Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų M. Ž., T. Ž., E. P. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. (toliau – K. L.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, paskiriant K. L. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant K. L. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. L. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, K. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant K. L. priklausantį automobilį „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonę.

K. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą ir dokumento – asmens paso, paėmimą, nuspręsta palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. L. automobiliui „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. Ž. atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ ir subsidiariai iš K. L. priimtas, ši civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ ir subsidiariai iš K. L., atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ ir subsidiariai iš K. L., patenkintas, nukentėjusiojo E. P. naudai iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ priteisiant 5000 (penkis tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Ž. patikslintas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ ir subsidiariai iš K. L., patenkintas iš dalies, nukentėjusiojo M. Ž. naudai iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ priteisiant 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis dėl M. Ž. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta.

Nukentėjusiojo E. P. advokato atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš K. L. nukentėjusiojo E. P. naudai priteistas 1000 (vienas tūkstantis) eurų atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiojo T. Ž. advokato atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš K. L. nukentėjusiojo T. Ž. naudai priteistas 1000 (vienas tūkstantis) eurų atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiojo M. Ž. advokato atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš K. L. nukentėjusiojo M. Ž. naudai priteistas 1000 (vienas tūkstantis) eurų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. L. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. vasario 2 d., apie 23.28 val., (duomenys neskelbtini) kilometre, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Volvo V70, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra, kraujyje nustatyta 1.61 promilės etilo alkoholio.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nukentėjusiųjų atstovo skunde nėra ginčijama nuteistojo K. L. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pagrindo nesutikti su K. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu neturi, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su skundžiamo nuosprendžio dalimis dėl nukentėjusiajam E. P. nepriteistos turtinės žalos negautų pajamų forma, nukentėjusiajam M. Ž. priteistos neturtinės žalos dydžio bei nukentėjusiesiems T. Ž., M. Ž. ir E. P. priteistų proceso išlaidų. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik apeliaciniame skunde keliamais civilinių ieškinių išsprendimo ir proceso išlaidų priteisimo klausimais.

Dėl E. P. turtinės žalos.

7. Bylos duomenimis, nukentėjusysis prašė priteisti subsiadiariai iš civilinių atsakovų K. L. ir ADB „C. V. I. G.“: 4309,10 eurų turtinės žalos atlyginimo – negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 40-50). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiojo E. P. pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl jam priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau atmetė nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti jo patirtą turtinę žalą, susijusią su eismo įvykio metu nukentėjusiojo sveikatai sukeltais padariniais. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, pagrindo nėra. Spręsdamas klausimą dėl E. P. priteistinos turtinės žalos negautų pajamų forma, apylinkės teismas įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 915/2020(02) duomenimis, E. P. po įvykio nustatytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu galvoje, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, su daugybiniu galvos smegenų sumušimu, lydimu komos, pirmo-trečio juosmens slankstelių skersinių ataugų lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas su plaučių sumušimu, išsivystęs kvėpavimo funkcijos nepakankamumas; šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 102-103). Šių duomenų pagrindu 2020 m. gegužės 18 d. E. P. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (netektas darbingumo lygis – 80 procentų) iki 2020 m. gegužės 17 d. (1 t., b. l. 74). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S74138 iki 2021 m. gegužės 31 d. E. P. skirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija: laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. – 172,10 eurų, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. – 222,30 eurų (2 t., b. l. 57). Nors, remiantis šiais duomenimis, apeliaciniame skunde teigiama, kad E. P. analizuojamu atveju turėtų būti priteistos jo negautos pajamos, tačiau su šiais nukentėjusiojo atstovo motyvais nesutiktina.

9. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

10. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas.

11. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo asmens negautų pajamų svarbu nustatyti, kokios pastovių pajamų dalies nukentėjęs asmuo neteko dėl patirto sužalojimo. Ir nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė), pensininkas (-ė) ir pan.). Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015). Ir vis tik, vien ta aplinkybė, kad asmuo teoriškai galbūt būtų galėjęs gauti tam tikras pajamas, nereiškia, kad tokia galimybė visais atvejais turėtų būti vertinama kaip asmens pajamų netekimas. Šioje vietoje itin aktuali retrospektyvinė nukentėjusio asmens gautų pajamų iki įvykio analizė.

