Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui advokatui D. P., atsakovės UAB „Bumba“ atstovams: direktoriui G. L., advokatei L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei UAB „Bumba“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės: 4172,88 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007-08-22 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovą priimant į darbą ir atleidžiant iš darbo nebuvo įteikta darbo sutarties kopija. Ieškovui nežinomas tikslus jo atleidimo pagrindas ir aplinkybės. Nuo pat darbo santykių pradžios iki atleidimo iš darbo ieškovui atlyginimas nebuvo mokamas. 2007-08-22 ieškovas atleistas iš darbo, tačiau su juo yra neatsiskaityta. Ieškovas iki 2010-08-16 dirbo tiems patiems akcininkams priklausančioje bendrovėje UAB „Taksi 1455“, todėl tikėjosi, kad su juo bus atsiskaityta, tačiau iki pat jo atleidimo iš UAB „Taksi 1455“ ir jį atleidus, su juo nėra atsiskaityta. Atsakovas, atleidęs 2010-08-16 ieškovą iš darbo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas už visą darbo pas atsakovę laikotarpį nuo 2006-04-25 iki 2007-08-22 neišmokėjo, todėl iš atsakovo priteistina kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dėl to, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu nuo atleidimo iš darbo dienos, jokios ieškovo kaltės nėra ir negali būti. Ieškovas anksčiau į teismą nesikreipė, nes tikėjosi, kad visgi atsakovė su juo atsiskaitys, dėl to ne kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau praradęs viltį, kad tai bus padaryta, kreipėsi teisminės gynybos.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad atsakovės kasoje buvo pinigai, bet ieškovas jų neėmė. Atsakovė buvo paėmusi kreditą, už kurį pirko žemes. Kasoje turėjo būti pinigų kreditų dengimui, todėl pinigų ieškovas iš kasos negalėjo imti. Kasoje esantys pinigai buvo naudojami tik investicijoms. Ieškovas žodžiu buvo susitaręs su akcininke, kad atlyginimą ieškovui išmokės vėliau. Atsakovė veiklos nevykdė. Ieškinio senaties ieškovas nepraleido. UAB „Bumba“ realiai vadovavo ieškovo brolis - G. L.. Brolis sakydavo, kur nueiti, po ko pasirašyti, nors ieškovas pagal pareigas ir buvo direktorius. Ieškovas pačios įmonės veiklos nesuprato, jam nebuvo žinoma apie priėmimus ir atleidimus. Atleidus iš „Taksi 1455“, sužinojo, kad yra atleistas ir atsakovės įmonės. Apie atleidimą iš atsakovės sužinojo 2010-10-05. Atleidus ieškovą iš atsakovės, jis buvo įdarbintas į kitą bendrovę (UAB „Taksi 1455“), kuri buvo tose pačiuose patalpose, šios įmonės akcininkas taip pat buvo tas pats. Šioje byloje silpnoji šalis yra darbuotojas – ieškovas, jei kokių dokumentų trūks, teismas galės išsireikalauti.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovės vienintelė akcininkė laikotarpiu, kada ieškovas dirbo pas atsakovę buvo ieškovo motina – A. L.. Vėliau vieninteliu atsakovės akininku ir vadovu tapo ieškovo brolis G. L.. Atsakovės santykiai su ieškovu buvo pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu ir atsakovės savininkė ieškovo darbo nekontroliavo. Siekdama nepakenkti, A. L. nepareikalavo ieškovo atsakomybės nei tuomet, kai ieškovas pasibaigus darbo santykiams neperdavė bendrovės dokumentų, nei tuomet, kai pagaliau juos perdavus paaiškėjo, jog dokumentai labai nevisiškai sutvarkyti ir ant daugelio iš jų nėra ieškovo parašų, o tinkamai įforminti dokumentus ieškovas atsisakė. Ieškovas piktnaudžiavo artimų giminaičių nuolaidumu ir įstūmė atsakovę į tokią situaciją, kad ji dabar neturi visų reikiamų dokumentų pagrįsti šio atsiliepimo argumentus.

Ieškinys dėl darbo užmokesčio išieškojimo turi būti atmestas jau vien dėl to, kad jis pareikštas praleidus Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir atsakovė prašo šį terminą taikyti. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir neprašė senaties termino atnaujinti. Juolab, kad reikalauti darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovas gali ne už visą praėjusį po darbo sutarties nutraukimo laiką, o tik už pastaruosius trejus metus.

