Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1390-524/2014

2014 m. lapkričio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-29-676/2014 pagal pareiškėjų J. C. ir Y. K. (Y. K.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys R. T., D. G., A. A., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Bitė Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Gintaras Kairys, antstolė Vida Daugirdienė, antstolė Laima Neniškienė, ir pareiškėjos J. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-19 priėmė dalinį sprendimą, kuriuo nusprendė nutraukti J. C. ir Y. K. santuoką, bei patvirtino pareiškėjų pateiktą 2014-03-04 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85 000 Lt vertės, atitenka pareiškėjai J. C.. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės, automobilis CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt vertės, atitenka pareiškėjui Y. K.. Pareiškėjai visą menkavertį santuokoje sugyventą turtą, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis jau yra pasidaliję iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos ir ginčo dėl šio turto tarp pareiškėjų nėra. Pareiškėjas Y. K. įsipareigoja sumokėti pareiškėjai J. C. 5 375,20 Lt turtinės žalos atlyginimo sumą lygiomis dalimis kas mėnesį nuo 2014-06-01 iki 2015-06-01.Pareiškėjas Y. K. įsipareigoja sumokėti pareiškėjai J. C. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą lygiomis dalimis nuo 2014-06-01 iki 2015-06-01.Kreditiniai įsipareigojimai kreditoriui Nordea Bank Finland Plc pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. EMV-2911.2 (kredito likutis – 28 794,20 EUR) yra abiejų pareiškėjų solidari prievolė. 50 209,00 Lt dydžio kreditinis įsipareigojimas kreditorei R. T. ir vykdymo išlaidos antstolio G. K. vykdomojoje byloje pagal 2009-07-21 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VM9-3207 yra pareiškėjo Y. K. asmeniniai kreditiniai įsipareigojimai ir jis įsipareigoja juos padengti. 8 911 Lt dydžio kreditinis įsipareigojimas kreditoriui D. G. ir vykdymo išlaidos antstolio G. K. vykdomojoje byloje pagal 2009-05-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6227-642 yra pareiškėjo Y. K. asmeniniai kreditiniai įsipareigojimai ir jis įsipareigoja juos padengti. 253,48 Lt dydžio kreditinis įsipareigojimas kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ yra pareiškėjo Y. K. asmeninis kreditinis įsipareigojimas ir jis įsipareigoja jį padengti. 180 Lt dydžio kreditinis įsipareigojimas kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai ir vykdymo išlaidos antstolės V. Daugirdienės vykdomojoje byloje Nr. 0004/13/01905 yra pareiškėjo Y. K. asmeniniai kreditiniai įsipareigojimai ir jis įsipareigoja juos padengti.Pareiškėjai daugiau kitų kreditorių nei kiekvienas atskirai, nei bendrai neturi, o jei tokie kreditoriai paaiškėtų po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo, prievolės šiems kreditoriams bus laikomos asmeninėmis to pareiškėjo, kuris sudarė sandorį, prievolėmis. Pareiškėjai išlaikymo vienas kitam nereikalauja. Pareiškėjams santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės, numatytos CK 3.53 str. 3 p., CPK 538 str. 5 d., 541 str., žinomos ir aiškios.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė dalinį sprendimą. Iš šio sprendimo rezoliucinės dalies darytina išvada, kad teismas dalinį sprendimą priėmė todėl, jog netvirtino tik šios bylos šalių pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl kreditoriaus A. A., nes šis kreditorius nesutiko su šalių pasirašytu sutarties punktu, jog Y. K. pripažįsta, jog 31 282, 87 Lt kreditinis įsipareigojimas šiam kreditoriui yra jo asmeninė prievolė. Teismas šį sprendimą įvardydamas kaip dalinį, matyt, omenyje turėjo teisenas, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutartį tvirtino nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena. Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog atnaujina bylos nagrinėjimą dėl kreditoriaus A. A. 31 282, 87 Lt reikalavimo, ir išsprendė šią dalį įpareigodamas pareiškėjus padengti šią sumą lygiomis dalimis, t. y. pasisakė dėl kreditoriaus A. A. kitaip, nei buvo šalys susitarusios santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, ir sprendimą įvardijo daliniu. Be to, nustatė, jog ši buvusių sutuoktinių prievolė yra dalinė, nes įpareigojo 2009-02-19 teismo įsakymu priteistą sumą (pridėta civ. byla L2-3985-730/2009) sumokėti kreditoriui A. A. lygiomis dalimis. Todėl pažeidė dalinio sprendimo priėmimo taisykles ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 nustatytas taisykles dėl dalinio sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo bylose ir sutuoktinių prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo. Dalinio teismo sprendimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Be to, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą darytina išvada, kad nebuvo priimtas dalinis sprendimas pagal CPK nustatytus reikalavimus, nes kreditoriaus A. A. reikalavimas nebuvo išskirtas ir nagrinėjamas toliau, o tiesiog tame pačiame sprendime dėl jo buvo pasisakyta. CPK 261 str. nustatyta, kad daliniu sprendimu turi būti galutinai išspręsta tik dalis ginčo. Dalinį sprendimą leidžiama priimti tik jeigu byloje surinktų įrodymų pakanka nuspręsti dėl vienų, tačiau nepakanka nuspręsti dėl kitų reikalavimų. Priimant dalinį sprendimą išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški ir tokį savarankiškumą apibūdina tai, ar kiekvienas pareikštas reikalavimas gali būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Šiuo atveju santuokoje įgyto turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę, pagal byloje esančius duomenis sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas. Teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti visas sutuoktinių turtas – tiek turto aktyvas, tiek pasyvas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių kreditorių teisių. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Ginčo byloje šalys sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį joje susitardamos taikiai pasidalyti turimą turtą iš esmės taip: apeliantei po santuokos nutraukimo atitenka 85 000 Lt vertės butas, o atsakovui 9000 Lt vertės automobilis, ir pasidalijo kreditinius įsipareigojimus. Įvertinus sutarties turinį darytina išvada, kad kreditoriaus A. A. 31 282, 87 Lt kreditinis reikalavimas iš pareiškėjo nėra pakankamai užtikrintas, nes kreditorius nesutiko su tokiu pasidalijimo variantu, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai atsisakė tvirtinti šią sutarties dalį, tačiau negalėjo išskirti vieno kreditoriaus ir tokiu būdu priimti tokio dalinio sprendimo. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių sutarties sąlygas, jog tik automobilis atitenka skolininkui atsakovui, kas prieštarauja teisėtiems kreditoriaus A. A. interesams, tinkamai sprendė, kad šalių susitarimas dėl turto padalijimo neatitinka kreditoriaus interesų, todėl tokia santuokos nutraukimo pasekmių sutartis negalėtų būti tvirtinama, kaip pažeidžianti viešąjį interesą, tačiau turėjo išskirti tik dalį iš šios sutarties, nes šios sutarties prieštaravimo esmė ta, jog atsakovui yra paliekami kreditiniai įsipareigojimai ir tik 9000 Lt vertės automobilis, o šalių nekilnojamasis turtas – butas - ieškovei, todėl tokia sutartis negali būti tvirtinama, o visas šalių turtas dalijamas ieškinio teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, atitinkantį teisės nuostatas, taip pat suformuotą teisminę praktiką. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011, 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

Šioje byloje susidarė tokia teisinė padėtis, jog apeliacinės instancijos teisme negalima išnagrinėti bylos ir konstatuoti, jog šalių prievolė A. A. yra solidarioji, nes būtų pabloginta apeliantės padėtis, o tai draudžia CPK 313 str. Šios kategorijos bylose, kai kyla ginčas dėl to, ar, nutraukiant santuoką ir padalijant bendrą sutuoktinių turtą, taip pat turi būti padalijamos sutuoktinių prievolės kreditoriams, kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką ir laikosi nuostatos, jog kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2010 m. balandžio 26 d. Nr. 3K-7-173/2010). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje nurodyta, jog buvę sutuoktiniai įpareigojami dalimis padengti įsiskolinimą kreditoriui A. A.. Dėl to tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad po santuokos nutraukimo šio kreditoriaus įsiskolinimas tampa bendrąja daline nuosavybe, yra nepagrįsta, nes kreditorius nesutiko jog jo prievolė iš solidariosios taptų daline, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo patvirtinta 2014-03-03 šalių pateikta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turtinė dalis ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintinos ir bylos dalis dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ieškinio teisenos tvarka, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesines teisės normas (CPK 326 str.1d.4p., 329 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimo dalis, kuriomis buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimo dalis, kuriomis buvo nutraukta J. C. ir Y. K., santuoka, paliktos pavardės po santuokos nutraukimo ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas, palikti nepakeistas.