Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, našlė, turinti vidurinį išsilavinimą, bedarbė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2018 m. balandžio 11 dieną S. Š. kreipėsi į Kelmės teismą su pareiškimu (t. 1, b. l. 20), prašydama panaikinti policijos tyrėjo priimtą nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos notarės N. B. veikos. Prašyme S. Š. nurodė, kad „notarė suklastojo jos parašą, kartu su pirkėju notarė siekė apvogti pardavėją. Už rengiamą pardavimo sandorį ji sumokėjo 90 Eur., iš kurių 78 Eur pardavimo mokestis, 14 Eur už paslaugas. Kadangi notarė sunaikino rengtą sandorį, privalo grąžinti pinigus“.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu N. B. pateikė 2017-12-07 prašymo (papildomai) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2009-11-06 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2009-05-08 pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2017 metų notarinio registro 4-o tomo kopiją (notarinio veiksmo registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42-47).

2018-09-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktame notarės N. B. 2017 metų notarinio registro 4-ame tome (indekso Nr. (duomenys neskelbtini)) 87 psl. skiltyje „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai" 11-oje eilutėje pasirašė S. Š.. Rankraštinius įrašus „S. Š.", esančius 2009-05-18 pareiškime dėl palikimo priėmimo, 2009-11-06 ir 2017-12-07 prašymuose dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo parašė ir šalia pasirašė S. Š. (t. 1, b. 1. 34-36).

2018-12-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. Š. savanoriškai pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-34138-18 2017 m. gruodžio mėn. 7 d. Prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimo originalą, 1 lapą (t. 1, b. 1. 119 (dokumento kopija b. l. 40)). 2018-01-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktame 2017-12-07 prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimo, eilutėje „kliento vardas, pavardė, parašas, atstovavimo atveju - atstovavimo pagrindas" pasirašė S. Š. (b. 1. 138-139).

2018-10-02, 2019-02-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis priėmė nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal S. Š. pareiškimą, nes nepadaryta nusikalstama veika (t. 1, l. 64-67, 71-72). Nutarime prokuroras nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad kas nors būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, siekiant pasisavinti S. Š. priklausantį turtą. Priešingai, nei nurodo S. Š., specialistai, atlikę tyrimą, patvirtino, kad pateiktuose dokumentuose pasirašė pati S. Š..

Į baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu įdėti dokumentai, kuriuos S. Š. gavo iš notarės 2017 metų gruodžio 7 dieną, t. y. Papildomas nuosavybės teisės liudijimas (notariato įstatymo 52 str. 1 d), Papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, bei kvitas 90,02 Eur sumai ( t. 2, b. l. 39-42, 49). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 2, b. l. 43-48), datuotas 2017-12-19, įrodo, kad S. Š. nuosavybės teise, 2017-12-07 dienos nuosavybės teisės liudijimo ir 2017-12-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įregistruota dalis pastato (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Pagal teismų praktiką melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai jį įskundžia, t. y. pateikia baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją, kad nekaltas asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010). Savo ruožtu pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą atveju institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2011, 2K-487-746/2015, 2K-307-648/2016). Byloje turi būti nustatyta, kad asmenį įskundęs asmuo tyčia, sąmoningai, būtent siekdamas įskųsto asmens baudžiamojo persekiojimo, įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė melagingą informaciją.

Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų.