12. Analizuojant byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis matyti, kad vertinamo eismo įvykio metu E. P. nedirbo. Patikrinus SODRA duomenų bazėje esančius duomenis nustatyta, kad paskutinė E. P. darbovietė buvo UAB „K. R. G.“, kurioje nukentėjusysis dirbo iki 2009 m. rugsėjo 30 d. (LITEKO duomenys). Vėlesnių duomenų apie E. P. darbovietes nėra, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad iki vertinamo įvykio jis daugiau nei dešimt metų niekur nedirbo. SODRA duomenimis, dirbti E. P. pradėjo sulaukęs 25 metų, t. y. 2001 metais, ir nuosekliai dirbo iki 2009 m. rugsėjo 30 d., tačiau jo darbo laikotarpiai vienoje įmonėje nebuvo ilgalaikiai. Ilgiausiai, t. y. kiek daugiau nei trejus metus, jis išdirbo UAB „A. M.“, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti iki komentuojamo eismo įvykio buvusia E. P. darbine motyvacija.

15. Netenkinant nukentėjusiojo E. P. atstovo apeliacinio skundo šioje dalyje būtina įvertinti ir tai, kad 20 procentų darbingumo lygis E. P. buvo nustatytas po vertinamo įvykio praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams, t. y. 2020 m. gegužės 18 d. (1 t., b. l. 74). Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 915/2020(02) pateiktais duomenimis, 2020 m. vasario 20 d. E. P. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po virusinės infekcijos gydymo, jis nukreiptas gydytojui reabilitologui, kur jam diagnozuota galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma. Duomenų, patvirtinančių, kad E. P. gydymas po šios diagnozės nustatymo butų baigtas ir tokia asmens būklė jau yra nepataisoma, byloje nėra. Tuo tarpu 20 procentų E. P. darbingumo lygis nustatytas tik iki 2021 m. gegužės 17 d., kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad po 2021 m. gegužės 17 d., nukentėjusiojo darbingumo lygis bus vertinamas iš naujo, nukentėjusiajam pateikus tai patvirtinančius dokumentus, atlikus jų vertinimą, bus sprendžiama dėl tolesnių išmokų. Esant šių duomenų visumai, įvertinus ją ankščiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste, nustatytina, kad šiuo metu nukentėjusysis negautų pajamų nėra patyręs, o spręsti apie jo negautas pajamas ateityje, kai nėra žinoma kaip ateityje keisis nukentėjusiojo netekto darbingumo lygis ir sveikatos būklė, nėra pagrindo.

Dėl M. Ž. neturtinės žalos.

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiojo M. Ž. pareikštas 5000 (penkių tūkstančių) eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, buvo patenkintas tik iš dalies, iš ADB „C. V. I. G.“ nukentėjusiojo naudai priteisiant 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo M. Ž. atstovo vertinimu, spręsdamas dėl M. Ž. padarytos neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su jam padarytais sužalojimais ir liekamaisiais reiškiniais.

17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Motyvuojamoji dalis

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, nėra pagrindo.

20. Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 654/2020 (02) duomenimis, po eismo įvykio M. Ž. buvo konstatuotas nosies sumušimas su odos nubrozdinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 98). Nors apeliaciniame skunde nurodomi ir kiti M. Ž. neva po komentuojamo eismo įvykio nustatyti sužalojimai – radikulopatija (M54.14), šmorlio išvarža (M51.4), gastrocemis lokalus plyšimas blauzdos srityje bei kitokia distonija (G24.9), tačiau, šie M. Ž. sveikatos sutrikimai komentuojamoje specialisto išvadoje neminimi, jie, sprendžiant iš byloje pateiktų duomenų, atsirado vėliau, t. y. 2020 m. liepos 22 d., M. Ž. kreipusis į VšĮ „Kauno Respublikinę ligoninę“ (1 t., b. l. 188). Jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie M. Ž. sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti komentuojamo eismo įvykio, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl šiuo atveju, sprendžiant M. Ž. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą, vertinamas tik specialisto išvada jam nustatytas nosies sumušimas ir nubrozdinimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, M. Ž. kilo neigiamo pobūdžio ilgalaikis psichologinis ir dvasinis diskomfortas, jis jaučia nuolatinį fizinį skausmą, privalo lankytis gydymosi įstaigose ir naudoti įvairius skausmo malšinimo medikamentus. Be to, dėl COVID-19 viruso, M. Ž. gydymo ir reabilitacijos procedūros buvo apribotos, todėl jis privalėjo kęsti nuolatinį skausmą bei diskomfortą. Po eismo įvykio M. Ž. kreipėsi pagalbos į psichiatrę, kadangi jautė didelį stresą, baimę, nerimą, nepilnavertiškumą. Konsultacijų metu jam diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Šis psichologinis sukrėtimas yra iki šiol jaučiamas kasdieniniame M. Ž. gyvenime. Jį lydi nuolatinis nesaugumo jausmas, pasireiškiantis dalyvavime transporto priemonių eisme, neapibrėžta nuolatinio nerimo būsena. Dėl patirtų išgyvenimų, nukentėjusysis yra priverstas nesąmoningai prisiminti eismo įvykio dieną ir jo metu sukeltus padarinius jo tėvui T. Ž. ir draugui E. P., kadangi periodiškai jie sugrįžta sapnuose, dėl ko M. Ž. jaučiasi išsekęs ir nepailsėjęs.

