Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-08-14 · Administracinė byla Nr. I-6353-189/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-08-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-03-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
I-6353-189/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00904-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Administracinė byla Nr. I-6353-189/2014Proceso Nr. 3-61-3-00904-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 38., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui S. G. (S. G.),

atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija).

Teisėjas, išnagrinėję bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. G. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 44000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, jog neturtinę žalą patyrė laikotarpiu nuo 2011-02-10 būdamas etapuojamas. Žalą grindžia argumentais, jog ginčo laikotarpiu buvo etapuojamas perpildytuose automobiliuose (tekdavo važiuoti stovint), kai kuriuose automobiliuose nebūdavo apšvietimo bei šildymo sistemos, žiema automobiliuose būdavo labai šalta (iki -6), vasarą būdavo labai karšta (+40). Už kiekvieną etapavimo kartą pareiškėjas prašė priteisti po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 9–10) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas skirtas asmenų konvojavimui ir konvojavimo sąlygos atitinka Konvojavimo taisyklių 145-148 straipsnių reikalavimus. Atitinkamai transporto priemonių atitikimą yra įvertinęs ir Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Pabrėžė, kad besąlygiškai laikosi nuostatų dėl konvojuojamų asmenų skaičius atitikimo leidžiamam asmenų skaičiui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į konvojaus viršininką nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų veiksmų negalimas ir žalos atlyginimas.

Posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Pareiškėjo teigimu, jis buvo konvojuojamas daug kartų, tačiau pasitaikydavo, kad konvojavimo metu jam teko vykti perpildytuose automobiliuose, t. y. vienu metu automobilyje kartu su pareiškėju buvo konvojuojama apie 40 žmonių. Dėl to pareiškėjui kartais tekdavo netgi stovėti, o tai kėlė nesaugumo jausmą. Taip pat, kai kuriuose automobiliuose nebuvo šildymo sistemos, todėl žiema automobilyje buvo labai šalta (-6), o vasara automobiliuose nebūdavo vėdinimo sistemos dėl ko būdavo labai karšta (+ 40).

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (Konvojavimo taisyklių 103 p.). Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2013-10-25 viso buvo konvojuojamas 41 kartą (I t. b. l. 2, 4, 95–96). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) (43 sėdimos vietos, I t. b. l. 40), MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) (43 sėdimos vietos, II t. b. l. 8), MB Nr. (duomenys neskelbtini) (daugiau kaip 30 sėdimų vietų, I t. b. l. 45), MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) (33 sėdimos vietos, I t. b. l. 50), VW Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t. b. l. 2), IVECO Nr. (duomenys neskelbtini) (30 sėdimų vietų, II t. b. l. 11), VW Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t. b. l. 5).

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (I t. b. l. 12–39, 54–57, 97–195) tvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2013-10-25, pareiškėją konvojuojant 41 kartą, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Todėl, priešingai, nei skunde nurodė pareiškėjas, aplinkybes, jog pareiškėjui teko vykti stovint, nes automobilis buvo perpildytas, paneigė byloje pateikti rašytinių įrodymai (kelionių žiniaraščiai). Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, jog pareiškėjui teko vykti stovint, nes jam neužteko vietos atsisėsti, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovo į bylą pateiktų įrodymų (duomenys kelionės žiniaraščiuose, iš kurių matyti, kad automobiliuose nebuvo vežama asmenų daugiau, nei yra sėdimų vietų), tuo tarpu teismui nėra pagrindo abejonei, jog yra priešingai. Minėtais pagrindais pareiškėjo argumentai dėl to, jog vykstant specialiu konvojavimo transportu pareiškėjui neužteko sėdimos vietos, todėl jam teko vykti stovint, vertintini kaip neįrodyti. Pabrėžtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Pareiškėjo teigimu, kai kuriuose automobiliuose nebuvo šildymo sistemos, todėl žiema automobilyje buvo labai šalta (-6), tuo tarpu vasara automobiliuose nebūdavo vėdinimo sistemos dėl ko būdavo labai karšta (+ 40).

Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 p. Konvojavimo taisyklių 146.4. p. nustatyta, kad privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai, be kita ko atlikti pagal atsakovės atstovės papildomą prašymą tvirtina, kad automobiliuose MAZ (duomenys neskelbtini), MB Nr. (duomenys neskelbtini) apšvieta 52 lx (I t. b. l. 43, 48), automobilio MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) apšvieta 62 lx (I t. b. l. 53), kai tuo tarpu Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx. Taip pat pagal papildomą prašymą atlikti ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai taip pat tvirtina, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka taisyklėse nustatytą normatyvą, t. y. ne mažesnį kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui (automobilyje MAZ (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 30,28 m/h (1302,22 oro greitis m/h automobilyje / 43 sėdimų vietų) (I t. b. l. 43, 44); automobilio MB Nr. (duomenys neskelbtini) oro našumas vienam asmeniui 19,56 m/h (626,22 oro greitis m/h / 32 sėdimų vietų) (I t. b. l. 49)). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (I t. b. l. 41, 46, 51, 197, 200, II t. b. l. 1, 3, 4, 6, 7, 12, 13, 15, 16, 18, 19) taip pat tvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Pareiškėjas šiuo aspektu skunde tik abstrakčiai nurodė, kad žiemos metu neveikė šildymo sistemos, o vasarą neveikė vėdinimo sistemos, tačiau konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu atsakovės atstovės pateikti rašytiniais įrodymai nesudaro pagrindo abejonei, kad konvojavimas buvo vykdomas techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam galimai padarytos neturtinės žalos išraiška iš esmės pasireiškė sukeltais nepatogumais: vykstant perpildytame automobilyje jautėsi įsitempęs, žiemą būdavo šalta, vasarą nuo nepakeliamo tvankumo jausdavo silpnumą. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jo iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių, faktas, jog, pareiškėjas galėjo būti konvojuojamas perpildytame automobilyje (neturint vietos atsisėsti) nepasitvirtino, duomenų apie tai, jog specialus konvojavimo transportas būtų eksploatuojamas techniškai netvarkingas byloje nėra, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo etapavimo iš esmės netinkamomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, nenustatyta, kad kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu. Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška