Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei UAB „Bumba“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės: 4 172,88 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007-08-22 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovą priimant į darbą ir atleidžiant iš darbo nebuvo įteikta darbo sutarties kopija, ieškovui nežinomas tikslus jo atleidimo pagrindas ir aplinkybės. Nuo pat darbo santykių pradžios iki atleidimo iš darbo ieškovui atlyginimas nebuvo mokamas. 2007-08-22 ieškovas atleistas iš darbo, tačiau su juo yra neatsiskaityta. Ieškovas iki 2010-08-16 dirbo tiems patiems akcininkams priklausančioje bendrovėje UAB „Taksi 1455“, todėl tikėjosi, kad su juo bus atsiskaityta, tačiau iki pat jo atleidimo iš UAB „Taksi 1455“ ir jį atleidus, su juo nėra atsiskaityta. Ieškovas anksčiau į teismą nesikreipė, nes tikėjosi, kad atsakovė su juo atsiskaitys, dėl to ne kartą kreipėsi į atsakovę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-27 sprendimu ieškinį atmetė. Byloje atsakovė prašė taikyti bendrąją trijų metų ieškinio senaties terminą. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. 2007-02-07 pranešimą Nr. 1 „Apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo“, 2007-08-22 pranešimą Nr. 3 „Apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo“, ieškovo asmens sąskaitos kortelę, kuriuose yra ieškovo parašai, ieškovas aiškiai jų nepaneigė ir nepateikė duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsižvelgiant į vidutiniškai rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartą, taip pat į tai, kad ieškovas buvo atsakovės direktorius, teismas darė išvadą, kad ieškovui buvo žinoma informacija, nurodyta pranešimuose, kuriuos jis pasirašė, t. y. jo atleidimo dienos – 2007-02-07 ir 2007-08-22. Todėl teismas nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, kad apie savo teisių pažeidimą jis suvokė vėliau nei jo teisių pažeidimo dieną. Teismas nustatė, kad ieškovo teisė į visišką atsiskaitymą su juo objektyviai buvo pažeista ieškovo pirmojo ir antrojo atleidimo dieną, t. y. 2007-02-07 ir 2007-08-22, nes tuomet atsakovei atsirado pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido bendrąją ieškinio senatį – pirmojo atleidimo atveju ji pasibaigė 2010-02-07, antruoju atleidimo atveju ji pasibaigė – 2010-08-22, o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2011-12-21. Atsižvelgęs į nagrinėjamo ginčo esmę, ieškovo elgesį, t. y. ieškovas būdamas atsakovės direktoriumi, į teismą kreipėsi tik po daugiau nei 4 metų nuo jo pirmojo ir antrojo atleidimo iš darbo, teismas darė išvadą, kad nėra priežasčių šį terminą atnaujinti ir ieškinį atmetė.

Ieškovas A. L. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškinio senaties nepraleido, kadangi UAB „Bumba“ realiai vadovavo ne jis, o jo brolis G. L.. Nors buvo priimtas į direktoriaus pareigas, tačiau realiai įmonės veiklos nesuprato, jai nevadovavo ir jam nebuvo žinoma apie atleidimą iš darbo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantas iki 2010-08-16 dirbo direktoriumi tiems patiems akcininkams priklausančioje bendrovėje UAB „Taksi 1455“, todėl parašai ant pranešimų 2007-02-07 ir 2007-08-22 Nr. 1 ir Nr. 3 „Apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo“ galėjo atsirasti apeliantui, kaip UAB „Taksi 1455“ direktoriui pateikus pasirašyti šios bendrovės dokumentus ir per neapsižiūrėjimą (nepaskaičius rašto turinio), pasitikint bendrovės akcininkais. Tiek UAB „Taksi 1455“, tiek UAB „Bumba“ buveinės buvo toje pačioje vietoje, todėl jis net negalėjo įtarti, kad iš UAB „Bumba“ direktoriaus pareigų yra atleistas ir dirbo tik UAB „Taksi 1455“. Apie atleidimą sužinojo tik 2010-10-05, kai raštu kreipėsi į darbdavį dėl informacijos, susijusios su jo atleidimu ir darbo užmokesčio išmokėjimu, suteikimo, tačiau darbdavys atsakymo nepateikė. 2010-10-15 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, kad būtų atliktas tyrimas dėl jo atleidimo, darbo užmokesčio nemokėjimo.

Atsakovė UAB „Bumba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingas sužinojimo apie jo atleidimą datas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atleidžiamas 2007-02-07 ir 2007-08-22 ieškovas turėjo žinoti apie atleidimą kiekvieno atleidimo dieną, kadangi pats tomis dienomis pasirašydavo ir siųsdavo VSDFV Klaipėdos skyriui pranešimus apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo. Nurodo, kad pildydamas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas ieškovas turėdavo visus duomenis apie savo darbo užmokestį, taigi žinodavo, už kurį laikotarpį ir kiek darbo užmokesčio jam buvo mokama. Be to, 2007-11-05 UAB „Taksi 1455“, kurioje jis dirbo po atleidimo iš atsakovės, skaičiuojant pajamų mokestį nuo šioje įmonėje mokamo darbo užmokesčio prašė taikyti tokią nepamokestinamą pajamų dalį, kuri taikoma asmeniui dirbant vienoje darbovietėje. Tai patvirtina, kad ieškovas bent jau 2007-11-05 tikrai žinojo nebedirbąs pas atsakovę. Nurodo, kad tol, kol ieškovas dirbo pas atsakovę, jis pats priskaičiuodavo ir išmokėdavo sau darbo užmokestį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas iš darbo teisinių santykių kilo dėl visų atleidžiamam darbuotojui priklausančių pinigų sumų išmokėjimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atsakovės prašymu ieškinio reikalavimams taikė LR DK 27 str. 2 d. numatytą ieškinio senaties terminą.

