- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-856-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02228-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-51-673/2015 pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl giminystės santykių juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas J. K. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, J. K., yra A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnėnas, ir atnaujinti pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tetos A. P. mirties, priimti. Nurodė, kad 1993 m. birželio 6 d. mirė jo teta A. P.. Testamento ji nepaliko, todėl jos turtas paveldimas pagal įstatymą. Po palikėjos mirties nei vienas iš įpėdinių nepateikė notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kadangi jokio registruojamo turto palikėjos vardu nebuvo. 2003 m. lapkričio 7 d. mirė vienintelis A. P. sūnus S. P.. (duomenys neskelbtini)d. Kauno apskrities viršininko administracija sprendimu Nr. 53-11767 atkūrė nuosavybės teises A. P. su bendrasavininku (pareiškėju) J. K. į nekilnojamojo turto dalį (11,03 ha žemės ir 1,7 ha miško), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nori priimti tetos A. P. palikimą, tačiau negali kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi neturi dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su palikėja ir jų nėra atitinkamose valstybinėse institucijose. Pažymėjo, kad A. P., iki santuokos – R., yra jo mamos A. R. sesuo. Todėl jis yra penktos eilės įpėdinis paveldint A. P. turtą pagal įstatymą. Prašydamas atnaujinti pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tetos A. P. mirties, priimti, pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teisės į žemę mirusiajai buvo atkurtos praėjus daugiau nei 6 metams po A. P. mirties, todėl terminas palikimui priimti buvo paleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, nėra duomenų, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų kieno nors interesus, priešingai, jį atnaujinus bus įgyvendinta konstitucinė teisė į nuosavybę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagal 1999 m. spalio 15 d. sprendimą nuosavybės teisės buvo atkurtos ir bendrasavininkui J. K., todėl darytina išvada, kad jam buvo žinoma apie palikėjos nuosavybės teisių atkūrimą. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą, jis nenurodė. Duomenų apie paveldimą turtą nežinojimas nesudaro pagrindo pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik po 21 metų nuo palikimo atsiradimo dienos, kas reiškia, jog jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo. Nurodė, kad teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai reikalingų įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismui patvirtinus, kad J. K. yra A. P. įpėdinis, prašymui dėl termino atnaujinimo neprieštaraus.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad archyvinėje nuosavybės teisių į A. R. žemę atkūrimo byloje pateikti Lietuvos valstybės istorijos archyvo 1998 m. balandžio 1 d. pažymėjimas Nr. 108-R ir 1998 m. birželio 22 d. pažymėjimas Nr. 294-R, iš kurių matyti, kad Andrius ir A. R. turėjo dukterį A., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukterį A., gim. (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai patvirtina, kad A. ir A. buvo seserys. Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad A. R., Andriejaus, (duomenys neskelbtini) susituokė su P. P., P.. Pagirių parapijos klebonas 1997 m. rugsėjo 4 d. pažymėjime Nr. 22 nurodo, kad A. R. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. K.. Pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta jo motina – R. A.. Suinteresuoto asmens nuomone, pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra A. P. sūnėnas. Prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškimą dalyje dėl giminystės santykių nustatymo paliko nenagrinėtą, o civilinę bylą dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nutraukė; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui J. K. 83,99 Eur žyminio mokesčio.
Dėl giminystės santykių nustatymo teismas nurodė, kad giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti giminystės faktą, nurodė, kad neturi dokumentų, įrodančių jo ir A. P. giminystės ryšį, ir jų nėra atitinkamose valstybės institucijose, tačiau jokių įrodymų, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigas ir valstybės archyvus dėl jo ir A. P. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų gavimo, nepateikė. Teismas, susipažinęs su byloje pateiktais dokumentais, konstatavo, kad yra išlikę dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo ir A. P. giminystės ryšį, t. y. kad pareiškėjas yra A. P. (P.), iki santuokos – R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnėnas, t. y. jos sesers A. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus (CK 3.133 straipsnis). Todėl sprendė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog kliūtis pareiškėjui įrodyti jo ir A. P. giminystės ryšį gali būti tik neatitikimas tetos sutuoktuvių liudijime ir mirties įraše įrašytoje jos pavardėje – atitinkamai „P.“ ir „P.“. Teismas sprendė, kad šis netikslumas turėtų būti sprendžiamas kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės įrašuose esančių netikslumų ištaisymo ir tik išnaudojus šią galimybę prašymas spręstinas teismine tvarka. Nustačius, kad pareiškėjas iš esmės nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinės neteisminės bylos dėl giminystės santykių nustatymo sprendimo tvarkos, t. y. nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašo ištaisymo, pareiškimą dalyje dėl giminystės santykių nustatymo paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 punktas).
Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Teismas nustatė, kad palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. CK 573 straipsnis, kuriame išvardyti įstatyminiai įpėdiniai, galintys paveldėti palikėjo turtą. Ši norma nepriskyrė palikėjo brolių ir seserų vaikų (sūnėnų ir dukterėčių) prie įstatyminių įpėdinių, turinčių teisę paveldėti, ir yra imperatyvaus pobūdžio. Įstatymų leidėjas 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 išplėtė įstatyminių įpėdinių sąrašą, tačiau įvertinęs tai, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju paveldėjimo santykiams, atsiradusiems 1993 m. birželio 6 d. (palikimo atsiradimo laikas), 1994 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. I-459 atgaline tvarka negali būti taikomas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas negali būti laikomas įstatyminiu įpėdiniu po A. P. mirties, t. y. jis neturi subjektinės teisės paveldėti pagal įstatymą A. P. palikimą, todėl neturi ir subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CPK 5 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad net ir atnaujinus teminą palikimui priimti, toks teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels. Todėl, nustatęs, kad pareiškėjas nepatenka į įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos A. P. mirties atsiradusį palikimą, ratą ir neturi subjektinės teisės atlikti veiksmą, kuriam atlikti įstatymo nustatytą terminą prašo atnaujinti, teismas civilinę bylą dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą (dalyje dėl termino atnaujinimo) palikti nenagrinėtą, likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, teismas, palikdamas pareiškimo dalį dėl giminystės santykių nustatymo nenagrinėtą, turėjo palikti nenagrinėtą ir prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kadangi CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Iš to seka, kad pareiškėjui nustačius giminystės ryšį nebus teisinių galimybių pateikti analogišką prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
2. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (1964 m. CK 573 straipsnį). Teismas nurodė, kad A. P. turto paveldėjimo santykiams taikytinos iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio kodekso normos, pagal kurias pareiškėjas neturi teisės paveldėti palikėjos palikimą. Pagal faktines aplinkybes, 1993 m. birželio 6 d. mirė pareiškėjo J. K. teta A. P., testamento nepaliko. Po palikėjos mirties liko vienintelis sūnus S. P., kuris dėl paveldėjimo į notarus nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Pastarasis mirė 2003 m. lapkričio 7 d., nesulaukęs palikuonių. Vadovaujantis tuo, apelianto nuomone, jo paveldėjimo santykiai atsirado po to, kai mirė pirmos eilės įpėdinis, dėl ko paveldėjimo teisiniams santykiams yra taikomas Civilinis kodeksas, įsigaliojęs po 2001 m. liepos 1 d., kurio CK 5.5 straipsnis numatė teisę paveldėti palikėjo turtą ir penktos eilės įpėdiniams, todėl pareiškėjas turi teisę į palikimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis, pareiškėjas J. K. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, yra A. P., mirusios 1993 m. birželio 6 d., sūnėnas (penktos eilės įpėdinis), ir atnaujinti pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tetos A. P. mirties, priimti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškimą dalyje dėl giminystės santykių nustatymo paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjui nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, o civilinę bylą dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nutraukė, nustatęs, kad termino atnaujinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjas neturi teisės į paveldėjimą.
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl giminystės ryšių nustatymo, tačiau nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kurioje teismas bylą nutraukė. Nustačius, kad pareiškėjas tiek reikalavimą nustatyti giminystės ryšį, tiek reikalavimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti reiškia paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu, t. y. siekdamas įgyvendinti teisę į palikimą, konstatuotina, kad pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai susiję, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas visa apimtimi.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui tam tikrus teisinius padarinius.
Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja A. P. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civilinio kodekso normoms, kurios galiojo iki 1994 m. birželio 9 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą“ 13 punkte yra nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Taigi, įvertinus tai, kad tiek pareiškimo dalis dėl juridinių faktų – giminystės ryšių – nustatymo, tiek pareiškimo dalis dėl termino atnaujinimo palikimui priimti yra teikiamos tikslu priimti palikimą, sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Vadovaujantis išdėstytu, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos teisės normos, galiojusios palikėjos pirmos eilės įpėdinio, nepriėmusio palikimo, mirties dieną, t. y. kuomet, pasak apelianto, jis ir įgijo teisę į palikimą, kadangi kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju taikytiną teisę nulemia palikimo atsiradimo momentas, susijęs su palikėjos, nagrinėjamu atveju A. P., mirtimi (duomenys neskelbtini).
Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Antros eilės įpėdiniai – mirusiojo broliai, seserys, jo seneliai tiek iš tėvo, tiek ir iš motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai). Taigi, minėta teisės norma palikėjo brolių ir seserų vaikų (sūnėnų ir dukterėčių) nepriskyrė prie įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti. Teismai, aiškindami ir taikydami nurodytą teisės normą, savo iniciatyva negali išplėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad palikimo atsiradimo metu apeliantas negalėjo būti įpėdiniu ir negalėjo paveldėti palikėjos turto pagal įstatymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomo juridinio fakto – giminystės ryšio – nustatymas, siekiant įgyvendinti teisę į turto paveldėjimą (palikimą), pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nepatenka į įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą ratą, spręstina, kad pareiškėjas neturi ir subjetinės teisės kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad tiek klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės ryšį patvirtinančio fakto nustatymo, tiek klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kai pareiškimo tikslas – paveldėjimas, teisme nenagrinėti, dėl ko pirmosios instancijos teismas dar pareiškimo priėmimo stadijoje, nustatęs minėtas aplinkybes, turėjo atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o šiai aplinkybei paaiškėjus po pareiškimo priėmimo ir bylą nagrinėjant iš esmės - civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme, nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė CPK 444 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio klausimais, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Šis pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės ryšio fakto nustatymo ir palikimo priėmimui termino atnaujinimo nutraukti visoje apimtyje (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Bylą nutraukus, pareiškėjui gražintinas 83,99 Eur žyminis mokestis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 293 straipsnio 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai: civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, nutraukti.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 83,99 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 99 ct) žyminio mokesčio.