Atsakovė neigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovas niekada nėra gavęs darbo užmokesčio. Tai, kad ieškovas tikrai gavo visą priskaičiuotą darbo užmokestį, matyti iš išlikusių bei ieškovo pasirašytų dokumentų viseto. Neįtikėtina, kad ieškovas tariamai negavęs užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2006-04-25 iki 2007-02-07, neužilgo, 2007-05-08 vėl grįžo dirbti pas jam skolingą atsakovę, ir vėl darbavosi neva be jokio atlyginimo. Neįtikėtina, kad ieškovas, kas mėnesį tvarkingai priskaitydamas sau darbo užmokestį, išskaitydamas iš jo ir pervesdamas socialinio draudimo įmokas, mokėdamas įmokas į garantinį fondą, kurios taip pat skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio, kažkodėl būtų atlyginimo sau neišsimokėjęs. Atskaičius socialinio draudimo išmokas, ieškovui išmokėtinas darbo užmokestis sudarė kas mėnesį tik 288,30 Lt ir tokią nežymią sumą ieškovas galėjo ir privalėjo pats sau išmokėti, kadangi jis buvo atsakovės vadovas ir vienintelis darbuotojas. Niekas kitas, išskyrus ieškovą, net ir neturėjo galimybės išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį. Darbo užmokesčio išmokėjimui nebuvo jokių objektyvių kliūčių, nes atsakovės sąskaitoje banke ir kasoje visą ieškovo darbo laikotarpį buvo pakankamai piniginių lėšų. Atsakovė pateikė ieškovo asmens sąskaitos korteles už abu ieškovo darbo pas atsakovę laikotarpius. Kortelė už laikotarpį nuo 2006-04-25 iki 2007-02-07 ieškovo nepasirašyta. Kortelė nuo 2007-05-08 iki 2007-08-22 laikotarpį yra su ieškovo parašu, ir joje esantys duomenys aiškiai patvirtina ieškovo gautą pas atsakovę atlyginimą. Kiekvieną mėnesį bei metams pasibaigus ieškovas pildė ir teikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai „A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas“, kurių „A dalyje“ „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos nurodydavo ne priskaičiuotas, o būtent realiai įmonėje išmokėtas darbo užmokesčio sumas. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1, 2 dalių vienareikšmiškus reikalavimus, šitokiose deklaracijose teikiami duomenys apie išmokėtas išmokas ir deklaracijos teikiamos per nustatytą laikotarpį po išmokų išmokėjimo. Analogiškos nuostatos išdėstytos ir šių deklaracijų pildymų taisyklėse. Ieškovas buvo vienintelis atsakovės darbuotojas, todėl akivaizdu, kad nurodytas deklaracijoje sumas jis buvo išsimokėjęs pats sau. Ieškovo teiginį dėl neišmokėto darbo užmokesčio paneigia ir paties ieškovo pasirašytas kasos dokumentas – 2007-08-22 kasos išlaidų orderis.

Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos duomenų akivaizdu, kad joje į draudžiamąsias pajamas įskaitomos didesnės sumos, negu ieškovo darbo užmokestis po 300 Lt per mėnesį. Tai gali būti tik piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškinio reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas dubliuoja pirmąjį ieškinio reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį.

Tai, kad atleidžiant ieškovą iš darbo su juo buvo visiškai atsiskaityta – patvirtina jo pasirašytas 2007-08-22 kasos išlaidų orderis. Ieškovas teigia, kad jo kaltės nesama, tačiau taip ir nenurodo, kas, nesant kitų darbuotojų, privalėjo išmokėti jam darbo užmokestį. Pripažinus, kad darbo užmokestį ieškovui išmokėti buvo uždelsta, tik pats ieškovas ir gali būti pripažintas dėl to kaltu, nes jis buvo atsakovės vadovas ir vienintelis akcininkas.

