Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl giminystės santykių nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. K. ir jo atstovas adv. V. S. prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dalyje dėl giminystės santykių nustatymo paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 punktas).

CK 3.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. CK 3.281 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 2 punkte numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą, mirtį, įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse sudarytus civilinės būklės aktus, papildo, pakeičia, ištaiso, anuliuoja, atkuria civilinės būklės aktų įrašus, išduoda pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, pažymas apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (CPK 442 straipsnio 7 punktas, XXXII skyrius).

CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą ( CPK XXXII skyrius). Abiem atvejais bendra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Taigi įstatymas skiria civilinės metrikacijos dokumentų atstatymo ir įrašų šiuose dokumentuose ištaisymo institutus ir galimybę šių kategorijų bylas nagrinėti teisme sieja su privaloma išankstine neteismine atitinkamų klausimų (dokumentų atstatymo ar įrašų juose ištaisymo) sprendimo tvarka.

Pareiškėjas, prašydamas nustatyti giminystės faktą, nurodė, kad neturi dokumentų, įrodančių jo ir A. P. giminystės ryšį, ir jų nėra atitinkamose valstybės institucijose. Tačiau jokių įrodymų, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigas ir valstybės archyvus dėl jo ir A. P. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų gavimo, pareiškėjas nepateikė. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į bylą pateikė Lietuvos valstybės archyvo pažymėjimus: 1998-04-01 Nr. 108-R (b. l. 49) ir 1998-06-22 Nr. 294-R (b. l. 50), išduotus remiantis Telšių (Žemaičių) Romos katalikų vyskupystės dvasinės konsistorijos archyvinio fono (duomenys neskelbtini) Romos Katalikų bažnyčios krikšto aktų įrašų knyga, kurie patvirtina, kad A. ir A. (iki santuokos Š.ė) turėjo dukras A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. kurie patvirtina, kad A. R. ir A. R. yra seserys. Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 53) ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014-04-14 archyvo pažyma Nr. (P1-2544)P2-3539 (b. l. 12) patvirtina, kad pareiškėjas J. K. yra A. R. sūnus (b. l. 53). Suinteresuoto asmens pateikta 1963-03-19 išduoto sutuoktuvių liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad 1935-03-02 A. R. sudarė santuoką su P. P., po santuokos jai suteikta P.ės pavardė (b. l. 51). Iš mirties įrašo Nr. 23 kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad yra išlikę dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo ir A. P. giminystės ryšį, t. y. kad pareiškėjas J. K. yra A. P. (P.ės), iki santuokos – R.ės, gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnėnas, t. y. jos sesers A. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus (CK 3.133 straipsnis). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kliūtis pareiškėjui įrodyti jo ir A. P. giminystės ryšį gali būti tik neatitikimas tetos sutuoktuvių liudijime ir mirties įraše įrašytoje jos pavardėje – atitinkamai „P.ė“ ir „P.ė“. Tačiau šis netikslumas turėtų būti sprendžiamas kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės įrašuose esančių netikslumų ištaisymo ir tik išnaudojus šią galimybę prašymas spręstinas teismine tvarka.

Todėl po pareiškimo priėmimo paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas iš esmės nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinės neteisminės bylos dėl giminystės santykių nustatymo sprendimo tvarkos, t. y. kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, pareiškimas dalyje dėl giminystės santykių nustatymo paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl dokumentų gavimo ar atkūrimo arba dėl įrašų pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Esant neigiamai civilinės metrikacijos įstaigos išvadai dėl įrašo pakeitimo, papildymo ar ištaisymo, klausimas spręstinas CPK 514–516 straipsniuose nustatyta tvarka, o neatkūrus giminystės santykius patvirtinančių civilinės būklės aktų įrašų, kreiptis į teismą dėl giminystės santykių juridinio fakto nustatymo.

Civilinė byla dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nutrauktina.

Pareiškėjas pateiktu pareiškimu taip pat prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tetos A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

A. P. turto paveldėjimo santykiams taikytinos iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str.).

Palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. CK 573 straipsnis, kuriame išvardyti įstatyminiai įpėdiniai, galintys paveldėti palikėjo turtą. Ši norma, kuri galiojo iki 1994 m. birželio 9 d. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. I-459, Valstybės žin. Nr. 1994, Nr. 44-805), nepriskyrė palikėjo brolių ir seserų vaikų (sūnėnų ir dukterėčių) prie įstatyminių įpėdinių, turinčių teisę paveldėti, ir yra imperatyvaus pobūdžio. Teismai, aiškindami ir taikydami nurodytą teisės normą, savo iniciatyva negali išplėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, sąrašo. Įstatymų leidėjas 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 išplėtė įstatyminių įpėdinių sąrašą. 1993 m. balandžio 6 d. įstatyme Nr. I-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ nurodyta, kad įstatymai įsigalioja, kai jie pasirašomi ir paskelbiami „Valstybės žiniose“, jeigu nenustatyta kitokia jų įsigaliojimo tvarka. Visuotinai pripažintas principas, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja. Todėl paveldėjimo santykiams, atsiradusiems (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo laikas), 1994 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. I-459 atgaline tvarka negali būti taikomas. Todėl pareiškėjas negali būti laikomas įstatyminiu įpėdiniu po A. P. mirties, t. y. jis neturi subjektinės teisės paveldėti pagal įstatymą A. P. palikimą. Taigi neturi ir subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CPK 5 straipsnis). Šiuo atveju net ir atnaujinus terminą palikimui priimti, toks teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels.

Nustačius, kad pareiškėjas nepatenka įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos A. P. mirties atsiradusį palikimą, ratą ir neturi subjektinės teisės atlikti veiksmą, kuriam atlikti įstatymo nustatytą terminą prašo atnaujinti, civilinė byla dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Remiantis CPK 87 str. 1 d. 4 p., 5 p., pareiškėjui grąžintinas paduodant pareiškimą sumokėtas 290 Lt arba 83,99 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 293 str. 1 p., 294-295 str., 296 str. 1 p., 297-298 str., teismas

nutaria:

pareiškimą dalyje dėl giminystės santykių nustatymo palikti nenagrinėtą.

Civilinę bylą dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nutraukti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 83,99 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 99 ct) žyminio mokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.