Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1088-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
1-1088-673/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
R. R.
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Antanas Jarašius, Sigitas Štaraitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-1088-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06971-2018-7

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.5.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.

(S)Kauno apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajai R. R., jos atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), paskyrus kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei - šeimos nariui) ir BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. vasario 10 d. apie 01.30 val., A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gulinčią lovoje savo sugyventinę R. R. išplūdo necenzūriniais žodžiais, penkis kartus metaliniu kastuvėliu trenkė sugyventinei į galvą ir į petį, savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą kairio momens srityje ir pakaušio kairėje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, bei, laikydamas rankoje metalinį kastuvėlį, grasino ją sukapoti į gabalus, tai yra nužudyti ir R. R. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, užėjus pykčio priepuoliui, lovoje gulinčią savo sugyventinę R. R. išplūdo necenzūriniais žodžiais, galimai penkis kartus metaliniu kastuvėliu trenkė sugyventinei per galvą ir petį. Suvokia, kad smurtiniais veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą, matė, kaip sugyventinei iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Pirma jis ją mušė, o po to grasino nužudyti, tai yra laikydamas rankoje kastuvėlį grasino ją sukapoti į gabalus. Mano, kad nukentėjusioji galėjo išsigąsti jo grasinimų, grasinimai jai galėjo pasirodyti realūs, nes prieš tai kastuvėliu ją mušė. Nurodė, kad su nukentėjusiąja kartu gyvena 19 metų, turi du bendrus nepilnamečius vaikus. Pripažino, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš sugyventinę, anksčiau yra smurtavęs kokius tris kartus. Incidentą matė vaikai, jie buvo išsigandę. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Labai gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka, su išlaidomis advokatui sutinka. Tardamas paskutinį žodį nurodė, kad su civiliniais ieškiniais vaikams sutinka visiškai, o sugyventinės civilinį ieškinį prašo mažinti iki 400 Eur. Nors nemano, kad turi problemą dėl alkoholio vartojimo, sutiktų gydytis.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

IŠ BPC pranešimo išrašo (b. l. 37) matyti, kad 2018-02-10 15.29 val., telefonu paskambinusi R. G. pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), neprognozuojamas patėvis naktį užpuolė mamą, kuri šiuo metu yra ligoninėje.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 17-24) matyti, kad apžiūros metu paimtas šalia krosnies buvęs metalinis kastuvėlis, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui (b. l. 26-36).

Nukentėjusioji R. R. (b. l. 42-46) parodė, kad su A. B. gyvena 19 metų, veda bendrą ūkį, turi du nepilnamečius vaikus. 2018-02-10 apie 01.30 val., gulėdama lovoje pajuto smūgį į galvą. Prabudusi pamatė prie lovos stovintį A. B., kuris rankoje laikė metalinį kastuvėlį. Šiuo kastuvėliu A. B. jai dar tris ar keturis kartus sudavė į galvos kairę pusę ir vieną kartą į kairįjį petį. Jai skaudėjo, iš galvos bėgo kraujas, nes galva buvo prakirsta. Suduodamas smūgius kastuvėliu A. B. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino ją užmušti, sukapoti kirviu į gabalus. A. B. grasinimas ją užmušti, sukapoti kirviu į gabalus buvo realus, nes išreikšdamas šiuos grasinimus jis ją mušė, rankoje turėjo kastuvėlį, dėl ko ji labai išsigando. Ji pradėjo rėkti, dėl ko į kambarį atbėgo vaikai, kurie puolė ją ginti. Abu vaikai pastūmė kaltinamąjį nuo jos, liepė jam ramintis. Daugiau A. B. jos nebemušė, bet plūdo vaikus necenzūriniais žodžiais. A. B. alkoholį vartoja nuolat apie du metus. Būdamas girtas pasidaro agresyvus. A. B. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau dėl to anksčiau ji niekur nesikreipė. Įvykio metu namuose buvę nepilnamečiai vaikai išsigando, buvo sukrėsti, susijaudinę. Iš karto į policiją ji nesikreipė, nes bijojo kaltinamojo. Apie įvykį ji pranešė savo dukrai, gyvenančiai Molėtuose, kuri atvykusi iškvietė policiją ir medikus. Ji labai bijo sugyventinio, bijo, kad gali ją užmušti. Prašo neapklausinėti nepilnamečio sūnaus, nes jis yra lėto būdo, pergyvena dėl įvykio, nenori, kad jis dar kartą išgyventų stresą.

Teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 58-59) patvirtina, kad R. R. padaryti odos nubrozdinimai kairio momens srityje ir pakaušio kairėje, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikio pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji U. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-70) parodė, kad jau miegojo, kai 2018-02-10 naktį išgirdo mamos riksmą. Atsikėlusi atbėgo į kambarį, kuriame buvo mama, ir pamatė, kad prie lovos stovi tėvas A. B., kuris rankoje turėjo metalinį kastuvėlį. Ji pribėgusi nustūmė tėvą, prašė nelįsti prie mamos, paėmė ir išnešė kastuvėlį. Mama bandė stotis, bet nugriuvo. Mamos plaukai buvo suvelti, kairėje galvos pusėje bėgo kraujas, kraujuotas buvo jos veidas, palaidinė. Ji į rankšluostį pridėjo sniego ir padavė mamai kaip kompresą. Nustumtas tėvas nebesmurtavo, bet ją ir kartu buvusį brolį D. B. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ją išvadino lavone, invalide, debile ir panašiai, šie žodžiai ją įžeidė. Virtuvėje mamai tėvas į veidą dar metė nuorūką. Paguldžiusi mamą ji sėdėjo šalia, laukė kol tėvas užmigs. Gulėdamas tėvas mamai pasakė, kad ji mažai gavo, grasino ją sukapoti kirviu. Ji bijojo, kad tėvas ko nors nepadarytų mamai. Įvykio metu buvo išsigandusi, bijojo, brolis taip pat buvo išsigandęs. Su broliu nuėjo miegoti tik tėvui užmigus.

Kaltinamajam A. B. 2018-02-10 16.30 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas (b. l. 81).

Iš gimimo liudijimų kopijų matyti, kad kaltinamasis yra nepilnamečių vaikų U. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 59-60).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiųjų parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2018 m. vasario 10 d. apie 01.30 val., A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gulinčią lovoje savo sugyventinę R. R. išplūdo necenzūriniais žodžiais, penkis kartus metaliniu kastuvėliu trenkė sugyventinei į galvą ir į petį, savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą kairio momens srityje ir pakaušio kairėje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, bei laikydamas rankoje metalinį kastuvėlį grasino ją sukapoti į gabalus, tai yra nužudyti, dėl ko R. R. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku metaliniu kastuvėliu jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiųjų parodymai, kuriais jos patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo sugyventinės atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Šiais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, apžiūros protokolas, kt. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smūgių ir į galvos sritį metaliniu kastuvėliu nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis prisipažino, jog sudavęs smūgius metaliniu kastuvėliu jis grasino sugyventinę sukapoti į gabalus, tai yra nužudyti, pripažįsta, kad sugyventinė galėjo išsigąsti. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teismui patvirtino, jog ji tikėjo, kad sugyventinis gali įvykdyti savo grasinimą, grasinimo buvo išsigandusi.

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra po to, kai kaltinamasis prieš ją smurtavo, į kaltinamojo būdą, tai yra į tai, kad ir anksčiau, ką patvirtino pats kaltinamasis, jis yra smurtavęs prieš šeimos narį – sugyventinę, į tai, kad alkoholio išgėręs kaltinamasis tapdavo agresyvus, į tai, kad grasinta užmušti rankoje laikant metalinį kastuvėlį, kuriuo akivaizdžiai galima išsakytus grasinimus realizuoti, daro išvadą, jog nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų ir, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji išsigando, o ir išsigandę nepilnamečiai vaikai naktį budėjo prie motinos, kad kaltinamasis ko nors jai nepadarytu. Jokie kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, nukentėjusioji nurodė, kad būdamas neblaivus kaltinamasis yra agresyvus, pats kaltinamasis teismui nurodė, jog blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl kaltinamas, vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų nukentėjusiųjų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Kadangi kaltinamasis nusikaltimus padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo pačiu metu, esant vieningai tyčiai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d., sutaptis.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. B. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį, pastarajai miegant, namuose esant nepilnamečiams vaikams, kurie girdėjo incidentą, matė sumuštą ir kraujuojančią motiną, motiną gynė, dėl ko kaltinamojo buvo užgauliojami, patyrė pažeminimą, naktį buvo priversti budėti bijodami dėl motinos saugumo, tai yra patyrė psichologinį smurtą; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 119-138): neteistas, nebaustas, nedirba nuo 2006 m. (išskyrus 2017 m. dirbtus viešuosius darbus), nuo 2017-10-19 registruotas darbo biržoje, turi du nepilnamečius vaikus, nuo 1999 m. registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl alkoholio vartojimo; atsižvelgia į nukentėjusiosios poziciją, jog ji bijo kaltinamojo; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas anksčiau neteistam kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimus jam skiriant laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str.), nustatant tokį laisvės apribojimo bausmių terminą (BK 61 str.) ir skiriant tokius įpareigojimus/draudimus, kurie įtakotų kaltinamojo elgesį, kurį esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas, suteiktų galimybę jam pasikeisti, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.), subendrintą galutinę bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamojo bijo, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 str. 2 d. 8 p., 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-02-10 iki 2018-02-12 (b. l. 87-89). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios ir vaikų (b. l. 114-115), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji R. R., atstovaudama ir savo nepilnamečių vaikų, kurie byloje taip pat pripažinti nukentėjusiaisiais (b. l. 61,74), interesus, teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tai yra prašė priteisti: 600 Eur jai pačiai ir po 200 Eur dėl įvykio neturtinę žalą patyrusiems abiem nepilnamečiams vaikams (b. l. 161-162).

