Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 13 d. nusikaltimas) - 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 25 d. nusikaltimas) – 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 64 ir 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. sausio 27 d., ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. vasario 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos galioti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. B., V. R., E. (E.) V. ir R. Š., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 13 d., 7.30 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,424 g heroino ir 0,00035 g karfentanilio, neteisėtai laikė su savimi, o 2016 m. gruodžio 13 d., apie 7.55 val., (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu nenustatytą kainą 0,187 g heroino neteisėtai pardavė V. R., pas kurį tą pačią dieną, apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 13 d., apie 13.40 val., savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu nenustatytą kainą 0,013 g heroino neteisėtai pardavė V. B., pas kurį tą pačią dieną, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 13 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu nenustatytą kainą 0,008 g heroino neteisėtai pardavė E. V., pas kurį tą pačią dieną, apie 14.00 val., prie (duomenys neskelbtini) stoties, esančios (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai laikė su savimi 0,172 g heroino ir 0,00035 g karfentanilio, turėdamas tikslą parduoti, kol 2016 m. gruodžio 13 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas - 0,172 g heroino ir 0,00035 g karfentanilio, supakuotus į tris plastikinius užspaudžiamus maišelius bei padalintus atskirai į penkiolika folijos lankstinukų, apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė supakuotus folguotame popieriuje bei švirkšte narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė 0,044 g, kol 2016 m. gruodžio 13 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.45 val., kratos metu šią medžiagą rado bei paėmė policijos pareigūnai.