22. Nekyla abejonių, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių nukentėjusysis iš tiesų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, jautė nerimą, baimę, nepatogumus. Visa tai M. Ž. neabejotinai kėlė psichologinius išgyvenimus ir diskomfortą. Juo labiau, kad to paties eismo įvykio metu nukentėjo ne tik pats M. Ž., bet ir jo tėvas bei draugas, kuriems po eismo įvykio buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šių aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir nuosprendžio turinys, priešingai negu teigia apeliantas, patvirtina, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas analizavo ir jas įvertino tinkamai. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nėra nustatomas objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kaip turtinės žalos atveju. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į visų neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

23. Darant šią išvadą svarbu paminėti, kad draudimo bendrovė iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos M. Ž. jau buvo atlyginusi 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo M. Ž. naudai priteisti dar 350 (trys šimtai penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos, t. y. iš viso M. Ž. atlyginta net 1000 (vieną tūkstantį) eurų siekianti neturtinė žala. Spręsti, kad toks neturtinės žalos dydis nėra pakankamas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Jis atitinka ir vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 (trijų šimtų) eurų iki 1000 (vieno tūkstančio) eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-976/2018, 2K-347-976/2018 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į aptartų duomenų, susijusių su nukentėjusiajam M. Ž. padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, darytina išvada, kad nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteista 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų (draudimo bendrovė jam jau buvo išmokėjusi 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) eurų) suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (atitinka maksimaliai priteisiną sumą), todėl nukentėjusiojo M. Ž. atstovo prašymas didinti priteistinos neturtinės žalos sumą iki 5000 (penkių tūkstančių) eurų atmetamas, kaip nepagrįstas. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti šioje byloje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme.

25. Nukentėjusiųjų T. Ž., M. Ž. ir E. P. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiųjų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kiekvienam nukentėjusiajam priteisdamas po 1000 (vieną tūkstantį) eurų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, su tokiais apelianto argumentais nesutiktina. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiųjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, faktiškai nukentėjusiųjų atstovo advokato sugaištą laiką ir teiktos teisinės pagalbos pobūdį bei apimtį.

26. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas vertinamu atveju buvo pradėtas 2020 m. vasario 2 d., baigtas praėjus vos keturiems mėnesiams, t. y. 2020 m. birželio 25 d. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Ž. buvo apklaustas vieną kartą (1 t., b. l. 49-50). Apklausoje jo atstovas nedalyvavo. Taip pat vieną kartą buvo apklaustas nukentėjusysis T. Ž. (1 t., b. l. 60). Jo apklausoje dalyvavo advokatas S. Tokarčakas. Tas pats advokatas ikiteisminio tyrimo metu atstovavo ir kitus du nukentėjusiuosius, t. y. M. Ž. ir E. P., tačiau E. P. dėl savo sveikatos būklės ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo – jo atstovas advokatas S. Tokarčakas ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė prašymą jo neapklausti, kurio pagrindu E. P. apklausa ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vykdoma. Civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu pareikštas nebuvo. 2020 m. rugsėjo 7 d., bylą su kaltinamuoju aktu perdavus pirmosios instancijos teismui, nukentėjusiųjų atstovas advokatas pateikė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. 2020 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teisme įvyko pirmasis teisiamasis posėdis, kurio metu priimti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir dėl būtinybės proceso dalyviams susipažinti su pateiktais procesiniais dokumentais, bylos nagrinėjimas atidėtas. 2020 m. spalio 9 d. įvyko antrasis teisiamasis posėdis, kurio metu buvo pateiktas patikslintas nukentėjusiojo T. Ž. civilinis ieškinys, dėl kurio bylos nagrinėjimas vėl buvo atidėtas. 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio metu bylą nutarta nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, byla išnagrinėjama ir nutariama procesinį sprendimą byloje skelbti 2020 m. lapkričio 12 d.

27. Iš aptarto seka, kad visus tris nukentėjusiuosius pirmosios instancijos teisme atstovavo tie patys advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatai ir advokato padėjėjai. Nukentėjusieji advokatų ir advokatų padėjėjų paslaugomis naudojosi ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamųjų posėdžių metu, buvo surašyti civiliniai ieškiniai, vėliau jie tikslinami. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji byla teisės taikymo požiūriu yra nesudėtinga, nedidelės apimties, nuteistasis savo kaltės neginčijo, byla buvo išnagrinėta vos per kelis teisiamuosius posėdžius, todėl ypatingų specialių žinių ar pasiruošimo joje advokatams nereikėjo. Svarbu ir tai, kad nukentėjusiųjų atstovo pareikšti civiliniai ieškiniai yra analogiško pobūdžio, juose iš esmės remiamasi ta pačia teismų praktika, kiekviename civiliniame ieškinyje ją pritaikant pagal konkretaus nukentėjusiojo situaciją. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad visų nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose pareikštų reikalavimų apimtis skyrėsi, reikėjo atlikti tam tikrus sudėtingus skaičiavimus ir pan., tačiau vien tik šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo nukentėjusiesiems priteistų bylinėjimosi išlaidų didinimui. Visi trys civiliniai ieškiniai buvo pareikšti dėl to paties įvykio, kaltininkas savo kaltės neginčijo, visais civiliniais ieškiniais buvo reikalaujama nukentėjusiesiems atlyginti jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, motyvai dėl šių žalų priteisimo iš esmės buvo vienodi, tam tikri civiliniais ieškiniais pareikšti reikalavimai (pvz. dėl E. P. negautų pajamų, kurių paskaičiavimui didelis dėmesys skiriamas motyvuojant bylinėjimosi išlaidų dydį, priteisimo) tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir teisėjų kolegijos buvo atmesti.

28. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad advokatų laiko ir darbo sąnaudos, atstovaujant nukentėjusiajai teisme, nebuvo didelės. Tokiu būdu, įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, nukentėjusiesiems suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir jų pobūdį, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 1000 (vieno tūkstančio) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas kiekvienam nukentėjusiajam šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas jiems suteiktų teisinių paslaugų apimtims bei pobūdžiui, todėl didinti šių sumų, nėra pagrindo.

29. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad didžioji dalis teisinių paslaugų nukentėjusiesiems buvo suteikta laikotarpiu nuo eismo įvykio iki baudžiamosios bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui dienos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų interesai buvo atstovaujami santykiuose su draudimo bendrove „C. V. I. G.“, gydymo įstaigose bei kitose valstybės institucijose (suteiktų teisinių paslaugų detalizavimas buvo pateiktas kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis). Akivaizdu, kad šių teisinių paslaugų suteikimas buvo iš esmės susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, aplinkybėmis, nustatytomis teikiant teisines paslaugas nukentėjusiesiems savo interesus atstovaujant santykiuose su draudimo bendrove bei gydymo įstaigomis, buvo remiamasi nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose, todėl didinti nukentėjusiesiems priteistinų bylinėjimo išlaidų dydžius vien tik todėl, kad nukentėjusiųjų atstovai rinko tinkamam nukentėjusiųjų civilinių ieškinių parengimui būtiną medžiagą ir dokumentus, nėra pagrindo.

30. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalyje su prašymais pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų įtrauktos nekonkrečios paslaugos – pvz. telefoniniai pokalbiai su asmenimis (A., L.), kurie nėra proceso dalyviai ir neaišku, kas jie yra ir kaip susiję su byla. Advokato teigimu, eismo įvykio metu T. Ž. patyrė sunkius kūno sužalojimus, o po eismo įvykio ilgą laiką gydėsi, todėl apie jam suteiktas teisines paslaugas, jų apimtį, būdavo informuojama T. Ž. sugyventinė L. Tuo tarpu PVM sąskaitose-faktūrose minima A. yra draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ žalų administravimo specialistė.

31. Nesutikti su advokato teiginiais, kad po eismo įvykio advokatų profesinė bendrija iš tiesų bendravo su draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ žalų administravimo specialiste A. U., pagrindo nėra. Tai nustatyta iš draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ pateiktų atsakymų dėl žalos atlyginimo (pvz. 1 t., b. l. 192). Tačiau, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad su ja analizuojamu atveju buvo bendraujama ne telefonu, bet elektroniniais laiškais. Duomenų, patvirtinančių, jog jai buvo skambinama telefonu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Net ir pripažįstant priešingai, bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato telefoninių pokalbių metu (nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra adekvačios – pvz. 33 min. telefoninis pokalbis su draudimo bendrove dėl kompensacijos išmokos už saugojimo aikštelę, įvertintas 26,66 eurais. Analogiškai pasisakytina ir dėl galimai T. Ž. sugyventinei L. (tai, kad ji yra T. Ž. sugyventinė, bylos duomenimis nenustatyta) atliktų telefoninių pokalbių – pokalbiai dėl darbdavio draudimo išmokos T. Ž. – 26,66 eurai, 20 eurų, informacijos jai pateikimas dėl procesinių veiksmų atlikimo – 13,33 eurų, dėl SODRA pateikto prašymo – 13,33 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išlaidos yra pernelyg didelės, jos neatitinka nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumo ir apimties, todėl jų priteisimas negalimas. Juo labiau, kad ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog spręsdami priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimą teismai turi ne tik analizuoti ir nurodyti konkrečius priteisiamus dydžius ir savo išvadas motyvuoti, bet ir vertinti atlygintinų išlaidų pagrįstumą ir neleisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų.

Dėl pareiškėjų J. P., E. V., A. P., A. P. ir A. P. procesinio statuso nesuteikimo ir atsisakymo priimti civilinius ieškinius.

32. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl nusikalstamos veikos patyrusio sunkų sveikatos sutrikdymą E. P. artimieji: J. P. (brolis), E. V. (sesuo), A. P. (tėvas) A. P. (mama) ir A. P. (nepilnametis sūnus), pateikė civilinius ieškinius dėl neturtinės ir (ar) turtinės žalos priteisimo. 2020 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nutarė šių asmenų pareikštus civilinius ieškinius grąžinti, kadangi šie asmenys byloje nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais, jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie kokiu nors būdu nukentėjo nuo E. P. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, byloje nėra (1 t., b. l. 70-73). Šis teismo procesinis sprendimas buvo apskųstas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi priimti J. P., E. V., A. P., A. P. ir A. P. skundą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, jog jie nėra proceso dalyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir pateikti skundo aukštesniajam teismui dėl žemesniojo teismo nutarties, neturi teisės (1 t., b. l. 166-167). Skundžiamame nuosprendyje nei apie šių asmenų procesinę padėtį, nei apie jų pareikštus civilinius ieškinius nepasisakyta.

33. Kaip nustatyta BPK 312 straipsnio 1 dalyje, apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Iš aptarto seka, kad šio straipsnio nuostatos imperatyviai įtvirtina sąrašą asmenų, galinčių pateikti apeliacinius skundus apeliacinės instancijos teismui. Jokie kiti, šiame straipsnyje nenurodyti asmenys, teisės pateikti apeliacinį skundą, neturi.

34. Aptartos situacijos kontekste analizuojant nukentėjusiųjų T. Ž. M. Ž. ir E. P. atstovo apeliacinio skundo motyvus spręstina, kad nors nukentėjusiųjų T. Ž. M. Ž. ir E. P. atstovą pripažinti neturinčiu teisės pateikti apeliacinį skundą nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo, tačiau jo motyvai, kiek jie susiję su J. P., E. V., A. P., A. P. ir A. P. procesine padėtimi bei pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsisakyti juos pripažinti civiliniais ieškovais šiuo atveju, kai minėti asmenys nebuvo pripažinti nei nukentėjusiaisiais, nei civiliniais ieškovais, nenagrinėtini. Apie šiuos asmenis, be kita ko, nepasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje, todėl neabejotina, kad nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjams J. P., E. V., A. P., A. P. ir A. P. nebuvo suteikti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų procesinės teisės, priimti jų civilinius ieškinius ir šioje dalyje baudžiamąją bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, neatitinka aukščiau aptartų BPK 312 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl negali būti sprendžiamas. Ir vis tik, šis procesinis sprendimas neužkerta kelio J. P., E. V., A. P., A. P. ir A. P., manantiems, kad dėl neteisėtų K. L. veiksmų jiems buvo padaryta kokio nors pobūdžio žala, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir jiems galimai padarytą žalą įrodinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 312 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nukentėjusiųjų M. Ž., T. Ž., E. P. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.