Pagal LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 4 p. - smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo yra asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Esant tokiai situacijai nepilnamečiai kaltinamojo vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais ir gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, pagrįstai pripažinti nukentėjusiaisiais ir turi teisę į žalos atlyginimą.

Kaltinamasis, įrodymų tyrimo metu sutikęs atlyginti visą nurodyto dydžio civilinį ieškinį, paskutiniojo žodžio metu nurodė, kad su neturtinės žalos dydžiu po 200 Eur kiekvienam savo vaikui jis sutinka visiškai, o civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. R. prašo sumažinti iki 400 Eur.

Nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų metaliniu kastuvėliu daužant per gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, nukentėjusioji patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, buvo sužalota, kreipėsi į ligoninę, jos tvirtinimu - vartojo medikamentus, buvo pažeminta, išgąsdinta ne tik kaltinamojo smurtinių veiksmų, bet ir jo grasinimų ją nužudyti, iki šiol jaučia fizinį skausmą, negali gulėti ant sužalotos galvos pusės, jaučia baimę, pergyveno dėl vaikų. Kaltinamojo sužalotos nukentėjusiosios pagalbos šauksmą išgirdę nepilnamečiai vaikai matė sužalotą ir kruviną motiną, privalėjo įsikišti, ginti motiną, agresyvaus kaltinamojo buvo iškeikti, pažeminti, išgąsdinti, patyrė stresą, naktį negalėjo normaliai ilsėtis dėl to, kad bijojo, jog kaltinamasis – jų tėvas, gali dar ką nors blogo padaryti jų motinai.

Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, pasirinktu pavojingu ir traumuojančiu metaliniu įrankiu, žinodamas, kad namuose yra du nepilnamečiai vaikai, kurių buvimas ne tik, kad jo nesustabdė, bet priešingai – net ir vaikų atžvilgiu jis panaudojo psichologinį smurtą.

Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas - priešingų duomenų byloje nėra, neįgalumo neturi, nedirba, nors turi paklausią virėjo specialybę ir jam buvo siūlomas darbas pagal jo turimą specialybę. Kaltinamasis leidžia sau nedirbti tvirtindamas, jog virėjo darbas jam nėra patrauklus, tai yra būdamas darbingas nedirba be pateisinančių priežasčių.

Turtinės žalos nukentėjusioji priteisti neprašė.

Kaltinamasis turi nekilnojamojo turto, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau teismui nesugebėjo paaiškinti, kaip nedirbdamas, nors turėdamas galimybę dirbti, jis prisideda prie savo vaikų išlaikymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nustato (CK 6.250 str.), kad nukentėjusiajai R. R. kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiosios reikalaujamą 600 Eur neturtinę žalą, o savo nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams U. B. ir D. B. po 200 Eur, nes tokio dydžio kompensacijos, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra realios, todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiesiems, nes padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai. Metalinis kastuvėlis, priklausantis nukentėjusiajai ir kaltinamajam, saugomas Kėdainių raj. PK (2018-02-14 kvitas Nr. 0046723, žurnalo įrašo Nr. 4726), nukentėjusiajai nurodžius, kad jis reikalingas buityje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai R. R., gim. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str.).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiajai ir jos atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo. Atstovavimo išlaidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitu (b. l. 159, 163). Kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas, jų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas ruošė ir teismui pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl nukentėjusiajai R. R. už advokato pagalbą iš kaltinamojo turi būti priteista 250,00 Eur (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei - šeimos nariui), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmes apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (metų) metų laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72¹ str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) laisvės apribojimo bausmės metu draudžiant A. B. prisiartinti prie nukentėjusiosios R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusioji ir įpareigojant A. B. iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir 2) A. B. įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad A. B. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es) (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (-es).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios ir vaikų, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2018-02-10 iki 2018-02-12, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajai R. R., gim. (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą ir 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. nepilnametei nukentėjusiajai U. B., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. nepilnamečiam nukentėjusiajam D. B., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą.

Daiktinį įrodymą – metalinį kastuvėlį, saugomą Kėdainių raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai R. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė