- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-1254-775/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės terasos“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto departamentas LT“, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir daugiabučių namų savininkų bendrija „Grunau terasos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. S. (toliau – pareiškėja, antstolė) kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Pilaitės terasos“ (toliau – skolininkė), atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto departamentas LT“ (toliau – nemokumo administratorė), prašydama skirti skolininkei baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną. Teismui pateikė 2024 m. kovo 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-177-11994 (toliau – aktas), kuriuo konstatuota, kad įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietrytinėje dalyje (toliau – žemės sklypas) įrengtus valymo įrenginius „BIOMAX M150“, kurių našumas 22,7 kub. m/d (toliau – įrenginiai), neįvykdytas, statybvietė nesutvarkyta.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – išieškotoja) prašė antstolės pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkei iki 300 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
3. Skolininkė, atstovaujama nemokumo administratorės, prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Pilaitės terasos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto departamentas Lt“. 2022 m. rugsėjo 30 d. skolininkei surašytas savavališkos statybos aktas, o 2022 m. spalio 4 d. skolininkės atžvilgiu surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Skolininkės nemokumo administratorei nebuvo perduoti dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai ir kita juridinio asmens informacija, administratorė negalėjo patikrinti ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įrengė įrenginius, ar jie yra veikiantys bei kas šiuo metu jais naudojasi, be to, skolininkė neturi finansinių galimybių įvykdyti privalomąjį nurodymą. Į skolininkės nemokumo administratorę 2023 m. balandžio 18 d. kreipėsi suinteresuotas asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija „Grunau terasos“ (toliau – bendrija), kuri informavo, kad yra nebaigtas nuotekų vamzdyno tiesimas, nuotekų siurblinės statyba, šalto vandens vamzdyno tiesimas ir pajungimas į namus. Tikslu užbaigti minėtus statybos darbus bendrija prašė jai perrašyti skolininkei 2016 m. vasario 11 d. išduotą statybos leidimą. Skolininkės teigimu, šiuo metu žemės sklype esantys gyvenamieji namai yra prijungti prie nugriautinų įrenginių ir bendrija jais naudojasi. 2023 m. rugpjūčio 22 d. skolininkės kreditorių susirinkime leista skolininkės nemokumo administratorei perrašyti statybos leidimą bendrijai, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad tai padaryti būtų galima tik tuo atveju, jei bendrija nuosavybės teise valdytų žemės sklypą arba jo dalį.
4. Suinteresuotas asmuo daugiabučių savininkų bendrija „Grunau terasos“ atsiliepimo nepateikė, jos atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad netikslinga skirti baudą nemokumo administratorei. Paaiškino, jog griautini įrenginiai iš esmės yra nebereikalingi nuo 2021 m., nes jie tinkamai neveikė dėl statytojo kaltės, teršė aplinką, todėl bendrija pasirūpino, kad nuo 2024 m. kovo mėnesio nuotekos į nugriautinus įrenginius nebėgtų. Pažymėjo, kad bendrija moka už nuotekų išsiurbimą ir išvežimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
6. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0177/23/01348 medžiagos nustatė, kad antstolė A. S. 2023 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-23-177-15632 priėmė vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-221004-00100. Privalomuoju nurodymu statytojas UAB „Pilaitės terasos“ buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytus statinius (valymo įrenginius „BIOMAX M150“), esančius žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini)) pietrytinėje dalyje bei sutvarkyti statybvietę; privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2023 m. balandžio 3 d. Antstolė 2024 m. kovo 21 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-24-177-11994 ir 2024 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, išspręsti privalomojo nurodymo nevykdymo klausimą bei savo nuožiūra skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas, t. y., nėra pašalinti savavališkos statybos padariniai – valymo įrenginiai nėra nugriauti ir statybvietė nėra sutvarkyta. Tačiau iš skolininkės paaiškinimų bei pateiktų į bylą dokumentų teismas nustatė, kad nugriautini įrenginiai buvo pastatyti iki skolininkės BUAB „Pilaitės terasos“ bankroto pradžios, BUAB „Pilaitės terasos“ neturi lėšų privalomojo nurodymo įvykdymui, be to, skolininkės nemokumo administratorė sprendė klausimą dėl įrenginių perdavimo bendrijai.
8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skolininkė neatliko jokių piktybiškų veiksmų, kuriais siekė išvengti privalomojo nurodymo vykdymo. Priešingai, skolininkės nemokumo administratorė dėjo protingas pastangas, siekdama išspręsti privalomojo nurodymo įvykdymo klausimą.
9. Teismas pažymėjo, kad skolininkė neturi lėšų įvykdyti privalomojo nurodymo tiesiogiai, ne dėl nemokumo administratorės kaltės ir nėra nemokumo administratorės kaltės dėl tokio privalomojo nurodymo surašymo.
10. Vadovaujantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad susiklosčiusios sudėtingos aplinkybės skolininkės finansinėje situacijoje (ne dėl nemokumo administratorės kaltės) bei skolininkės nemokumo administratorės dėtos protingos pastangos išspręsti privalomojo nurodymo įvykdymo klausimą sudaro pakankamą pagrindą atleisti skolininkę BUAB „Pilaitės terasos“, atstovaujamą nemokumo administratorės, nuo baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą. Todėl antstolės prašymo skirti baudą skolininkei, atstovaujamai nemokumo administratorės, pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį netenkino.
11. Teismas pažymėjo, jog skolininkės atleidimas nuo baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą neatleidžia skolininkės nemokumo administratorės nuo pareigos dėti protingas pastangas siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą (kuris nemokumo administratorės nėra nuginčytas ir galioja). Pavyzdžiui, kelti klausimą dėl skolininkės BUAB „Pilaitės terasos“ buvusio vadovo civilinės atsakomybės, siekiant gaut lėšų privalomojo nurodymo įvykdymui ir pan.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį, tenkinti antstolės A. S. pareiškimą ir, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, skirti skolininkei BUAB „Pilaitės terasos“ iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus dokumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikė procesines teisės normas ir pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo vykdymo privalomumo taisyklę bei CPK 771 straipsnyje nustatytą sprendimų neįvykdymo tvarką. Neįvertino baudos vykdymo procese skyrimo esmės ir siekiamų tikslų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
12.2. Teismas padarė klaidingas išvadas. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Pilaitės terasos“ 2022 m. gegužės 16 d. buvo iškelta bankroto byla, o 2022 m. rugsėjo 30 d. skolininkei surašytas savavališkos statybos aktas, pagal kurį skolininkė savavališkos statybos padarinius turėjo pašalinti iki 2022 m. spalio 4 d. Skolininkės nemokumo administratorei turėjo būti žinoma informacija dėl privalomojo nurodymo įvykdymo būtinumo, todėl ji turėjo imtis privalomojo nurodymo įvykdymo veiksmų. Duomenų apie tai, kad nemokumo administratorė ėmėsi aktyvių veiksmų, tam kad būtų gauti visi dokumentai iš skolininkės privalomojo nurodymo turiniui išsiaiškinti, nėra, todėl aplinkybė, kad skolininkė nemokumo administratorei neperdavė savo dokumentų, negali būti pagrindu atleisti ją nuo atsakomybės už privalomojo nurodymo nevykdymą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys bendradarbiavo privalomojo nurodymo vykdymo procese, o pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek skolininkė, tiek ją atstovaujanti nemokumo administratorė nesiėmė aktyvių privalomojo nurodymo įvykdymo veiksmų.
12.3. Apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, susijusia su bankroto administravimo išlaidomis, ir remdamasi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 ir 74 straipsniais, mano, kad nemokumo administratorė turėjo numatyti bankroto administravimo išlaidas. Kartu su kitais klausimais nemokumo administratorė turėjo kreditorių susirinkimui teikti būtinų griovimui lėšų tvirtinimo klausimą, todėl skolininkės finansinių galimybių įvykdyti privalomąjį nurodymą neturėjimas, nėra pagrindas nevykdyti privalomojo nurodymo, kadangi baudos skyrimas turi ir skatinamąjį pobūdį.
12.4. Byloje nėra kitos informacijos dėl aktyvių nemokumo administratorės, kaip vienasmenio valdymo organo, veiksmų, išskyrus reagavimą į DNSB „Grunau terasos“ 2023 m. balandžio 18 d. kreipimąsi dėl statybą leidžiančio dokumento perrašymo. Apeliantė mano, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina išvadą, jog nemokumo administratorė neatliko jokių veiksmų, siekdama realiai įvykdyti privalomąjį nurodymą, o tai sudaro pagrindą teigti apie sąmoningą neveikimą.
12.5. Teismas neatsižvelgė į privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius tikslingumą ir paskirtį. Teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai skolininkei nevykdant teismo sprendimo (šiuo atveju privalomojo nurodymo) yra suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Nustatytu terminu nevykdant privalomojo nurodymo yra akivaizdžiai ignoruojamas ir pažeidžiamas jo privalomumo principas. Vykdymo terminai nėra nustatomi be tikslo, jais užtikrinamas savavališkos statybos padarinių šalinimo apibrėžtumas ir operatyvumas. Skolininkė privalo atsakyti už neteisėtą statybą ir įvykdyti nustatytą pareigą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tačiau ji nededa pakankamai pastangų atlikti nurodytus veiksmus, todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas pasekmes. Ginčijama nutartis neatitinka nei įstatymais ginamų išieškotojos interesų, nei CPK 771 straipsnio tikslų, todėl turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
13. Pareiškėja antstolė A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą palaikė apeliantės išdėstytus motyvus bei jos poziciją, teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Skolininkės BUAB „Pilaitės terasos“ atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jo netekinti, priteisti iš išieškotojos skolininkės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Skolininkės atstovas pažymėjo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo skolininkės nemokumo administratorei pavyko pašalinti įrenginius ir sutvarkyti statybvietę.
14.2. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą nustatytu terminu, t. y. teismo diskrecijai palikta spręsti, ar skirti skolininkui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą nustatytu terminu.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, kai nėra objektyvių priežasčių, lemiančių tokį neįvykdymą. Nagrinėjamu atveju, teismas neapsiribojo konstatavimu, jog privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, tačiau visiškai pagrįstai patikrino, ar nėra objektyvių priežasčių, lemiančių tokį neįvykdymą. Teismas visiškai pagrįstai vertino, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netenkinti antstolės pareiškimo dėl baudos skolininkui skyrimo.
14.4. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad įrenginiai buvo pastatyti iki skolininko bankroto pradžios. Pati išieškotoja pripažįsta, jog neteisėta statyba yra daroma žala teisės autoritetui, kai, nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos, statytojai vykdo statybos darbus. Todėl būtent statytojai turėtų sulaukti už savo veiksmus pasekmių, įskaitant ir baudos skyrimą už reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymą. Tačiau privalomasis nurodymas buvo surašytas skolininkei jau po bankroto bylos iškėlimo, kas reiškia, jog pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius kilo ne statytojui, vykdžiusiam neteisėtos statybos darbus, o nemokumo administratorei, faktiškai neatlikusiai jokių neteisėtų veiksmų. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, neabejotinai turi būti atsižvelgiama į tai, kad tokiu atveju bauda būtų skiriama ne neteisėtos statybos darbus vykdžiusiam statytojui, t. y. faktiniam pažeidėjui, ir šios baudos skyrimas jokių pasekmių nesukeltų. Todėl išieškotojos argumentai, kad teismas neatsižvelgė į privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius tikslingumą ir paskirtį, yra visiškai nepagrįsti.
