Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ieškinį atsakovui L. T. dėl dalykinę reputaciją pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, paneigimo paskelbimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. T. (toliau – atsakovas) dėl dalykinę reputaciją pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, paneigimo paskelbimo ir neturtinės žalos priteisimo.

2. Ieškovas pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1) įpareigoti atsakovą per 24 valandas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo apriboti jo paskelbtų įrašų matomumą „Facebook“ socialiniame tinkle, t. y. nustatyti, kad toliau nurodyti įrašai būtų matomi tik pačiam atsakovui:

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtą įrašą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini);

2) uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo be rašytinio ieškovo sutikimo skelbti bet kokią informaciją, susijusią su šia nagrinėjama byla arba civiline byla

Nr. e2-1406-656/2023, taip pat bet kokią informaciją, kurioje būtų minimas ar rodomas ieškovo pavadinimas, įskaitant, bet neapsiribojant, sieti su ieškovu tokius žodžius kaip „vagis“, „sukčius“, „melagis“, „nusikalstama veika“ ir pan., išskyrus ieškinio reikalavimo paskelbti paneigimą patenkinimą.

3. Ieškovas, grįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad atsakovas įrašus paskelbė dideliu mastu. Ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl įrašų paskelbimo jis patiria didelę žalą – sulaukia neigiamo visuomenės vertinimo, reakcijų į įrašus, dėl įrašų neigiamus padarinius patiria tiek ieškovo darbuotojai, tiek darbuotojų artimieji asmenys, dėl įrašų ieškovas jau praranda klientus; jei įrašai ir toliau bus pasiekiami, jais ir toliau bus dalinamasi (o dalinimasis įrašais, jų sklaida yra labai didelė), ieškovo patiriama žala tik didės, ieškovas galimai praras lojalius darbuotojus, klientus. Žinant, kad draudimo įmonės veikia didelės konkurencijos sąlygomis, susigrąžinti prarastus klientus vėliau gali būti ir neįmanoma; įrašuose atsakovas aiškiai nurodo, jog ir ateityje neketina nustoti menkinti ieškovo reputacijos; atsižvelgiant į atsakovo veiksmus ir viešai išsakytus ketinimus, abejonių nekelia tai, kad vos sužinojęs apie ieškovo jam pareikštą ieškinį, atsakovas ims skelbti naujus ieškovo dalykinę reputaciją menkinančius įrašus. Tokiu būdu ne tik bus didinama ieškovo reputacijai daroma žala, bet ir apsunkinamas bylos nagrinėjimas. Atsakovui skelbiant vis naujus įrašus, ieškovas turės nuolat tikslinti ieškinį, kurio apimtis dėl įrašų gausos jau ir taip yra didelė. Dėl to bylos nagrinėjimas sudėtingės ir užsitęs, didės ieškovo patiriamos bylinėjimosi išlaidos, nebus užtikrinama efektyvi ieškovo teisių gynyba. Ieškovas prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti atsakovui skelbti bet kokią informaciją, susijusią su šia nagrinėjama byla arba civiline byla Nr. e2-1406-656/2023, taip pat bet kokią informaciją, kurioje būtų minimas ar rodomas ieškovo pavadinimas, įskaitant, bet neapsiribojant, sieti su ieškovu tokius žodžius kaip „vagis“, „sukčius“, „melagis“, „nusikalstama veika“ ir pan., išskyrus ieškinio reikalavimo paskelbti paneigimą patenkinimą, nes iš esmės visa atsakovo įrašais skelbiama informacija yra susijusi su civiline byla Nr. e2-1406-656/2023, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo ir atsakovo mamos ginčas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5. Teismas nurodė, kad iš ieškinyje dėstomų aplinkybių ir argumentų matyti, jog šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminančių duomenų paskelbimo visuomenės informavimo priemonėje. Neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, neišklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir neišnagrinėjus bylos iš esmės, šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, taip pat, jog dėl paskelbtų teiginių ieškovas patiria žalą. Teismo vertinimu, didelė įrašų apimtis bei abstraktaus pobūdžio samprotavimai, jog atsakovas skelbs vis naujus įrašus nesudaro pakankamo pagrindo taikyti išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Šioje proceso stadijoje nenustačius realios grėsmės ieškovo teisėms, nenustačius padarytos ar daromos žalos, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

6. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų ir proporcingumo principo, kadangi neišsprendus ginčo iš esmės ir nenustačius, ar ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, būtų varžoma viena iš pagrindinių demokratinėse valstybėse asmenims užtikrinamų teisių – reikšti įsitikinimus bei skleisti informaciją.