Atsakovė paaiškino, kad atsakovė buvo įsteigta tikintis užsiimti statybų verslu, tačiau šis sumanymas nepavyko. Atsakovė, nors ir turėdama nemažai turto bei sukaupusi dideles pinigines lėšas, ieškovo darbo laikotarpiu veiklos praktiškai nevykdė. Ieškovui teko tiktai atlikti keletą ūkinių operacijų. Įdarbinimas pas atsakovę buvo itin reikalingas pačiam ieškovui, nes jam neretai tekdavo gydytis ir ieškovas siekė legaliai įsidarbinti bei turėti sveikatos draudimą.

Ieškovas nepasirašymą ant apskaitos dokumentų motyvavo tuo, kad jam pasirašius dokumentuose apie darbo užmokesčio gavimą antstoliai galėjo imtis išieškojimo iš jo pajamų vaiko išlaikymui. Ieškovas yra įsiskolinęs nemažą sumą priteisto išlaikymo, o taip pat turi skolų ir pagal kitus vykdomuosius dokumentus. Ieškovo kerštavimą, įtemptus santykius tarp jo ir jo motinos (buvusios atsakovo akcininkės) parodo ir kiti ieškovo pradėti teisminiai procesai prieš A. L..

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad ieškovo susitarimo su akcininke dėl atlyginimo nemokėjimo nebuvo. Atsakovė galėjo išmokėti ieškovui tokį nedidelį atlyginimą ir jis buvo išmokėtas. Nesutinka, kad ieškovas nežinojo apie atleidimą. Tai nauja versija, apie tai ieškinyje nėra pasisakyta. Ieškovas aiškiai įvardija ieškinyje, kada jis buvo atleistas. Ką ieškovas dirbo įmonėje, jei nežinojo apie atleidimą? O jei nedirbo už ką nori gauti atlyginimą? Ieškovas dirbdamas teikė deklaracijas SoDrai, M. K. ieškovas nustojo tai daryti, turėjo puikiai suprasti, kad kažkas už ieškovą šį darbą dirbą. Jei įmonėje nėra lėšų išsimokėti atlyginimą, tai įmonės vadovas turėjo apie susidariusią situaciją informuoti akcininkę. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, netvarkė visų dokumentų, nepasirašė darbo sutarties, nors pats ieškovas buvo atsakingas už sutarčių apskaitą. Ieškovas piktnaudžiavo motinos pasitikėjimu. Ieškovas kreipės į VMI, darbo inspekciją, jokių pažeidimų atsakovės įmonėje nerasta. Ieškovas negalėjo nežinoti apie atleidimą. Šią aplinkybę patvirtina ir pranešimas SoDrai. Ieškovas pripažino, kad šiame pranešime yra jo parašas, bet ir suabejojo. Tačiau ieškovas nepateikė dokumento/prašymo apie jo suklastojimą, todėl šis pranešimas turi būti vertinamas kaip teisingas įrodymas. Ieškovas buvo įmonės direktorius, jam taikomi didesni rūpestingumo standartai. Ieškovo elgesys neatitinka šio standarto. Ieškovo versija dėl negauto atlyginimo yra neįtikėtina. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, ieškovo paaiškinimai yra vaikiški, neatitinkantys sveiko proto reikalavimų. Įrodymai turi būti vertinami neatsietai. Bylos situacija yra nestandartinė, bylinėjasi šeimos nariai, praėjo daug laiko, nepasirašyta daug dokumentų. Bendrovės direktorius yra atsakingas už darbo sutarčių teisingą įforminimą. Ieškovas teigia, kad nieko nežinojo, vadinasi, ieškovas ir yra aiškus pažeidėjas, nevykdęs bendrovės įstatų, netvarkęs dokumentacijos. Ieškovas nieko nežinojo ir nedarė, t.y. labai blogai, t.y. aplaidumas ir piktnaudžiavimas. Įrodymų visuma patvirtina, kad atlyginimą ieškovas gavo, nes įmonėje pinigai išimti. Ieškovas nurodė, kad iš viso negavo, tačiau yra dokumentas, patvirtintais, kad ieškovas vis dėlto gavo vieną atlyginimą ir pasirašė už jį. Byloje yra nemažai aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas sako netiesą. Ieškovo teiginiai neatitinka dokumentų ir tikrovės.

