Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-01 · Administracinė byla Nr. I-3358-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
I-3358-505/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00568-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I-3358-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00568-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; (S) 20.2.3.1;20.2.3.2.;51.5; 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 1 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,

nedalyvaujant atsakovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities policijos komisariato, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities policijos komisariato, dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) skundą patenkinti ir atsakovo Kauno apskr. VPK 2018 m. vasario 22 d. aktą Nr. 20-S-14490(2.5) panaikinti; 2) atsakovą Kauno apskr. VPK įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. vasario 7 d. skundą Nr. 20-AP-17172(2.5k); 3) atsakovą Kauno apskr. VPK įpareigoti pareiškėjui atlyginti turtinę žalą administracinėje byloje Nr. I-632-644/2017 patirtas 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) skundą patenkinti ir atsakovę Lietuvos valstybę įpareigoti pareiškėjui atlyginti neturtinę 2 000 Eur žalą (2 t., b. l. 98-104).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-632-644/2017 nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies: panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. spalio 28 d. raštą20-S-159124 (2.5K) „Dėl prašymo“, įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašymą (reg. 2016 m. spalio 24 d. Nr. 20-AP-28741), pripažino, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją iš valstybės institucijos, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovai diskriminuoja jį dėl jo politinio kalinio statuso, atsakovų politiniais motyvais vykdomo persekiojimo, šmeižimo, kankinimų, kaimynų kurstymo, neteisėtai atsisako atlikti 2016 m. spalio 22 d. prašyme prašytus atlikti veiksmus - tuo pareiškėjui kliudo ginti savo pilietines ir žmogaus teises, slepiamais duomenimis pagrįstai atsakovams reikšti civilinius ieškinius ir skundus prookupacinio režimo prokuratūros įstaigoms.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas administraciniu aktu Nr. 20-S-120298 iš esmės atsisako iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašymą, reg. Nr. 20-AP-28741, suteikti prašytą nesuteiktą informaciją, atlikti prašytus, bet Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neatliktus veiksmus ir vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-632-644/2017.

Atsakovo atsisakymu vykdyti teismo sprendimą, pareiškėjui padaryta neturtinė 2 000,00 Eur ir turtinė 15,00 Eur žala.

Tikrovės neatitinkančių ir žeminančių pareiškėjo garbę ir orumą duomenų paskleidimu atsakovas pastarajam sukėlė ilgalaikes ir esmines gyvenime bei sunkiai atitaisomas ar visai neatitaisomas neigiamas pasekmes, padarė 2 000,00 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė bei pasireiškia: fiziniais kairės kojos kelio sąnario, kuris yra traumuotas ir operuotas, skausmais, stuburo skausmais, patiriamais ilgai sėdint prie kompiuterio ir rengiant procesinius dokumentus, patirtais pergyvenimais, nepatogumais, psichine įtampa, dvasiniu sukrėtimu ir ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, nerimu, baime, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, emocine įtampa, ilgalaikiu trukdymu dirbti pagal verslo liudijimą, gauti pajamų ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Atsisakydamas vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-632- 644/2017 atsakovas pareiškėjui padarė ir turtinę 15,00 Eur žalą, kuri pasireiškia bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje Nr. I-632-644/2017 sukėlimu ir atsisakymu jas sumokėti. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (3 t., b. l. 113-114).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakovo 2018 m. vasario 22 d. atsakymas Nr. 20-S-14490 nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Raštas Nr. 20-S-14490 yra informacinio pobūdžio ir jame nėra suformuluota nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, nėra nurodyta poveikio priemonių, taigi raštas nėra individualus ar norminis teisės aktas, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas net gavęs išsamius ir visapusiškus atsakymus, vis tiek teikia naujus prašymus dėl jau išspręstų ar ištirtų tų pačių aplinkybių.

Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tai yra pareiškėjas naudojasi jam suteiktomis teisėmis ir sąmoningai išnaudoja valstybinių institucijų žmogiškuosius išteklius nesąžiningiems asmeniniams tikslams tenkinti. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kartotinis jau nustatytų aplinkybių aiškinimasis, nesant naujiems esminiams faktams, yra betikslis valstybės institucijų žmogiškųjų išteklių švaistymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Kauno apskr. VPK) Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 22 d. rašto Nr. 20-S-14490(2.5) ‚,Dėl skundo“, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į 2018 m. vasario 7 d. skundą (reg. Nr. 20-AP-1717(2.5K), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nesutikimą su ginčijamu raštu pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu motyvavo tuo, kad atsakovas neatsakė į pareiškėjo skundą, ir tai pažeidžia pareiškėjo procesines teises apskųsti teismo sprendimą administracinėje byloje Nr.I-632-644/2017. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas administraciniu aktu Nr. 20-S-120298 iš esmės atsisako iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašymą, reg. Nr. 20-AP-28741, suteikti prašytą nesuteiktą informaciją, atlikti prašytus, bet Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neatliktus veiksmus ir vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-632-644/2017.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. skundu (reg. Nr. 20-AP-1717(2.5K) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, jog skundžia KAVPK 2017 m. gruodžio 8 d. aktą Nr. 20-S-122800(2.2) kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir prašo: KAVPK 2017 m. gruodžio 8 d. aktą Nr.20-S-122800(2.2) panaikinti; skundą patenkinti, V. J. 2017 m. lapkričio 26 d. skundą išnagrinėti iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka (3 t., b.l.116).

Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyriaus 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. 20-S-14490(2.5) „Dėl skundo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal pareiškėjo 2017 m. lapkričio 27 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-29440 buvo atliekamas tyrimas, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. gruodžio 8 d. atsakymu Nr. 20-S-122800, tačiau nesutikęs su institucijos atsakymu, pareiškėjas turėjo teisę nepažeidžiant apskundimo terminų paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (3 t., b.l.117).

Pareiškėjas savo nesutikimą su atsakovo Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. 20-S-14490(2.5) ‚,Dėl skundo“ iš esmės grindžia jo neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Pažymi, kad atsakovas ginčijamu raštu jo prašymo iš esmės nenagrinėjo, o jeigu buvo nekompetentingas nagrinėti šį prašymą, tuomet turėjo persiųsti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai ir apie tai pranešti pareiškėjui.

Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įgyvendinantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jam pavestus policijos uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas, ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.

Pareiškėjas Kauno apskr. VPK padavė skundą, prašydamas panaikinti KAVPK 2017 m. gruodžio 8 d. aktą Nr.20-S-122800(2.2) „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo pareiškėjui buvo pranešta, kad Kauno apskr. VPK 2017 m. lapkričio 27 d. buvo gautas pareiškėjo 2017 m. lapkričio 26 d. prašymas dėl 2014 m. gruodžio 1 d. skundo Nr, 20-AP-1187 ir 2014 m. gruodžio 2 d. skundo Nr. 20-AP-l155 tyrimo medžiagos pateikimo. Nurodyta, kad nagrinėjant minėtą prašymą nustatyta, kad Kauno apskr. VPK buvo gauti du pareiškėjo skundai, registruoti Kauno apskr. VPK Kanceliarijoje 2014 m. gruodžio 2 d. Nr. 20-AP-l 155, 2014 m. gruodžio 11 d. Nr. 20-AP- 1187, kuriuose išdėstyta ta pati informacija ir skundžiami tie patys pareigūnai bei jų veiksmai. Į šiuos skundus pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 20-S-3773 ir 2015 m. sausio 26 d. raštu Nr. 20-S - 4899. Kadangi prašyme pareiškėjas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatomis, šis prašymas ir vėlesni skundai tuo pačiu klausimu nenagrinėtini. Taip pat informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (galioja tik paskelbti Įstatymai), galiojantys teisės tiktai yra viešai prieinami, todėl pareiškėjo prašomas pateikti Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles ir Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją pareiškėjas gali rasti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos internetiniame puslapyje http://www.policija.lt; (pasirinkę nuorodą „Teisinė informacija“ - „Teisės aktai“) arba http://www.e-tar.lt; (pasirinkę nuorodą ..Teisės aktų paieška“ - „Teisės aktų registras“) (3 t., b. l. 123).

Skundo turinys atskleistas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje (skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti).