Šioje byloje sprendžiama dėl kaltinamosios S. Š. kreipimosi į policijos pareigūnus dėl notarės veiksmų dėl galimai suklastotų žemės pirkimo pardavimo dokumentų, suklastotų jos parašų. Iš kaltinamosios ir nukentėjusios parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 dieną kaltinamoji S. Š. kartu su kitais (ne mažiau keturiais) asmenimis atvyko pas notarę N. B.. 2017 m. gruodžio 7 dieną notarė N. B. kaltinamajai S. Š. išdavė dokumentus: Papildomą nuosavybės teisės liudijimą (notariato įstatymo 52 str. 1 d), Papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, bei kvitą 90,02 Eur sumai. Akivaizdu, kad šiuos dokumentus notarė išdavė S. Š. prašymų, kuriuos ji pasirašė, pagrindu. Gruodžio 21 dieną S. Š. gavo iš notarės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (t. 2, b. l. 43-48), su įrašyta 2017-12-19 data, kad S. Š. nuosavybės teise, 2017-12-07 dienos nuosavybės teisės liudijimo ir 2017-12-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įregistruota dalis pastato (duomenys neskelbtini). Tai įrodo, kad 2017 metų gruodžio 7 ir 21 dienomis notarė atliko S. Š. naudingus veiksmus, kurių pasėkoje S. Š. nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas. Kaltinamoji S. Š. nurodytomis dienomis gavo iš notarės dokumentus, galėjo juos skaityti ir suprasti, konsultuotis. Ji supranta, kad notarei už dokumentų išdavimą reikia mokėti. Ji pati nurodė, kad su iš notarės gautais dokumentais ėjo konsultuotis pas advokatą, pas Registrų centro specialistą, kuris jai išaiškino, kad jos nuosavybės teise yra įregistruota dirbtuvių (duomenys neskelbtini) kaime dalis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. Š. ne kartą tvirtino tikrai žinanti, kad notarė jos turto nepasisavino, kad turtas įregistruotas jos (S. Š.) vardu. Specialisto išvados patvirtina, kad notarinių veiksmų knygoje ir S. Š. vardu surašytuose prašymuose pasirašė S. Š.. Teismui nekyla abejonių, kad 2017 metų gruodžio 7 ir 21 dienomis kaltinamoji buvo pas notarę N. B., kuri atliko notarinius veiksmus kaltinamosios naudai, kaltinamoji yra pasirašiusi prašymus notarinių veiksmų atlikimui, todėl ji turėjo ir galėjo suvokti, kad notarė nesuklastojo jos parašų ir nepasisavino jos turto, t. y. kad notarė nepadarė jokio nusikaltimo. Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji S. Š. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą kreipdamasi 2018-03-12 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, pateikdama melagingą skundą ir paaiškindama, kad (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. B. suklastojo jos parašus 2017-12-07 prašyme papildomai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, 2017-12-07 prašyme dėl daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimo, 2017 metų notarinio registro 4-ajame tome. Kaltinamoji nepagrįstai nurodė, kad šiuose prašymuose yra ne jos parašai. Taip pat, kaltinamoji 2018-04-11 prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus ir pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. B., siekdama užvaldyti jai priklausantį turtą, suklastojo jos parašus tuose pačiuose dokumentuose, t. y. 2017-12-07 prašyme papildomai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, 2017-12-07 prašyme dėl daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimo bei 2017-12-07 prašyme papildomai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra ne jos rankraščiu parašyta jos vardas ir pavardė, dėl ko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate 2018-08-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36954-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. Kaltinamoji S. Š., pranešdama policijos pareigūnams ir teismui apie žinomai nebūtą nusikaltimą, esą notarė, siekdama pasisavinti jos turtą, suklastojo jos parašus, padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji N. B. pareiškė 10 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti 500 Eur už advokato pagalbą (t. 1, b. l. 95-97). Ieškinyje ir nukentėjusiosios pasisakymuose nurodoma, kad nukentėjusiajai N. B. dėl kaltinamosios veiksmų teko patirti dvasinius išgyvenimus. Dėl kaltinamosios veiksmų jai keletą kartų teko palikti klientus laukti notaro biure, o jai vykti į policiją apklausai, aiškintis, įrodinėti, kad nepadarė jokių nusikalstamų veikų. Dėl S. Š. kaltinimų patyrė didelį pažeminimą ir stresą, turėjo susirasti advokatą. Melagingai ją įskundus ir kaltinant, kad padarė nusikaltimą, nukentėjo ne tik jos, kaip fizinio asmens garbė ir orumas, bet ir kaip įgalioto valstybės atstovo prestižas, buvo sutrikdytas normalus notaro biuro darbas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.

Teismas, įvertinęs ieškinio argumentus, nukentėjusiosios N. B. pasisakymus dėl civilinio ieškinio, teismų praktiką, pripažįsta, jog nukentėjusios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir advokato išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, spręstina dėl žalos atlyginimo dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos N. B. dydžio, teismo vertinimu, nėra abejonės dėl dvasinių išgyvenimų patyrimo, esant nepagrįstai apkaltintai nusikaltimo padarymu. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji keletą kartų vyko į policijos komisariatą duoti parodymus, bei vyko į teismą. Teismas pripažįsta, kad nepagrįsti kaltinimai pakenkė nukentėjusiosios, kaip fizinio asmens garbei ir orumui, bei kaip įgalioto valstybės atstovo prestižui. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad žinia apie S. Š. kaltinimus notarei būtų plačiai pasklidusi, ar kad būtų sutrikdyta notaro biuro veikla. Apklausų policijoje buvo nedaug, o atvykusi į notaro biurą kaltinamoji kėlė triukšmą neilgai, pakako su S. Š. pasikalbėti biuro specialistei.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas įvertina ir tai, kad kaltinamoji S. Š. yra bedarbė, jai iki senatvės pensijos amžiaus yra likę mažiau nei penkeri metai. Galima konstatuoti, jog kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki. Vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai N. B. nustatomas 500 Eur. Taip pat nukentėjusiajai priteistinos išlaidos advokato pagalbai – 500 Eur. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaltinamoji S. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, todėl jai skirtina viešųjų darbų bausmė laikotarpiui, artimam šios bausmės vidurkiui, įpareigojant ją per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiosios N. B. pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2019 m. vasario 11 d. nutarimu (1 t., b. l. 181-182) buvo laikinai apribotos kaltinamajai S. Š. nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos 10 500 Eur sumai, esančios (duomenys neskelbtini), 3 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. gegužės 11 d. 2019 m. gegužės 3 dienos nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2019-05-11. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinant iš dalies, laikinas nuosavybės teisės apribojimas keistinas, po nuosprendžio įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio atlyginimo paliekant apribotą piniginių lėšų sumą 1 000 Eur.

Kardomoji priemonė kaltinamajai nepaskirta. Baigus bylą nagrinėti kardomąją priemonę skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti ją viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteisti N. B. iš S. Š. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2019 m. vasario 11 d. nutarimu taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajai S. Š., a. k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 10 500 Eur sumai, esančias (duomenys neskelbtini), laikinosios apsaugos priemonės terminas pratęstas 2019-05-03 nutartimi, sąlygas pakeisti, palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumai iki civilinio ieškinio atlyginimo (Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kardomosios priemonės S. Š. neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.