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovas dirbo UAB „Bumba“ direktoriumi nuo 2006-04-25 iki 2007-02-07 ir nuo 2007-05-08 iki 2007-08-22 (b.l.8, 38). Jo darbo užmokestis buvo 300 Lt (b.l.38, 40). Ieškovas 2010-10-05 išsiuntė reikalavimą atsakovei pateikti informaciją, susijusią su jam priklausančiu darbo užmokesčiu (b.l.11-12). Ieškovas su 2010-10-15 prašymu, atlikti tyrimą, išreikalauti informaciją, nubausti pažeidėjus, kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių (b.l.133). Lietuvos antstolių rūmai nurodė (b.l.136-143), kad pagal 2012-03-26 Antstolių informacinės sistemos Vieningojo vykdomųjų dokumentų sąvado duomenis nustatyta, jog antstolių žinioje dėl išieškojimo iš A. L. buvo/yra 37 vykdomosios bylos (iš jų 14 vykdomųjų bylų užvesta laikotarpiu nuo 2002 iki 2007 metų). Antstolis A. S. informavo teismą (b.l.128-129), kad A. L. įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2006-04-25 iki 2007-02-07 ir nuo 2007-05-08 iki 2007-08-22 (darbo UAB „Bumba“ laikotarpiu) pagal antstolio žinioje esančius vykdomuosius dokumentus sudarė – 14006,74 Lt skolos išieškotojams ir 3300,37 Lt vykdymo išlaidų antstoliui. 2006-06-08 išsiųstas (registruotu pranešimu) patvarkymas į UAB „Bumba“ dėl išskaitų iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio. Procesiniai dokumentai antstolio kontorai negrąžinti. Dėl kokių priežasčių UAB „Bumba“ nevykdė antstolio reikalavimų atsakyti negali. Skolininko A. L. gyvenamoji vieta nenustatyta, jis vykdymo eiga nesidomėjo, į antstolio kontorą atvykęs nebuvo, antstoliui savo gyvenamosios ar darbo vietos nenurodė.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovė prašo taikyti bendrąją trijų metų ieškinio senatį.

Ieškovas teigia, kad ieškinio senaties nepraleido.

Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. LR CPK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamuoju iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu Darbo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo sutarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

Byloje kilo ginčas dėl to, kada ieškovas sužinojo apie atleidimą.

Ieškovas teigė, kad apie atleidimą jis sužinojo 2010 metų pavasarį, kai prasidėjo kivirčai, nebeturėjo iš ko gyventi ir prašė su juo atsiskaityti, pas atsakovę jis dirbo iki 2009 m. pabaigos. Kitu atveju ieškovas teigė, kad apie atleidimą iš atsakovės sužinojo 2010-10-05.

Atsakovė nurodė, kad apie atleidimą ieškovas negalėjo nežinoti. Šią aplinkybę patvirtina ir pranešimas SoDrai. Ieškovas pripažino, kad šiame pranešime yra jo parašas, bet ir suabejojo. Tačiau ieškovas nepateikė dokumento/prašymo apie jo suklastojimą, todėl šis pranešimas turi būti vertinamas kaip teisingas įrodymas. Ieškovas buvo tikrasis direktorius su visomis teisėmis ir galiomis, turėjo antspaudą, tvarkė UAB „Bumba“ dokumentus, jis žinojo, ką darė, kada dirbo, kada buvo atleistas. Ieškovas pats pasiprašė pereiti į kitą įmonę, nes antstolis A. S. lipo ieškovui ant kulnų.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. 2007-02-07 pranešimą Nr.1 „Apie apdraustojo socialinio draudimo atleidimą iš darbo“ (b.l.82), 2007-08-22 pranešimą Nr.3 „Apie apdraustojo socialinio draudimo atleidimą iš darbo“ (b.l.83), ieškovo asmens sąskaitos kortelę (b.l.85), kuriuose yra ieškovo parašai, ieškovas aiškiai jų nepaneigė ir nepateikė duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsižvelgiant į vidutiniškai rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartą, taip pat į tai, kad ieškovas buvo atsakovės direktorius, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovui buvo žinoma informacija, nurodyta pranešimuose, kuriuos jis pasirašė, t.y. jo atleidimo dienos – 2007-02-07 ir 2007-08-22. Juolab, kad ši informacija buvo įtraukta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę (b.l.8). Iš kurios informaciją apie save gyventojas gali gauti. Todėl teismas nepagrįstais laiko ieškovu argumentus, kad apie savo teisių pažeidimą jis suvokė vėliau nei jo teisių pažeidimo dieną. Ieškovas turėjo ir galėjo išsiaiškinti apie savo pažeistas teises jų pažeidimo dieną. Juolab, kad ieškinyje ieškovas nenurodė, kad apie atleidimą nežinojo, tiksliai įvardino darbo laikotarpius pas atsakovę, atleidimo datą.

