatyta laikinoji globa ir globos vieta T. L. gyvenamojoje vietoje ir ji paskirta nepilnamečių vaikų laikinąja globėja ir turto administratore (63-66, 68, 70 b. l.). Iš trečiojo asmens T. L. pateikto banko išrašo matyti, kad atsakovas reguliariai globėjai perveda po 50,00 Eur sūnaus išlaikymui, o atsakovė perveda po 200-300 Eur savo nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Nuo 2019-12-16 atvejo vadybos procesas ir socialinių paslaugų teikimas K. B. šeimai buvo sustabdytas, nes ji yra išvykusi į užsienį. 2020-07-20 Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės įsakymu A. M. šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Atlikus A. M. šeimos poreikių pagalbai vertinimą nustatyta, kad tėvui kyla sunkumų dėl bendravimo sąlygų su sūnumi, jo išlaikymo, nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi kartu su tėvu, nes nesistengia susirasti gyvenamosios vietos ir sudaryti sąlygų sūnui augti kartu, neužtikrina reguliaraus bendravimo su vaiku, apie vaiką domisi rašydamas tekstines žinutes globėjai. 2020-11-30 laikinosios globos peržiūros metu konstatuota, kad atsakovui nepavyko įgyvendinti plane numatytų priemonių.

2020-12-10 (duomenys neskelbtini) informavo, kad K. B. nepalaiko ryšio su progimnazija, nebendrauja su dukros A. mokytoja, nesidomi dukros ugdymu ir mokymosi pasiekimais. A. rūpinasi jos močiutė T. L., kuri bendrauja su mokytoja, mergaitę aprūpinusi mokymosi priemonėmis, mergaitė pamokose dalyvauja, tvarkinga (78 b. l.).

2021-01-06 (duomenys neskelbtini) pranešė, jog K. B. ir A. M. nesidomi vaiko E. ugdymo procesu, pasiekimais. Jie nelanko tėvų susirinkimų, nedalyvauja darželio bendruomenės gyvenime. E. rūpinasi jo močiutė. Vaikas aprengtas ir prižiūrėtas (79 b. l.).

Ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai tinkamai nedalyvauja savo nepilnamečių vaikų auklėjime, jais nesidomi, su vaikais bendrauja epizodiškai, nors ir teikia išlaikymą vaikams, tačiau iš esmės vaikais nesirūpina. Atsakovė K. B. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), su vaikais tiesiogiai bendrauja tik per atostogas, 2020 metais bendravo du kartus. A. M. pagalbos šeimai plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Atsakovai nerodo maksimalių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas. Ieškovas akcentavo, kad kartkartėmis ir fragmentiškai domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti tėvų rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kiekvieną dieną.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad vaikystė, motinystė ir tėvystė yra konstitucinės vertybės ir jos yra saugomos Konstitucijos ir kitų norminių aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodomos esminės tėvų teisės ir pareigos - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti geriausiųjų vaiko interesų aspektu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kurioms esant tėvų valdžia yra ribojama - vaiko tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsniuose išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas apribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

Iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį ir jos atstovės paaiškinimų matyti, jog ji nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad ji pakeitė savo gyvenimo būdą, elgesį, nevartoja alkoholio, rūpinasi vaikais, ji tik siekia dar šiek tiek padirbėti (duomenys neskelbtini), užsidirbti pinigų gyvenamam būstui Lietuvoje įsigyti, kur nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė pažeidė ne tik kaip savo nepilnamečių vaikų motinos pareigas, nes nieko neįspėjusi išvyko į užsienio valstybę, savo vaikus palikdama savo motinai, tačiau pažeidė ir bendrą atsakingo žmogaus elgesio standartą – elgtis taip, kad jo elgesys niekam nesukeltų žalos. Atsakovė akcentavo, kad jos kaip motinos elgesys yra pasikeitęs – ji nepiktnaudžiauja alkoholiu ir pan., todėl nėra pagrindo jai apriboti motinos valdžią. Teismas su tokia pozicija nesutinka ir laiko ją nepagrįsta. Atsakovė iš esmės slapta, niekam nepranešusi, nei savo motinai, nei vaikų tėvui, nei vaikų ugdymo įstaigoms, nei su jos šeima dirbusiems socialiniams darbuotojams, palikusi vaikus išvyko į užsienį. Būtent dėl šios priežasties jai teiktos socialinės paslaugos ir dirbtas socialinis darbas buvo nutraukti, duomenys apie jos gyvenimo būdą toliau nerenkami. Duomenų apie savo padėtį (duomenys neskelbtini) atsakovė nepateikė, apsiribojant tik bendrojo pobūdžio pasvarstymais. Teismas sutinka, kad atsakovė iš dalies remia savo vaikus, tačiau ši aplinkybė nėra savaime pagrindu ieškinį atmesti, nes net ir apribojus tėvų valdžią pareigą išlaikyti savo vaikus neišnyksta. Teismas konstatuoja, kad atsakovė nedalyvauja kasdieniniame vaikų gyvenime, ji nedalyvauja vaikų ugdyme, rūpinimesi jais, jų neauklėja. Atsakovė iš esmės tik fragmentiškai su vaikais bendrauja ir teikia jiems dalinį išlaikymą. Tokia padėtis trunka jau daugiau nei vieneri metai. Visas prieš tai minėtas funkcijas atlieka ne motina, o vaikus realiai auginanti močiutė, kuri už šių pareigų vykdymą yra remiama valstybės. Teismas pažymi, kad atsakovai nors ir iš dalies teikia materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau tėvai atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tuo tarpu atsakovei gyvenant atskirai nuo vaikų, užsienio valstybėje, ji šių pareigų nevykdo. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios atsakovei trukdytų grįžti ir pačiai auginti savo vaikus. Teismo vertinimu, atsakovės negrįžimą ir savo vaikų neauginimą lemia jos pačios valinis sprendimas, nes atsakovė savo interesus kelia aukščiau už vaikų interesus, o užsienyje gaunamas pajamas kelia aukščiau už savo motinos teises ir pareigas savo vaikams.