1.1. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 25 d., 11.00 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,538 g heroino bei 0,005 g metamfetamino, neteisėtai laikė, o 2017 m. sausio 25 d., apie 11.00 val., prie prekybos centro ,,Š.“, esančio (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu nenustatytą kainą 0,467 g heroino neteisėtai pardavė R. Š., pas kurį tą pačią dieną, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu, (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 25 d., apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu nenustatytą kainą 0,066 g heroino neteisėtai pardavė V. K., pas kurį tą pačią dieną, apie 15.30 val., šias narkotines medžiagas, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė 0,005 g, bei metamfetamino, kurio masė yra 0,060 g, kol 2017 m. sausio 25 d., laikotarpiu nuo 16.10 val. iki 18.20 val., kratos metu šias medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. BK 259 straipsnio 2 dalis įtvirtina baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. turi būti nustatyta, jog asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei neturėjo tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena iš minėtų aplinkybių. A. B. 2016 m. gruodžio 13 d. su savimi turėjo 0,172 g heroino, o jo namuose tą pačią dieną rasta dar 0,044 g heroino. Šią dieną jis taip pat 0,187 g heroino išplatino V. R., o 0,008 g – E. V.. Taigi, laikyti bei platinti narkotinių medžiagų kiekiai yra gerokai didesni nei 0,02 g (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, heroino nedideliu kiekiu laikomas ne didesnis kaip 0,02 g kiekis). 2017 m. sausio 25 d. A. B. 0,467 g heroino išplatino R. Š., o 0,066 g – V. K., be to, jo namuose tą pačią dieną buvo rasta dar 0,005 heroino. Šie kiekiai taip pat gerokai viršija nedidelio kiekio kriterijų. Neteisėtai laikyti karfentanilio bei amfetamino kiekiai yra nedideli, atitinkamai 0,00035 g ir 0,060 g, tačiau jie laikyti turint tikslą platinti, todėl, nustačius šį tikslą, kiekio kriterijus nebėra aktualus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nustatyta ne tik narkotinių medžiagų laikymo, tačiau ir jų platinimo aplinkybė, nes A. B. neteisėtai pardavė heroino V. R., E. V., R. Š. ir V. K.. Todėl veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalį nėra jokio pagrindo.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. kaltu prisipažino dėl 2016 m. gruodžio 13 d. įvykdytų nusikalstamų veikų, o dėl 2017 m. sausio 25 d. nusikaltimų kaltę neigė, išsamesnius parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 196-197). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, A. B. neneigė pardavęs narkotinių medžiagų tik E. V., o V. R. ir V. B. teigė nepažįstantis. Dėl R. Š. parodė, kad jam narkotikų nepardavė, o tiesiog atidavė, V. K. jis pažįsta, iš šio buvo pasiskolinęs įrankius, tačiau narkotinių medžiagų šiam nepardavė ir neperdavė (2 t., b. l. 200). Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. B. teigė kaltę pripažįstantis visiškai. Tuo pačiu nurodė, kad tai yra žaidimas, jei prisipažįsti, gauni nuolaidą (6 t., b. l. 17). Vėliau to paties teisiamojo posėdžio metu A. B. davė parodymus, kad kaltę pripažįsta tik dėl E. V. epizodo, R. Š. narkotinių medžiagų jis nepardavė, o atidavė, kad jam pačiam nebūtų pagundos jų suvartoti. Jis davė narkotines medžiagas R. Š. pasaugoti, nes juo pasitikėjo. V. B. jis nėra matęs, V. R. pats pardavinėjo narkotikus, todėl jam nebuvo pagrindo pirkti iš jo, nes pats tuo užsiėmė. V. K. yra jo kaimynas, jam taip pat narkotinių medžiagų nepardavė (6 t., b. l. 20-21). Šie apelianto parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, yra nenuoseklūs ir prieštaringi bei paneigti policijos pareigūnų parodymais, A. B. slapto sekimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais, iš dalies kitų šioje byloje nuteistų asmenų parodymais.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad A. R. nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tarnybiniu pranešimu dėl sulaikytų asmenų, rastų galimai narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 20) nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 13 d., apie 13.40 val., buvo patikrinti automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvę asmenys, kuriems atlikta dalinė apžiūra. Automobilio vairuotojo A. R. vidinėje striukės kišenėje rastas nepanaudotas 1 ml talpos švirkštas. Pas keleivį V. B. kairėje striukės kišenėje rastas sulankstytas folijos lankstinukas, kuriame buvo šviesiai rusvos spalvos milteliai, galimai heroinas. V. B. taip pat pripažino, kad neseniai vartojo narkotines medžiagas, iš jo dešinės rankos nykščio viršutinės dalies bėgo kraujas. Keleivio pusėje ant kilimėlio taip pat buvo rastas 2 ml talpos švirkštas su bespalviu skysčiu, o po kilimėliu rastas jau panaudotas 1 ml talpos švirkštas. Visi rasti daiktai užfiksuoti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole (1 t., b. l. 22-26).

16. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra įrodyta, jog apeliantas pardavė narkotines medžiagas V. B.. A. B. teigė, kad V. B. nepažįsta, pastarasis taip pat aiškino apie A. B. girdintis pirmą kartą. Narkotines medžiagas jis įgijo visai iš kito asmens, pravarde „I.“. Bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad V. B. kaip nors būtų kontaktavęs su A. B., taręsis dėl susitikimo, narkotinių medžiagų pirkimo ar įgijimo kitokiu būdu. Byloje taip pat nėra užfiksuota, kad V. B. heroiną iš A. B. būtų pirkęs per trečiąjį asmenį – A. R.. A. B. ir A. R. pokalbiuose nėra fiksuota, kad būtų tariamasi dėl narkotinių medžiagų pirkimo kitam asmeniui. Todėl vien faktas, kad V. B., susileidęs narkotines medžiagas, su panaudotu švirkštu buvo sulaikytas prie A. B. gyvenamosios vietos, neduoda pagrindo teigti, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos būtent iš apelianto. Todėl iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 13 d. tęstinė veika) šalinamas epizodas, jog 2016 m. gruodžio 13 d., apie 13.40 val., savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu nenustatytą kainą 0,013 g heroino A. B. neteisėtai pardavė V. B., pas kurį tą pačią dieną, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad narkotinės medžiagos pirmiau turėjo būti įgytos, o paskui surastos policijos pareigūnų, o šiuo atveju inkriminuota, kad 13.40 val. narkotinės medžiagos buvo parduotos, o 13.30 val. – surastos policijos pareigūnų. Vis dėlto, kadangi minėtas epizodas yra šalinamas iš kaltinimo, todėl netikslumas dėl laiko netaisytinas.

17. Dėl narkotinių medžiagų pardavimo E. V. A. B. kaltės neginčija, E. V. taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog heroino dozę pirko prie Kauno geležinkelio stoties būtent iš A. B. už dešimt eurų (2 t., b. l. 128, 131, 6 t., b. l. 18), todėl šis epizodas plačiau neanalizuojamas, be to, šį A. B. narkotinių medžiagų platinimo faktą patvirtina ir jo sekimo bei telefoninių pokalbių klausymosi protokolai.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2016 m. gruodžio 13 d. nustatytų galimai neteisėtų veikų atlikimo A. B. buvo laikinai sulaikytas (3 t., b. l. 1), tačiau 2016 m. gruodžio 15 d., 14.45 val., paleistas į laisvę (3 t., b. l. 2). Jam nuspręsta netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skirtos švelnesnės poveikio priemonės: dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 5-6, 9-10). Taigi, nuteistojo daryta tęstinė nusikalstama veika buvo nutraukta policijos pareigūnų, tačiau jis, nepaisydamas pradėto ikiteisminio tyrimo bei jam pareikšto įtarimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vėl grįžo prie jam įprasto nusikalstamo gyvenimo būdo, t. y. ir toliau platino narkotines medžiagas. Todėl A. B. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos kaip dvi tęstinės nusikalstamos veikos.

19. 2017 m. sausio 25 d., apie 11.00 val., A. B. 0,467 g heroino pardavė R. Š., o tą pačią dieną, apie 15.15 val., 0,066 g heroino pardavė V. K.. Nors nuteistasis šiuos narkotinių medžiagų platinimo veiksmus neigia, tačiau teisėjų kolegija juos laiko įrodytais surinkta bylos medžiaga. R. Š. savo kaltės viso proceso metu neneigė. 2017 m. sausio 25 d. jis paprašė savo bendradarbio G. R., kad pavežtų jį į Ž. Š., nes jis pats nevairuoja. Buvo susitaręs ten pasiimti heroino iš savo pažįstamo A., su kuriuo jis kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Telefonu buvo susitaręs, kad susitiks prie „Š.“, (duomenys neskelbtini) prospekte, tikslaus kiekio ir kainos nesitarė. Heroiną pirko savo reikmėms. Jam su G. R. važiuojant atgal, juos sulaikė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 146, 150). Pirmosios instancijos teisme R. Š. pripažino, kad skambino A. B. ir tarėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, tačiau neigė, jog heroiną pirko, aiškino, kad apeliantas jam tiesiog davė pora paketėlių, nes gerai su juo sutaria. Vis dėlto, vėliau tos pačios apklausos metu teigė, kad heroiną pirko sau naudoti. A. B. aiškino, kad davė narkotines medžiagas R. Š. pasaugoti, nes juo pasitikėjo, heroiną tiesiog atidavė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę nustato ne tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą, bet ir už kitokį platinimą. Pardavimas kaip veika – tai vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų, jas perduodant kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą ar kitokį atlygį, tuo tarpu kitoks šių medžiagų platinimas – tai jų perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai, t. y. išmainant jas, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. Taigi, bet kokiu atveju A. B. atliko narkotinių medžiagų platinimo veiksmą. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad heroino atidavimo neva iš draugiškumo versija yra gynybinė.

20. Telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuota, kad R. Š. tarėsi su A. B. susitikti „kaip visą laiką“, t. y. prie PC „Š.“, esančio (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, kad narkotines medžiagas R. Š. iš apelianto kaltinime inkriminuotu metu įsigijo ne pirmą kartą. Todėl atmestina versija, kad narkotinės medžiagos buvo perduotos neatlygintinai. A. B. heroiną pardavinėjo ir iš to pelnėsi pragyvenimui, todėl daryti išvadą, kad dozę jis galėjo perduoti R. Š. tiesiog dėl senų draugystės ryšių ar pasaugojimui, nėra jokio pagrindo. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tiksli suma, už kurią buvo pirktas heroinas, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnas Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iš kolegų gavo informaciją, kad reikia sustabdyti automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes jame esantys asmenys ar vienas iš jų galimai ką tik nusipirko narkotinių medžiagų ir šiuo metu jas turi su savimi. Minėtas automobilis buvo sustabdytas, pas keleivį R. Š. piniginėje rastas maišelis su kristaliniais milteliais, vėliau nustatyta, jog tai heroinas. Pas G. R. draudžiamų medžiagų nerasta, nenustatyta, kad jis ką nors žinojo apie narkotinių medžiagų pirkimą (1 t., b. l. 45-47). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad heroino pardavimo R. Š. faktas yra įrodytas.

21. V. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą, nes jis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška (1 t., b. l. 8). 2018 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, iš A. B., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo tris folguoto popieriaus lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,066 g, laikė su savimi, kol 2017 m. sausio 25 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namu, šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai (6 t., b. l. 27-29). Nors iš minėto teismo baudžiamojo įsakymo aprašomosios dalies matyti, kad V. K. neigė heroiną įgijęs iš A. B., pastarasis taip pat nepripažįsta šios kaltinimo dalies, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, narkotinių medžiagų platinimo V. K. veiksmai apeliantui inkriminuoti pagrįstai.

22. A. B. pokalbių suvestinėse užfiksuota, kad V. K. siuntė apeliantui SMS žinutę, klausdamas, ar galima susitikti. A. B. atrašė, jog galima po penkių minučių, tuomet V. K. parašė „2 val“, kas galimai reiškia dvi dozes, nes susitikimas vyko apie 15.00 val. (2 t., b. l. 38-42). Slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2017 m. sausio 25 d., 15.05 val., A. B. išėjo iš savo namų ir 15.10 val., atėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo pirmosios laiptinės, susitiko su V. K.. Iš karto po to jie abu buvo sulaikyti (2 t., b. l. 75-77). Pareigūnas M. S. parodė, kad sulaikymo metu abiem asmenims liepė stovėti ramiai, tačiau jie pradėjo bėgti į skirtingas puses. Jis bėgo paskui A. B. ir jį sulaikė (1 t., b. l. 49). V. K. buvo sulaikytas kito pareigūno, pas jį rasta popieriaus lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu. Taigi, susitikimo tikslas neabejotinai buvo narkotinių medžiagų perdavimas ir įgijimas, susitikimas truko vos akimirką, iš karto po jo asmenys buvo sulaikyti su įkalčiais, todėl A. B. išteisinimui dėl šio epizodo nėra pagrindo.

23. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens A. B. įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, karfentanilį ir metamfetaminą. Todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 13 d., 7.30 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,424 g heroino ir 0,00035 g karfentanilio, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 25 d., 11.00 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,538 g heroino bei 0,005 g metamfetamino. Nors apeliacinės instancijos teismas pašalina vieną iš apeliantui inkriminuotų neteisėtų veiksmų (narkotinių medžiagų įgijimą) bei vieną iš platinimo epizodų (heroino pardavimą V. B.), tačiau jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

25. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į neva perteklinius kriminalinės žvalgybos veiksmus. Apelianto teigimu, jų metu gauti duomenys tėra prielaidos, spėjimai, be to, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, slapti veiksmai truko nepateisinamai ilgai, kas vertintina kaip provokacija. Atsakydama į šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai – tai Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti informacijos rinkimo būdai (agentūrinė veikla, apklausa, apžiūra, kontrolinis patikrinimas, kontroliuojamasis gabenimas, nusikalstamos veikos imitavimas, pasala, sekimas, slaptoji operacija, teisėsaugos institucijų užduotis), kriminalinės žvalgybos metu naudojamos techninės priemonės (bendra ir specialia tvarka) bei informacinės sistemos. Kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuoti prokuroro ar teismo, ir kiti kriminalinės žvalgybos veiksmai nutraukiami priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, jog A. B. atžvilgiu iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtų buvę vykdomi kokie nors kriminalinės žvalgybos veiksmai. Byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1, 12) liudija, kad pradinė informacija, jog A. B. galimai platina narkotines medžiagas, buvo gauta 2016 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Taigi, ši informacija nebuvo gauta atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, todėl nėra pagrindo vertinti, ar buvo laikytasi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, ar šie veiksmai nebuvo vykdomi nepagrįstai ilgą laiką ir pan. Akivaizdu, jog apeliantas sumaišė kriminalinės žvalgybos veiksmus su jo atžvilgiu taikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis.

26. Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu A. B. atžvilgiu buvo taikytos dvi procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (BPK 154 straipsnis) ir slaptas sekimas (BPK 160 straipsnis). Šios priemonės buvo sankcionuotos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimis (1 t., b. l. 133, 2 t., b. l. 46, 48, 55, 59-60). Apelianto teigimu, tiek prokuroro prašymuose taikyti BPK 154 straipsnyje nurodytas procesines prievartos priemones, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse, kuriomis buvo sankcionuotas šių priemonių taikymas, buvo pažodžiui perrašoma tarnybiniuose pranešimuose išdėstyta informacija, papildomai nenurodant jokios konkrečios ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri sudarytų faktinį pagrindą taikyti šias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutartys leisti pasiklausyti A. B. telefoninių pokalbių, nors ir nėra labai išsamios, tačiau pakankamai motyvuotos, teisėtos ir pagrįstos. Šiose nutartyse nurodyta, kokiu tikslu norima kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (siekiant nustatyti iš kokių asmenų A. B. įgyja narkotines medžiagas, kur jas saugoja, kam platina ir kt.), konkretus laikotarpis, kada leidžiama tai daryti, bei tikslūs abonentų numeriai, kurių bus klausomasi. Daroma išvada, jog šiems veiksmams atlikti buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Be to, duomenis, gautus atliekant telefoninių pokalbių kontrolę bei slaptą sekimą, patvirtina liudytojų parodymai, t. y. policijos pareigūnų bei su narkotinėmis medžiagomis sulaikytų asmenų parodymai. Teigti, jog vieni ar kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo pertekliniai, nėra pagrindo. Iš A. B. nebuvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nepriklausomą ir nešališką teisingumo vykdymą, nes slapto sekimo bei telefoninių pokalbių kontrolės veiksmai buvo teisėti ir optimalūs, todėl jų metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais ir jais remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

27. Nors apeliantas pažymi, kad jo užfiksuotų pokalbių turinys neįrodo, jog jis disponavo narkotinėmis medžiagomis jas platindamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos pokalbius vertina priešingai. Sutiktina, kad pokalbių suvestinėse nėra tiesiogiai kalbama apie narkotines medžiagas, tačiau yra derinami susitikimų laikai ir vietos, kalbama apie tam tikrų dalykų perdavimą. Kadangi kartu su pokalbių klausymusi buvo vykdomas ir nuteistojo slaptas sekimas, todėl iš karto po susitikimų bei medžiagų perdavimo asmenys būdavo sulaikomi, atliekama jų apžiūra ar krata. Bylos medžiaga patvirtina, kad vieni pirkėjai nedelsdami įgytą heroiną suvartodavo, pas kitus jis būdavo surastas dar nepanaudotas. Tai, jog pokalbių metu nebūdavo aptariami atsiskaitymo už narkotines medžiagas būdai, nekeičia veikos įrodytumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkėjai nebuvo pradedantieji narkotinių medžiagų vartotojai, jie jau seniai vartoja šias medžiagas, todėl puikiai žino rinkoje vyraujančias kainas.