Darbo teisinių santykių pobūdis ir specialusis imperatyvusis teisinis reguliavimas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju subjektyvusis ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus sutampa su objektyviuoju kriterijumi. Darbuotojas - bendrovės direktorius – turi žinoti, kad su juo turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. O jei to nežino, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, jis turi tuo pasidomėti ir pasikonsultuoti. Ieškovo teisė į visišką atsiskaitymą su juo objektyviai buvo pažeista ieškovo pirmojo ir antrojo atleidimo dieną, t.y. 2007-02-07 ir 2007-08-22, nes tuomet atsakovei atsirado pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Iš esmės šią aplinkybę patvirtina ir ieškovas, ieškiniu prašydamas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti nuo 2007-08-22. Vadinasi, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas praleido bendrąją ieškinio senatį. Pirmojo atleidimo atveju ji pasibaigė 2010-02-07, antruoju atleidimo atveju ji pasibaigė – 2010-08-22.

Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2011-12-21.

Ieškinio senaties termino darbo teisiniuose santykiuose maksimalumas reiškia, kad, praleidus šį terminą, jis gali būti atnaujinimas tik išimtinais atvejais, nes darbo teisiniai santykiais yra nuolat kintantys bei susiję su kitais dirbančiais asmenimis, todėl šių santykių stabilumo užtikrinimui turi būti teikiamas prioritetas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, įstatymas nereikalauja, kad ieškovas pateiktų prašymą dėl termino atnaujinimo.

Atsižvelgiant į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, nagrinėjamo ginčo esmę, ieškovo elgesį, t.y. ieškovas būdamas atsakovės direktoriumi, į teismą kreipėsi tik po daugiau nei 4 metų nuo jo pirmojo ir antrojo atleidimo iš darbo, kas leidžia tokį ieškovo elgesį vertinti kaip nerūpestingą ir aplaidų savo pažeistų teisių įgyvendinimą, kuris negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, t.y. kad jis nesikreipė į teismą, nes tikėjosi, kad su juo bus atsiskaityta, nes dirbo kitoje įmonėje UAB „Taksi 1455“, priklausančioje tiems patiems akcininkams, kaip ir atsakovė; kad neturėjo pinigų advokatui, todėl iš karto nesikreipė į teismą; vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, praėjusiu laikotarpiu nuo ieškovo atleidimo iki kreipimosi į teismą, t.y. daugiau nei 4 metai, teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės nėra pakankamai svarbios, išimtinės bendrajam trejų metų ieškinio senaties terminui atnaujinti. Juolab, kad LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas teises ir įstatymų saugomus interesus.

Be to, pažymėtina, kad vien kreipimasis į kompetetingas institucijas dėl aplinkybių ar sąlygų, susijusių su darbo ginčais išaiškinimo nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Juolab, kad asmens kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją, kitas kompetetingas institucijas trejų metų ieškinio senaties termino darbo santykiuose nesustabdo ir nepratęsia, nes kreipimąsis į šias institucijas yra subsidiari (papildoma) darbuotojo pažeistų teisių gynimo priemonė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis Nr.3K-3-449/2009 ir kt.) konstatuota, kad jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Todėl yra pakankamas pagrindas teigti, jog teismui padarius priešingą išvadą, būtų pažeistas ir atsakovės teisėtų lūkesčių principas.

Darbo ginčams galioja bendroji taisyklė, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme dienos yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatavus, kad ieškovas praleido bendrąją ieškinio senatį ir nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad padarius aukščiau nurodytą išvadą, teismas nebeanalizuoja ieškovo ir atsakovės nurodytų aplinkybių ir argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumo, nes tai nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (...).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l.13), o atsakovė turėjo 1200 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (b.l.145-149).

Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovo atsakovei priteistinas 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kuris neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą ir yra pagrįstas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovo A. L. atsakovei UAB „Bumba“ priteisti 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų 00 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nutartimi atsakovės UAB „Bumba“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.