14.5. Išieškotoja visiškai nepagrįstai teigia, kad nemokumo administratorė neatliko jokių veiksmų, siekdama realiai įvykdyti privalomąjį nurodymą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad skolininkės nemokumo administratorė sprendė klausimą dėl įrenginių perdavimo bendrijai. Šiuo atveju susiklostė išskirtinė situacija, kadangi žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi daugiabučiai gyvenamieji namai, kurie yra nebaigti statyti, tačiau juose jau gyvena žmonės. Taip pat yra nebaigtas nuotekų vamzdyno tiesimas, nuotekų siurblinės statyba, šalto vandens vamzdyno tiesimas ir pajungimas į namus. Minėtame žemės sklype esantys gyvenamieji namai buvo prijungti prie įrenginių, jais naudojosi ir tik 2024 m. kovo mėnesį jie buvo atjungti. Taigi, privalomojo nurodymo įvykdymas būtų sąlygojęs tai, kad net kelių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai būtų likę be įrenginių, į kuriuos tekėdavo gyventojų nuotekos. Nemokumo administratorė kartu su skolininkės kreditoriais bandė padėti bendrijai spręsti nebaigtų nuotekų vamzdyno tiesimo, nuotekų siurblinės statybos, šalto vandens vamzdyno tiesimo ir pajungimo į namus klausimą, sutikdami perrašyti bendrijos vardu statybą leidžiantį dokumentą. Buvo tariamasi dėl įrenginių pašalinimo po gyvenamųjų namų prijungimo prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų. Tokiu būdu privalomojo nurodymo įvykdymui nereikėtų skirti bankroto administravimui skirtų lėšų, kurių skolininkė neturi, tačiau šio klausimo išspręsti nepavyko dėl nei nuo nemokumo administratorės, nei nuo bendrijos nepriklausančių aplinkybių, nes prašymas perrašyti statybą leidžiantį dokumentą bendrijos vardu galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jeigu bendrija nuosavybės teise valdytų minėtą žemės sklypą ar jo dalį. Todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad skolininkė neatliko jokių piktybiškų veiksmų, kuriais siekė išvengti privalomojo nurodymo vykdymo. Priešingai, skolininkės nemokumo administratorė dėjo protingas pastangas, siekdama išspręsti privalomojo nurodymo įvykdymo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas skolininkei paskirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
18. Skolininkės atstovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė foto nuotraukas apie statybvietės sutvarkymą (prieš ir po) bei 2024 m. birželio 26 d. pranešimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, patvirtinantį, kad pranešimo išsiuntimo dienai privalomasis įrodymas yra įvykdytas. Skolininkės atstovas nurodė, kad minėtų įrodymų nebuvo galimybės pateikti anksčiau, todėl juos prašo priimti.
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, kurie atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo ir kuriais atstovas grindžia aplinkybę dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, sprendžia, kad pateikti duomenys yra reikšmingi klausimo dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nutaria juos priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
21. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1–2 dalių reglamentavimu, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Teismas, nustatęs, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, gali jam skirti baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
22. Teismui nustačius, jog neįvykdytas privalomasis nurodymas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius ar atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Todėl tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
24. Taigi pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių ir nesiima veiksmų jiems pašalinti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatęs minėtų pagrindų, skundžiama nutartimi antstolės pareiškimo netenkino.
25. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, motyvuodama tuo, kad skolininkės finansinių galimybių įvykdyti privalomąjį nurodymą neturėjimas, jai iškėlus bankroto bylą, neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu neskirti jai baudos. Skolininkės nemokumo administratorė, apeliantės vertinimu, neatliko jokių veiksmų, siekdama realiai įvykdyti privalomąjį nurodymą. Teismas neatsižvelgė į privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius tikslingumą ir paskirtį, tuo suvaržęs išieškotojos teisę į efektyvią jos pažeistų teisių gynybą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su šias apeliantės argumentais nėra pagrindo.
