Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. P. (toliau – ir pareiškėja), jos atstovui advokatui Gintarui Peredniui,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovams Andrejui Bondarenko ir Raimondui Šlaičiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos M. P. skundą dėl 2023 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-33-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus (toliau – ir VDI) vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimu M. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jai paskirta nuobauda – 780 Eur bauda.

M. P. nubausta už tai, kad nuo 2022 m. spalio 14 d. 10.02 val. iki 2022 m. lapkričio 8 d. 11.05 val. prekiavo kojinėmis, pirštinėmis ir piniginėmis, neturint savivaldybės išduoto leidimo prekiauti. Tokiais savo veiksmais M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktą.

Nesutikdama su minėtu nutarimu pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą arba leisti sumokėti dalimis pusę paskirtos baudos, sumažinti baudą dėl sunkios materialinės padėties. Skunde nurodyta, kad nutarime minimomis datomis nebuvo pagauta darbo inspektorių. Nei karto nebuvo darbo inspekcijos pagauta nelegaliai prekiaujanti ar dirbanti. Rodytos inspektorių nuotraukos, kuriose ji neprekiavo, o pasaugojo prekiautojo daiktus ir prekes. Pradėjo prekiauti tik įregistravus individualią veiklą. Nei karto anksčiau nei patikrinimo dieną nėra užfiksuota jokių įrodymų, kad vykdo bet kokią prekybą ar ką nors aptarnavo. Juo labiau kad dirba nelegaliai, nes patikrinimo metu turėjo individualią veiklą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2022 m. lapkričio 18 d. 11.05 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), VDI vyriausieji darbo inspektoriai užfiksavo vaizdo kameromis prekiaujančią minėtais daiktais M. P. M. P. patikrinimo metu paaiškino, kad neturi įregistravusi individualios veiklos. Patikrinus VMI duomenų bazės duomenis, nustatyta, kad nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijusi verslo liudijimo, neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavusi mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą.

Teismo posėdžio metu M. P. parodė, kad patikrino metu buvo atėjusi, bet tą dieną turėjo leidimą, tik neturėjo pasiėmusi su savimi, leidimas buvo užsakytas ir po to jį atsiėmė. Tą dieną nespėjo nieko padaryti, ji tik atėjo ir pareigūnai prisistatė. Leidimas užsakytas buvo kelios dienos prieš, kažkur 9 dieną, gavo 18 dieną. Sužinojo, kad išduotas leidimas tą pačią dieną, kai tikrino ją. Ji pastoviai neprekiauja, ten lankosi pagrinde kaip pirkėja. 2022 m. gegužės 2 d. nebuvo jokios prekybos, stovėjo kitoje vietoje, spalio mėnesį 14 d. tikrai neprekiavo, nėra užfiksuota, kad imtų pinigus. VMI klausė nuo kada gali prekiauti, ji atsakė, kad visą dieną turėjo tokią teisę. Į VMI skambino prieš tai ir užsisakė pažymą, ir tarėsi ką geriau išsiimti, ar pažymą. Lapkričio 18 d. kreipėsi dėl pažymos atsiėmimo.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovai parodė, kad spalio 14 d. pareiškėja buvo užfiksuota registratoriumi, o kai lapkričio 18 d. buvo nustatyta ir buvo pradėta aiškintis, pakelta ta medžiaga. Spalio 14 d. buvo pavedimas tikrinti kitą asmenį, bet tai nereškia, kad negalėjo būti užfiksuotas kitas pažeidimas. Pareiškėja vykdė neteisėtą komercinę veiklą, nes tai patvirtino ir ankstesni protokolai. Dėl 18 d., tai pagal prašymo pateikimo taisykles, asmuo pradedantis individualią veiklą privalo pranešti ne vėliau nei veiklos pradžios dieną apie pradėtą individualią veiklą, taigi prašymas pateiktas lapkričio 9 d., kuris buvo atmestas, o po to 18 d. prašymas pateiktas 13 val., t. y. po VDI patikrinimo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, o 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, padarytą vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 150 straipsnyje nurodytą nusižengimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė. Šio nusižengimo objektas yra komercinės ar ūkinės veiklos tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti konkrečius veiksmus arba, atvirkščiai, nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos pažeidimas, kartu ir administracinis nusižengimas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja administracinėn atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį patraukta už tai, kad nuo 2022 m. spalio 14 d. 10.02 val. iki 2022 m. lapkričio 8 d. 11.05 val. prekiavo kojinėmis, pirštinėmis ir piniginėmis, neturint savivaldybės išduoto leidimo prekiauti ir taip pažeidė GPMĮ 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį bei Taisyklių 4 punktą.