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 11 23) (toliau – ir Taisyklės) 35 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Pagal taisyklių 37 punktą į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos, o Taisyklių 38 punktas nurodo, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą viešo administravimo procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių aktų, kurie atskirai administraciniam teismui neturi būti skundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė dalis (LVAT 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015).

Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, teisinis reglamentavimas patvirtina, jog pareiškėjas, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normų nuostatomis, t. y. jog pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apskr. VPK 2017 m. gruodžio 8 d. administraciniu aktu Nr.20-S-122800(2.2) „Dėl Jūsų prašymo“, ir būdamas asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui) (Taisyklių 49 punkto redakcija, galiojusi 2017 m. gruodžio 8 d. akto Nr.20-S-122800(2.2) „Dėl Jūsų prašymo“ priėmimo metu). Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių yra pakankamas pagrindas teiginiui, jog šiuo konkrečiu atveju, ginčo raštas, nors ir galėjęs būti juridiškai techniškesnis, iš principo buvo teisiškai ir faktiškai motyvuotas bei suprantamas pareiškėjui.

Ir nors Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 22 d. rašte Nr. 20-S-14490(2.5) ‚,Dėl skundo“, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į 2018 m. vasario 7 d. skundą (reg. Nr. 20-AP-1717(2.5K), ir nėra nurodyta šio akto apskundimo tvarka pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį (individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka), tačiau apskundimo tvarkos nenurodymas ginčo akte pareiškėjo teisių nepažeidė ir jis šia teise pasinaudojo teismui paduodamas skundą dėl ginčo akto panaikinimo.

Atsižvelgiant į minėtus argumentus pripažintina, kad atsakovas Kauno apskr. VPK tinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (ABTĮ 56 str.), o konstatavus, jog pareiškėjo paduotas skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą įvykdyti pareiškėjo reikalavimus, kurie buvo nurodyti minėtame skunde Kauno apskr. VPK, ir atsakovo išnagrinėti priimant ginčijamą Kauno apskr. VPK raštą (atsakymą).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų tinkamai neišnagrinėjus ir neatsakius į jo skundą, pareiškėjas patyrė 2000 Eur neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (žr. LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

Teismas pažymi, kad siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal CK 6.271 str. nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Asmuo, reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nes būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.271 str.) nėra preziumuojamas.

Šioje byloje nenustačius atsakovo atstovo Kauno apskr. VPK neteisėtų veiksmų netinkamai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų ir jau pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygos – valstybės valdžios institucijų (Kauno apskr. VPK) neteisėtų veiksmų, tokiu būdu ir pareiškėjo pažeistų teisių ar interesų, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Taip pat pareiškėjas skundu prašė įpareigoti atsakovą Kauno apskr. VPK pareiškėjui atlyginti turtinę žalą administracinėje byloje Nr. I-632-644/2017, t. y. patirtas 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. Nr. I-632-644/2017 pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas V. J. šioje byloje skundu prašė: panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno aps. VPK) Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Garliavos policijos nuovados 2016 m. spalio 28 d. raštą Nr. 20-S-159124 (2.5K) „Dėl prašymo“; įpareigoti atsakovą Kauno aps. VPK atlikti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašyme Nr. 20-AP-28741 reikalaujamus veiksmus; įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atlyginti pareiškėjui V. J. 2016 m. spalio 28 d. aktu Nr. 20-S-159124 padarytą 1905 Eur neturtinę žalą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. spalio 28 d. raštą 20-S-159124 (2.5K) „Dėl prašymo“ bei įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašymą (reg. 2016 m. spalio 24 d. Nr. 20-AP-28741), taip pat pripažino, kad pareiškėjo V. J. teisė gauti informaciją iš valstybės institucijos, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismas minėtame sprendime nurodė, jog pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė teismui prašomos priteisti išlaidų sumos, nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl toks prašymas gali būti teismui pateiktas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Esant minėtam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms aplinkybėms prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs konkrečią administracinę bylą. Kadangi pareiškėjas 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas patyrė administracinėje byloje Nr. I-632-644/2017, todėl jų atlyginimo klausimas turėjo ir galėjo būti sprendžiamas minėtoje byloje, ir šis skundo reikalavimas taip pat kaip teisiškai nepagristas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius