- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- TA-8-756/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00904-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (S. G.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1), prašydamas: iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti 44 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (II t., b. l. 27–30) pareiškėjo S. G. skundą atmetė.
II.
Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 4 d. (spaudas ant voko, II t., b. l. 41) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo panaikinimo (II t., b. l. 40).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (II t., b. l. 43–44) atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog paskutinė apeliacinio skundo (dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo panaikinimo) padavimo diena buvo 2014 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui pateikė 2014 m. rugsėjo 4 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, todėl apeliacinis skundas nepriimtas ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo panaikinimo ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuolat konvojuojamas. Su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu susipažino tik 2014 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, išsiųsdamas apeliacinį skundą 2014 m. rugsėjo 4 d., termino apeliaciniam skundui paduoti nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas. Apeliacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami LVAT. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį adm. byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr. LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-287/2012).
Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. rugpjūčio 14 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2014 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą LVAT pirmą kartą pateikė 2014 m. rugsėjo 4 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. LVAT yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį adm. byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr. LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį adm. byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; Nr. AS6-247/2006; Nr. AS6-208/2006).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2014 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje, ir apie tai, kad teismo sprendimas bus skelbiamas 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo informuotas (b. l. 23–25). Byloje esantis Vilniaus apygardos administracinio teismo lydraštis (b. 1. 31) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pareiškėjui išsiuntė nepažeisdamas ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo nuorašo išsiuntimo terminų. Prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido iš esmės dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2014 m. rugpjūčio 21 d., todėl, jo manymu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. rugpjūčio 21 d. (žr., Vilniaus pataisos namų pateiktą Atsakymų įteikimo nuteistiesiems į jų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus ataskaitos žurnalo kopiją). Taigi, sprendimo įteikimo dieną terminas pateikti apeliacinį skundą dar nebuvo pasibaigęs, t. y. pareiškėjas turėjo dar septynias dienas apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši aplinkybė, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 22 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-41/2013). Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas: pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimu ir prašo, šį sprendimą pakeisti; apeliacinio skundo apimtis – nepilnas puslapis (b. 1. 40). Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, laiko tarpas nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. (t. y. paskutinės apeliacinio skundo pateikimo termino dienos) buvo pakankamas apeliacinio skundo parengimui ir išsiuntimui, net ir turint omenyje, kad pareiškėjo laisvė yra apribota ir jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, duomenų apie pareiškėjo konvojavimą minėtu laikotarpiu į bylą nepateikta, todėl darytina išvada, jog ši aplinkybė taip pat nesutrukdė pareiškėjui laiku gauti pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą bei parengti, išsiųsti apeliacinį skundą.
Apibendrindama išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog termino eiga turėtų prasidėti sprendimo gavimo dieną, nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę. Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 28 d.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą priimti atsisakoma. Skundas su priedais grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo S. G. (S. G.) prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo S. G. (S. G.) apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti skundą padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.