7. Teismas pripažino, kad šiuo atveju neegzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir byloje priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu, nes ieškiniai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo. Teismas taip pat nurodė, kad grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės arba pasidarys neįmanomu ieškinio reikalavimų dėl žalos priteisimo įvykdymas, ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė ieškinio reikalavimų dėl priteisimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22467-559/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Laikinosios apsaugos priemonės gali, ir šiuo atveju turi būti taikomos siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas neprarastų prasmės. Reali ieškovo pažeistų teisių gynyba nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus užtikrinta. Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo gali praeiti daugiau nei metai laiko. Jei atsakovas, kaip žada įrašuose, visą tą laiką ir toliau skleis ieškovo dalykinę reputaciją žeminančius teiginius, jei nebus apribotas jau paskelbtų įrašų matomumas ir sklaida, ieškovo reputacijai per visą bylos nagrinėjimo laiką ir toliau bus daroma žala. Tokiu atveju pripažinimas, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, įrašų pašalinimas ir paneigimo paskelbimas neužtikrins realios ieškovo teisių gynybos, ieškovui galimai palankus teismo sprendimas ir jo įvykdymas bus praradę prasmę.

8.2. Abi laikinosios apsaugos priemonės (įrašų matomumo apribojimas ir uždraudimas atsakovui skelbti naujus įrašus apie ieškovą) yra reikalingos ir būtinos kiekvieno iš ieškinio reikalavimų tinkamo įvykdymo užtikrinimui, įskaitant ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Visų ieškinio reikalavimų tikslas iš esmės yra tas pats – užkirsti kelią tolesniam reputacijos žeminimui (žalai reputacijai atsirasti) ir bent iš dalies atlyginti jau padarytą žalą. Jei įrašai ir toliau bus pasiekiami, jais ir toliau bus dalinamasi (o dalinimasis įrašais, jų sklaida yra labai didelė, tai patvirtina prie ieškinio pridėti įrodymai), ieškovo patiriama žala reputacijai tik didės, ieškovas galimai praras lojalius darbuotojus, klientus. Žinant, kad draudimo įmonės veikia didelės konkurencijos sąlygomis, susigrąžinti prarastus klientus vėliau gali būti ir neįmanoma.

8.3. Jei ieškinys bus patenkintas, atsakovas bus įpareigotas pašalinti ieškinyje nurodytus įrašus, bet per bylos nagrinėjimo laiką jau bus paskelbęs naujus analogiškus ar panašius įrašus, teismo sprendimas ir jo vykdymas bus beprasmiai (net ir įvykdžius ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, ieškovo teisės ir toliau bus pažeidžiamos). Bus sukuriama situacija, kai ieškovas, norėdamas apginti savo teises, turės vis tikslinti šioje byloje pareikštą ieškinį arba reikšti vis naujus ieškinius.

8.4. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal bylos duomenis turi būti tik preliminariai įvertinama, ar nustačius, kad įrašai neatitinka tikrovės, neturi faktinio pagrindo, ieškovui būtų daroma žala dėl jų skelbimo per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ir naujų panašaus pobūdžio įrašų paskelbimo. Šioje proceso stadijoje nėra ir neturi būti vertinama, ar įrašai atitinka tikrovę, ar turi faktinį pagrindą, tačiau gali ir turi būti bendrai įvertinamas įrašų pobūdis ir jų paskelbimo aplinkybės, galimi sukelti ir jau keliami neigiami padariniai.

8.5. Nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas dėl daugybės sistemingai skelbiamų įrašų (įrašų kiekis ir apimtis yra dideli), kurių visas turinys yra skirtas iškraipytos, tikrovės neatitinkančios, faktinio pagrindo neturinčios, ieškovą žeminančios informacijos skleidimui, įrašai yra tiesiogiai skirti ieškovo dalykinės reputacijos menkinimui ir tai nurodoma pačiuose įrašuose.

8.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo teisę reikšti įsitikinimus ir visiškai nevertino ieškovo prašyme nurodytų argumentų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (laikinas ir labai ribotos apimties teisės reikšti įsitikinimus apribojimas) neturėtų neigiamo poveikio atsakovo interesams. Įrašų skelbimas yra nesusijęs su atsakovo komercine veikla, tad nustačius, kad vis dar skelbiami įrašai laikinai būtų matomi tik atsakovui (tik paskyros, iš kurios buvo paskelbti atitinkami įrašai, valdytojui) neigiamų ekonominių pasekmių atsakovas nepatirtų. Įrašai nebūtų ištrinami, būtų išlaikytas įrašų peržiūrų, komentarų ir reakcijų skaičius (status quo). Tad tuo atveju, jei teismas priimtų atsakovui palankų sprendimą, atsakovas, pakeitęs įrašų matomumo nustatymus, tiesiog būtų grąžintas į prieš laikinųjų apsaugos priemonių taikymą buvusią padėtį.

8.7. Laikinai apribojus atsakovo teisę skelbti vis naujus įrašus apie ieškovą ir vadinti ieškovą bei jo darbuotojus „vagimis“, „aferistais“, „nusikaltėliais“ ir pan. epitetais, atsakovas neigiamų padarinių taip pat nepatirtų. Jei išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas nuspręs, kad atsakovas pagrįstai ieškovą ir jo darbuotojus vadino „vagimis“, „aferistais“, „nusikaltėliais“ ir pan. epitetais, atsakovas, įsiteisėjus tokiam sprendimui, galės ir toliau skelbti naujus įrašus ir įgyvendinti savo teisę reikšti įsitikinimus. Net jei ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui sukeltų/galėtų sukelti kokius nors neigiamus padarinius, atsakovas gali pasinaudoti CPK 146 straipsnio įtvirtintu institutu ir prašyti teismo užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliantė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali, ir šiuo atveju turi būti taikomos siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas neprarastų prasmės. Visų ieškinio reikalavimų tikslas iš esmės yra tas pats – užkirsti kelią tolesniam reputacijos žeminimui (žalai reputacijai atsirasti) ir bent iš dalies atlyginti jau padarytą žalą.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

13. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka sprendimo įvykdymui užtikrinti. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik išimtiniais atvejais ir turi būti susijusios su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą.

14. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl pripažinimo, kad atsakovas pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją, dėl įpareigojimo pašalinti įrašus, paneigimo paskelbimo ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą per 24 valandas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo apriboti atsakovo paskelbtų įrašų matomumą „Facebook“ socialiniame tinkle, t. y. nustatyti, kad ieškovo nurodyti įrašai būtų matomi tik pačiam atsakovui; uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo be rašytinio ieškovo sutikimo skelbti bet kokią informaciją, susijusią su šia nagrinėjama byla arba civiline byla Nr. e2-1406-656/2023, taip pat bet kokią informaciją, kurioje būtų minimas ar rodomas ieškovo pavadinimas, įskaitant, bet neapsiribojant, sieti su ieškovu tokius žodžius kaip „vagis“, „sukčius“, „melagis“, „nusikalstama veika“ ir pan., išskyrus ieškinio reikalavimo paskelbti paneigimą patenkinimą.

15. Teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tuo labiau negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymas iš esmės reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Teismų praktikoje pripažįstamas tik vienintelis atvejis, kuriam esant laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti sprendžiami klausimai, į kuriuos paprastai turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, t. y. tik pareiškus prevencinį ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1745/2011, 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2012, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2147/2013). Nagrinėjamu atveju prevencinis ieškinys nereiškiamas, tačiau ieškovas prašo taikyti su juo susijusias laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte – įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.

16. Ieškovo prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone - apriboti atsakovo paskelbtų įrašų matomumą „Facebook“ socialiniame tinkle, t. y. nustatyti, kad ieškovo nurodyti įrašai būtų matomi tik pačiam atsakovui, iš esmės prašoma atkurti ieškovo pažeistas teises, ji iš esmės sutampa su materialiniu ieškinio reikalavimu – įpareigojimu pašalinti įrašus. Tačiau klausimas dėl ieškovo materialinių reikalavimų pagrįstumo bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, o ieškinyje suformuluotų reikalavimų tenkinimas pasinaudojant laikinųjų apsaugos priemonių institutu, reikštų ne ieškinio reikalavimų įvykdymo ateityje užtikrinimą, o iš esmės materialinių reikalavimų patenkinimą. Taikius šias laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, ieškovui suteikiant nepagrįstą pranašumą byloje. Šiuo atveju turi būti vertinamas tik procesinio pobūdžio klausimas, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrintų būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymo.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamuoju atveju neegzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir byloje priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu, nes ieškiniai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo, tai pat, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kad grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės arba pasidarys neįmanomu ieškinio reikalavimų dėl žalos priteisimo įvykdymas, ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė ieškinio reikalavimų dėl priteisimo įvykdymui.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo be rašytinio ieškovo sutikimo skelbti bet kokią informaciją, susijusią su šia nagrinėjama byla arba civiline byla Nr. e2-1406-656/2023, taip pat bet kokią informaciją, kurioje būtų minimas ar rodomas ieškovo pavadinimas, įskaitant, bet neapsiribojant, sieti su ieškovu tokius žodžius kaip „vagis“, „sukčius“, „melagis“, „nusikalstama veika“ ir pan., išskyrus ieškinio reikalavimo paskelbti paneigimą patenkinimą, yra nekonkreti, abstraktaus pobūdžio, prevencinio pobūdžio, o kaip minėta, nagrinėjamu atveju prevencinis ieškinys nėra reiškiamas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, be kita ko, neatitiktų ir proporcingumo principo, kadangi neišsprendus ginčo iš esmės ir nenustačius, ar ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, būtų varžoma viena iš pagrindinių demokratinėse valstybėse asmenims užtikrinamų teisių – reikšti įsitikinimus bei skleisti informaciją.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.