Teismas atmeta ir atsakovės atstovo svarstymus, kad ieškovas kiek paskubėjo reikšdamas ieškinį atsakovams. Teismas pažymi, kad CK 3.253 straipsnis nurodė, kad laikinoji globa gali trukti ne ilgiau nei 12 mėnesių, o šios globos formos tikslas yra vaiką grąžinti į šeimą. Teismo vertinimu, ieškovas tinkamai įvertino, kad vaikų tėvai nededa iš esmės jokių pastangų, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą, todėl pagrįstai sprendė teikti ieškinį teismui, nes būtent tokie veiksmai seka iš minėto teisinio reguliavimo.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikams, tačiau dar nėra nutrūkę artimi šeimyniniai ryšiai, atsakovė galimai vis dar jaučiasi artima savo vaikams, jais kartais domisi, iš dalies prisideda prie jų išlaikymo, todėl yra pagrindo manyti, kad padėtis gali ateityje pasikeisti ir atsakovė galimai ieškos galimybių pati auginti savo nepilnamečius vaikus, todėl ieškinys dėl laikino motinos valdžios apribojimo tenkintinas motinos valdžią ribojant laikinai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad jis sūnų kažkada ateityje norėtų auginti pats, tačiau šiuo metu to padaryti negali dėl būsto neturėjimo, menkų pajamų. Be to, atsakovas vaikui nenorintis sukelti ir papildomų iliuzijų, nes ketinantis progai atsiradus vykti dirbti į užsienį – (duomenys neskelbtini). Teismas, vertindamas atsakovo paaiškinimus teismo posėdyje, vertindamas atsakovo realų elgesį atlikus 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, vertinant bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais rezultatus, duomenis, pateiktus iš sūnaus darželio, daro išvadą, kad atsakovas kaip ir atsakovė šioje byloje savo gyvenimo komforto ar gerovės interesus yra išsikėlęs aukščiau nei tėvo tėviškų pareigų vykdymą savo vaikams. Atsakovas pats sūnaus neaugina, jam netenka kasdienės priežiūros našta. Ta aplinkybė, kad kartais su sūnumi bendrauja, nepaneigia to, kad atsakovas nesirūpina savo sūnumi, nes teismo vertinimu, bendravimas kelis kartus per mėnesį neatitinka rūpinimosi vaiku sąvokos CK 3.180 straipsnio prasme.

Teismas pažymi, kad tėvams net ir apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaikais ir pareiga jiems teikti išlaikymą (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Būtent toks santykis šiuo metu yra tarp abiejų atsakovų ir vaikų – atsakovai teikia dalį išlaikymo ir bendrauja su vaikais.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas sūnui E. M., nes turi kitų prioritetų, jis tinkamai nevykdo specialistų nurodymų, tačiau yra pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti ir atsakovas nori auklėti savo sūnų bei juo rūpintis, ketina siekti jį susigrąžinti į šeimą, todėl ieškinys dėl laikino tėvo valdžios apribojimo tenkintinas.

Apribojus atsakovams laikinai tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, nes šis apribojimas panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); tėvai galės kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Atsakovams išaiškintina, kad jie, siekdami laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, privalo nenutraukti ryšių su vaikais, nuolatos su jais bendrauti, domėtis jų sveikata, dažnai vaikus lankyti. Jeigu atsakovai tinkamai įvertins savo padėties rimtumą, priims jiems teikiamą pagalbą, pakeis savo prioritetus, jie gali turėti galimybę susigrąžinti vaikus į šeimą.

Atsakovams taip pat išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovų laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis ir CPK 407 straipsnis). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2020-01-08 E. M. ir A. L. laikinąja globėja ir turto administratore paskirta T. L., o jų globos vieta nustatyta su globėja. Kadangi šiuo metu globėja tinkamai atlieka globėjos pareigas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų nepilnamečiai vaikai, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga E. M. ir A. L. gyvenamąją vietą palikti nustatytą su globėja T. L..

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi turi būti skiriamas ne mažesnis kaip minimalaus mėnesinio atlygio dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų išlaikymo suma – po 150 Eur kas mėnesį, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina atitinkančia vaikų poreikius. Iš byloje esančių duomenų ir posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas dirba, nekilnojamojo turto neturi, todėl teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog atsakovas yra atsakingas už savo turtinę padėtį ir sūnui išlaikymą teikti jis privalo, pripažįsta, kad 150,00 Eur išlaikymo priteisimas E. atitinka vaiko poreikius ir tėvo galimybes. Ieškovo ieškinys ir šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra bloga, atsakovė jos teigimu dirba (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). (83-84 b. l.), pati iš dalies moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės turtinę padėtį, siekiant užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, įvertinus, kad bus patenkinti bent minimalūs E. ir A. poreikiai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. M. ir dukteriai A. L. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, CPK 376 straipsnis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiams yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga vaikų laikinąją globėją T. L. skirti ir jų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovai 2021-02-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais Nr. (8.4)TP-21-T-304-1057 ir Nr. (8.4)TP-21-T-303-1055 taip pat yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 3, 4 dalimis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 11 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl globos nepilnamečiams E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo įsiteisėjimo, jų gyvenamąją vietą nustatyti su T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoje vietoje, ją skiriant E. M. ir A. L. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos/rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.