Bendrasis ieškinio senaties terminas darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai (LR DK 27 str. 2 d.). Įstatymas numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas ieškinio senaties termino pradžią sieją su subjektyviuoju kriterijumi – asmens sužinojimo apie jo pažeistą teisę ar turėjimo sužinoti, jog jo teisė buvo pažeista, momentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje aiškinant šios LR CK 1.127 str. 1 d. nuostatos taikymą pažymima, kad subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; Teismų praktika 32).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas atsakovės UAB „Bumba“ direktoriumi dirbo laikotarpiais nuo 2006-04-25 iki 2007-02-07 ir nuo 2007-05-08 iki 2007-08-22. Laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2010-08-16 apeliantas dirbo UAB „Taksi 1455“. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovei pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju pagal LR DK 141 str. 1 d. atsirado ieškovo pirmojo ir antrojo atleidimo dieną, taigi objektyviai ieškovo nurodomas teisės į visišką atsiskaitymą su juo pažeidimas įvyko 2007-02-07 ir 2007-08-22. Į teismą su ieškiniu atsakovei ieškovas kreipėsi tik 2011-12-21. Apeliantas nurodo, kad apie atleidimą iš darbo sužinojo tik 2010-10-05, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Šį teiginį grindžia 2010-10-05 raštu atsakovei dėl informacijos apie jo atleidimą ir atsiskaitymą su juo suteikimo bei 2010-10-15 kreipimusi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių. Atkreiptinas dėmesys į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apelianto nurodytą aplinkybę, jog jis apie atleidimą sužinojo atėjęs į biurą dar 2010 m. pavasarį.

LR CK 2.82 str. 3 d. bei LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. numato bendrovės vadovo pareigą atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Byloje pateikti patvirtinantys įrodymai, kad apeliantas faktiškai atliko atsakovės direktoriaus pareigas: laikotarpiu nuo 2006-09-11 iki 2007-02-12 iš atsakovės UAB „Bumba“ sąskaitos banke A. L. buvo išmokami grynieji pinigai, 2006-05-10 – 2007-02-12 bei 2007-06-11 2007-08-22 laikotarpiais jis įnešdavo arba gaudavo pinigus iš atsakovės kasos, pasirašydavo įmonės dokumentus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (LR CK 2.87 str.). Atlikdamas teisinę reikšmę turinčius veiksmus kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi įvertinti šių veiksmų teisinę reikšmę ir galimus teisinius padarinius arba apskritai nuo tokio veiksmo susilaikyti (LR CK 1.5 str.). Byloje nustatyta, kad 2007-02-07 ir 2007-08-22 atsakovės UAB „Bumba“ pranešimus apie apdraustojo socialiniu draudimu A. L. atleidimą iš darbo pasirašė apeliantas, kaip atsakovės direktorius. Apeliacinio skundo argumentai, kad realiai įmonės direktoriumi buvo apelianto brolis, o apeliantas tik pasirašydavo jam pateiktus dokumentus jų neskaitydamas neatitinka ne tik įmonės valdymo organui (įmonės vadovui) keliamų atstovavimo juridinio asmens interesams reikalavimų, tačiau ir vidutinių atidumo, rūpestingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Be to, minėti dokumentai yra nedidelės apimties, informacija apie iš darbo atleidžiamą asmenį – apeliantą – yra pateikta aiškiai, todėl vertintina, kad ši informacija apeliantui turėjo būti žinoma.

Įstatymas teisės į ieškinį atsiradimo ir senaties termino pradžią sieja ne tik su faktinio asmens suvokimo, kad jo teisės yra pažeistos momentu, tačiau ir su momentu, kai asmuo, elgdamasis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad tiek UAB „Taksi 1455“, tiek UAB „Bumba“ buveinės buvo toje pačioje vietoje, todėl apeliantas neįtarė, kad iš UAB „Bumba“ direktoriaus pareigų yra atleistas ir dirbo tik UAB „Taksi 1455“. Akivaizdu, kad dirbant keliose darbovietėse pasikeičia darbo krūvis, todėl apeliantas galėjo ir turėjo pastebėti, kad nebevykdo UAB „Bumba“ direktoriaus pareigų. Teisėjų kolegija daro išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, jog senaties terminas ieškinio reikalavimams pareikšti nėra suėjęs. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo veiksmus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus, apeliacinio skundo argumentus, sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais motyvais ir padaryta išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą.

Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir jas taikė ginčo teisiniams santykiams, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimą palikti nepakeistą.