26. Nagrinėjamu atveju bylos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad skolininkei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-306-1012/2024 buvo iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto Departamentas LT“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 25 d. Teismo 2023 m. kovo 15 d. skolininkė pripažinta likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d. Po nutarties iškelti skolininkei įsiteisėjimo išieškotoja 2022 m. rugsėjo 30 d. skolininkei, t. y. statytojai BUAB „Pilaitės terasos“, surašė savavališkos statybos aktą, nustačiusi, kad statytoja, t. y. BUAB „Pilaitės terasos“, savavališkai neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklypo pietrytinėje dalyje įrengė valymo įrenginius ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 dalį. Išieškotoja 2022 m. spalio 4 d. privalomuoju nurodymu nurodė, skolininkei ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 3 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, kurio skolininkei iki nurodyto termino neįvykdžius privalomasis nurodymas, kaip vykdomasis dokumentas bus pateiktas vykdymui antstolei. Pažymėtina, kad po vykdomosios bylos užvedimo skolininkės nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 7 d. informavo antstolę apie pradėtus veiksmus dėl inžinerinių tinklų, įskaitant įrenginius, įteisinimo ir/ar jų nugriovimo bei apie tai, kad BUAB „Pilaitės terasos“ neturi finansinių galimybių įvykdyti privalomojo nurodymo.
27. Į nemokumo administratorę 2023 m. balandžio 18 d. kreipėsi žemės (duomenys neskelbtini) nebaigtų statyti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrija, prašydama perrašyti jai dar 2016 m. vasario 11 d. skolininkei išduotą statybos leidimą, kadangi nebaigtų statyti daugiabučių namų gyventojai naudojosi minėtais įrenginiais. Skolininkės bankroto bylos Nr. eB2-306-1012/2024 duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. vykusiame jos kreditorių susirinkime, trečiu darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta leisti BUAB „Pilaitės terasos“ nemokumo administratorei perrašyti statybos leidimą bendrijai „Grunau terasos“. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu nemokumo administratorė informuota, kad prašymas perrašyti statybą leidžiantį dokumentą bendrijos vardu galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu bendrija nuosavybės teise valdytų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (ar jo dalį). Minėtais įrenginiais bendrijos daugiabučių namų gyventojai naudojosi iki 2024 m. kovo mėnesio. Skolininkės atstovo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2024 m. birželio 26 d. privalomasis nurodymas yra visiškai įvykdytas, įrenginiai yra pašalinti, o statybvietė sutvarkyta.
28. Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog skolininkės nemokumo administratorė neatliko jokių veiksmų, siekdama realiai įvykdyti privalomąjį nurodymą. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkės nemokumo administratorė dar 2023 m. rugpjūčio 7 d. informavo antstolę apie pradėtus veiksmus dėl inžinerinių tinklų, įskaitant įrenginius, įteisinimo ir/ar jų nugriovimo bei apie tai, kad BUAB „Pilaitės terasos“ neturi finansinių galimybių įvykdyti privalomojo nurodymo, kurių stygius ir sunki finansinė skolininkės padėtis, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, susidarė ne dėl nemokumo administratorės kaltės. Be to, iki pat 2024 m. kovo mėnesio minėtais įrenginiais naudojosi bendrijos daugiabučių namų gyventojai, dėl ko, siekdama nepažeisti ir gyventojų interesų, nemokumo administratorė dėjo pastangas perrašyti skolininkei išduotą statybos leidimą bendrijai, tačiau to atlikti negalėjo ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju skolininkės nemokumo administratorė neatliko jokių piktybiškų veiksmų, kuriais būtų siekusi išvengti privalomojo nurodymo vykdymo.
29. Baudos skyrimo tikslas tokio pobūdžio bylose – paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą (šiuo atveju privalomąjį nurodymą), o ne jį nubausti. Todėl teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog teismas neatsižvelgė į privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius tikslingumą ir paskirtį. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti būtinas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatytas sąmoningas skolininkės privalomojo nurodymo nevykdymas, priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės nemokumo administratorė dėjo pakankamas pastangas šiam nurodymui įvykdyti, ką patvirtina skolininkės atstovo byloje pateikti duomenys apie privalomojo nurodymo visišką įvykdymą. Tai, kad minėtas privalomasis įrodymas buvo įvykdytas pasibaigus jo įvykdymo terminui, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti kaip sąmoningą skolininkės neveikimą, be to, baudos skyrimas skolininkei privalomajam nurodymui esant visiškai įvykdytam, nebeatitiktų baudos skyrimo tikslų.
30. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai netenkino antstolės prašymo, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
33. Skolininkės atstovas prašė priteisti iš apeliantės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.