- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-281-513/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11329-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gricius Logistics“
- Atsakovas
- Z. T.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gricius Logistics“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gricius Logistics“ ieškinį atsakovui Z. T. (Z. T.) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gricius Logistics“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovė tinkamai atsiskaitė su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovei grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė – darbdavė – pareiškė ieškinį teisme savo darbuotojui, nurodydama jo gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir nuolat gyvena ne Lietuvoje. Pagal DK 215 straipsnio 2 dalį civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.
4. Teismas pažymėjo, kad DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir laikytina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo šios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) šalys susitarė kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių. Nesant šių sąlygų Lietuvos darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020). DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniąją darbo sutarties šalį jos interesams palankesnėmis jurisdikcijos taisyklėmis, todėl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginčas dėl teisės yra inicijuojamas darbdavio. Nagrinėjamu atveju ginčą teisme siekia inicijuoti darbdavys, todėl, vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, nustatant darbdavio inicijuoto ginčo jurisdikciją turi būti remiamasi imperatyvia ir specialia DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata.
5. Teismas pažymėjo ir tai, kad teisės aktai įtvirtina imperatyvų reikalavimą darbuotojui užsieniečiui darbo santykių Lietuvoje laikotarpiu deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Taigi atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje reiškia, kad atsakovas siekė išpildyti reikalavimus leidimui gyventi Lietuvoje gauti, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, juo labiau, kad atsakovui išduotas leidimas tik laikinai gyventi Lietuvoje, o kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie nuolatinį atsakovo gyvenimą Lietuvoje, su ieškiniu nepateikta.
6. Teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles ir Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikštus reikalavimus atsakovui, todėl ieškinys paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Ieškovas turi teisę inicijuoti darbo ginčą atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.