GPMĮ 26 straipsnyje nurodyta, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Minėto straipsnio 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Pareiškėja skundė teigia, kad pradėjo prekiauti tik įregistravus individualią veiklą. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad leidimas užsakytas buvo kelios dienos prieš, kažkur 9 dieną, leidimą gavo 18 dieną. Šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini tik kaip gynybinė jos versija, kadangi yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 18 d. VDI darbo inspektorius klausia M. P., kokiais pagrindais ji vykdo prekybą, pastaroji nurodė, kad neturi verslo liudijimo, prašo šį kartą dovanoti, neseniai kalbėjo dėl verslo liudijimo, tiesiog nespėjo (b. l. 47). 2022 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektorius tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) turgavietę rado kojinėmis prekiaujančią M. P., kuri paaiškino, kad verslo liudijimo nespėjo išsiimti (b. l. 24). Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento rašte nurodyta, kad M. P. pateikė prašymą išduoti verslo liudijimą veiklos rūšies kodu 003 „Prekyba tik ne maisto produktais“ 2022 m. lapkričio 9 d. 13.55 val., prašymas nepatenkintas. Taip pat 2022 m. lapkričio 18 d. 13.59 val. pateiktas prašymas įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (forma REG812), 2022 m. lapkričio 19 d. M. P. įregistruota individuali veikla pagal pažymą EVRK kodu 478900 „Kitų prekių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse“ nuo 2022 m. lapkričio 18 d., t. y. nuo prašymo pateikimo datos (b. l. 26). Taigi, M. P. pateikė prašymą įregistruoti individualią veiklą 2022 m. lapkričio 18 d. 13.59 val., t. y. po VDI darbo inspektorių atlikto patikrinimo.

Konstitucinis Teismas, teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė: įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit) (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas). Taisyklė lex retro non agit reiškia, kad teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Situacija, kai viešojo administravimo subjekto sprendimui iš esmės suteikiama retroaktyvi galia akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams. Taigi, viešojo administravimo subjekto sprendimas galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jo priėmimo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju VDI patikrinimas vyko 2022 m. lapkričio 18 d. nuo 11.05 val. iki 11.25 val., tuo tarpu pareiškėja su prašymu įregistruoti individualią veiklą į VMI kreipėsi 2022 m. lapkričio 18 d. 13.59 val., taigi, patikrinimo metu pareiškėjai nebuvo įregistruota individuali veikla ir ji neturėjo leidimo vykdyti kitų prekių mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 3 dalyje

Institucijos nutarime nurodyta, kad M. P. padaryto pažeidimo data ir laikas yra nuo 2022 m. spalio 14 d. 10.02 val. iki 2022 m. lapkričio 18 d. 11.05 val. Institucijos nutarime nurodyta, kad 2022 m. spalio 14 d. 10.02 val. atliekant patikrinimą (duomenys neskelbtini), M. P. prekiavo turguje kojinėmis, pirštinėmis ir piniginėmis. Atsižvelgiant į tai, institucija nutarime nurodė, kad nusižengimo padarymo data ir laikas yra nuo 2022 m. spalio 14 d. 10.02 val. iki 2022 m. lapkričio 18 d. 11.05 val. Visgi, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja nuo 2022 m. spalio 14 d. prekiavo turgavietėje neturint išduoto leidimo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 3 dalyje. Teismui nėra pateikta fotonuotraukų, patikrinimų protokolų ar kitų duomenų, patvirtinančių faktą, kad M. P. (duomenys neskelbtini), prekiavo turgavietėje nuo 2022 m. spalio 14 d. 10.02 val. iki 2022 m. lapkričio 18 d. neturint išduoto leidimo prekiauti. Skunde pareiškėja nurodė, kad nutarime minimomis datomis nebuvo pagauta darbo inspektorių. Nei karto anksčiau nei patikrinimo dieną nėra užfiksuota jokių įrodymų, kad vykdo bet kokią prekybą ar ką nors aptarnavo. Atsižvelgiant į tai, iš nutarimo šalintina nusižengimo data ir laikas nuo 2022 m. spalio 14 d. 10.02 val., paliekant, kad nusižengimo padarymo data ir laikas yra 2022 m. lapkričio 18 d. 11.05 val. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis šalinimas nekeičia skundžiamo nutarimo esmės ir kvalifikacijos.

Nagrinėjamu atveju M. P. už nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo skirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda – 780 Eur.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas M. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo pačiu skiriama nuobauda neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismo vertinimu, svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nėra M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, egzistuoja dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas), administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. P. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ji turi negalią, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 300 Eur, pareiškėjo po VDI darbo inspektorių patikrinimo, t. y. 2022 m. lapkričio 18 d. 13.59 val., pateikė prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, kas rodo jos kritinį požiūrį į savalaikį neveikimą bei pačios veikos pavojingumą.

Aptarti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. P. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda – 350 Eur dydžio bauda, bus teisinga bei proporcinga atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimas keistinas ir M. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina nuobauda – 350 Eur bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. P. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimą pakeisti, paskiriant M. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nuobaudą – 350 Eur baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.