28. Nuteistojo vertinimu, šią baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja buvo subjektyviai šališka, nes nuosprendyje įrodymus išdėstė selektyviai, atsirinkdama tik tuos, kurie pagrindžia kaltinimo versiją, gynybai palankius įrodymus nutylėdama, be to, dalis įrodymų iškraipyta, teismo motyvai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Šiuos teiginius teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius, nes apeliantas konkrečiai nenurodė, kurie būtent (kurių liudytojų) parodymai ar jų dalis buvo iškraipyti, netiksliai perkelti į nuosprendį ir pan. Neaišku, kurie įrodymai liko nutylėti, t. y. nevertinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog yra svarbūs parodymai liudytojo, kuris jį vežė iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, (duomenys neskelbtini) prospekte, tačiau A. B. neįvardija šio liudytojo pavardės, taip pat nenurodo, kuo reikšmingi šie parodymai, ką jie patvirtina ar paneigia. Kadangi apeliantas konkrečiai neįvardijo, kuriuos parodymus reikėtų analizuoti išsamiau, todėl teisėjų kolegija negali plačiau pakomentuoti šios nuteistojo apeliacinio skundo dalies.

29. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnai veikia tendencingai, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami itin kruopščiai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vieno pareigūno, kuris būtų suinteresuotas šios bylos baigtimi, būtų asmeniškai pažįstamas su A. B., siektų jam pakenkti ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino policijos pareigūnų parodymus pilna apimtimi, nenustatyta, kad jie būtų klaidinantys ar neatitinkantys tikrovės. Tai, jog priimtas nuosprendis netenkina apelianto, nerodo teisėjos šališkumo ar teisės į teisingą teismo sprendimą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie būtų sukliudę tinkamai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą. Todėl grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra jokio pagrindo.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismo posėdžių metu nebuvo daromos teisiamojo posėdžio stenogramos, jis negalėjo tinkamai susipažinti su byla ir pasiruošti gynybai dokumentiniu būdu. Šiuos teiginius teisėjų kolegija vertina kritiškai. A. B. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi, jis tiesiogiai ir betarpiškai girdėjo visų proceso dalyvių parodymus bei pasisakymus. Visų teisiamųjų posėdžių protokolai yra byloje, todėl A. B. galėjo su jais susipažinti, duomenų, kad jis ar jo advokatė būtų kreipęsi į teismą dėl galimybės susipažinti su teismo posėdžių protokolais, bylos medžiagoje nėra (apeliantas po nuosprendžio priėmimo prašė posėdžių stenogramų, o ne protokolų, todėl jam buvo atsakyta, kad posėdžio stenogramos nėra daromos (6 t., b. l. 135, 137)). Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas stipriai neprigirdėtų, dėl ko negalėtų tinkamai suprasti jį supančios aplinkos. Todėl spręsti, kad buvo suvaržyta galimybė nuteistajam tinkamai pasiruošti gynybai, visiškai nepagrįsta.

31. Netenkinus prašymų dėl išteisinimo, veikos perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui, A. B. prašo peržiūrėti jam paskiros bausmės individualizavimą. Nuteistojo teigimu, jam galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes narkotines medžiagas jis vartojo tik savo reikmėms, kas rodo įvykių mažareikšmiškumą. Be to, jis yra vienišas, nepagydomomis ligomis sergantis pensininkas. Prašoma įvertinti ir tai, kad slapti pareigūnų veiksmai vertintini kaip provokacija, nes paskatino daryti didesnės apimties nusikalstamą veiką. Šiems teiginiams teisėjų kolegija nepritaria ir sprendžia, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos.

32. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad A. B. padarė du sunkius tyčinius tęstinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis savo kaltės nepripažino ir tyrimui nepadėjo), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliantui šis teistumas jau vienuoliktas, anksčiau jam buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas nebuvo pateisinamas, A. B., vos paleistas iš įkalinimo įstaigos, vėl sugrįždavo prie jam priimtino nusikalstamo elgesio modelio. Ankstesni teistumai liudija, kad nuteistasis sistemingai vykdydavo iš esmės tą pačią veiką – neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šiuo metu jam inkriminuoti nusikaltimai nėra mažareikšmiai, A. B. narkotines medžiagas ne tik laikė savo namuose, tačiau ir jomis prekiavo. Iš viso nustatyti keturi pardavimo atvejai. Nors vienas kaltinime nurodytas platinimo atvejis nepasitvirtino (heroino pardavimas V. B.), taip pat šalintinas narkotinių medžiagų įgijimo faktas, tačiau tai nesuteikia pakankamo pagrindo bausmės švelninimui, nes apelianto priešingi teisei veiksmai buvo sistemingi ir pakankamai įžūlūs. Net sulaikius nuteistąjį ir įteikus jam pranešimą apie įtarimą, jis nepermąstė savo netinkamo elgesio ir toliau elgėsi pagal jam vienam priimtiną veikimo standartą. Nuteistasis nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamų veikų, nusikalstamą veiką imituojantis modelis A. B. atžvilgiu nebuvo taikomas (BPK 158 straipsnis). Apeliantas veikė sąmoningai ir savo iniciatyva, niekas jo nelenkė ir nevertė daryti teisei priešingus veiksmus. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo socialinius, darbinius santykius, t. y. jų nebuvimą. A. B. nedirba (3 t., b. l. 136), yra nevedęs, taigi, pagrįsta teigti, kad pagrindinis jo pajamų šaltinis yra nusikalstamų veikų vykdymas.

33. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių išimtinių aplinkybių nenustatė, jų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Nei A. B. amžius, gim. (duomenys neskelbtini), nei jo neva turimų ligų patologijos neleidžia spręsti, kad paskirtoji galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė jam būtų pernelyg griežta ir neatspindinti jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties asmenybės pavojingumo. Narkotinių medžiagų platinimas yra sunki nusikalstama veika, kurios užkardymas yra daugelio pasaulio valstybių prioritetinė teisėsaugos veiklos kryptis. Šiuo atveju nustatytas ne vienkartinis platinimo veiksmas, nulemtas nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, tačiau pakankamai plataus masto, sistemingi veiksmai. Surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad A. B. yra gerai žinomas narkotinių medžiagų prekeivis, jis turi nemažai ryšių bei pažinčių šioje veikloje, todėl trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neskatintų nuteistojo keisti savo elgesio, priešingai, švelnus baudžiamumas leistų greitai sugrįžti prie jam įprasto nusikalstamo modelio vykdymo. Todėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui nėra pagrindo. Bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai), šiuo atveju bus tinkamai įgyvendinta palikus galioti pirmosios instancijos teismo A. B. parinktą bei individualizuotą bausmę.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 140 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nusprendė A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. bei nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. sausio 27 d. ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. vasario 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos įskaityti į bausmės laiką, tačiau šį įskaitymą nepagrįstai nurodyta daryti, vadovaujantis BK 64 straipsniu. Minėtas straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šiuo atveju reikėjo vadovautis BK 66 straipsniu, įtvirtinančiu kardomojo kalinimo įskaitymą į paskirtą bausmę. Vis dėlto, kadangi BK 65 straipsnį ir BPK 140 straipsnio 9 dalį apylinkės teismas nurodė teisingai, todėl spręstina, kad buvo tiesiog padarytas rašymo apsirikimas, t. y. vietoj BK 66 straipsnio nurodytas BK 64 straipsnis. Ši klaida (rašymo netikslumas) nekeičia nuosprendžio esmės, todėl yra ištaisytina.

36. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo A. B. nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pagrįstai įrodė jo kaltę ir tinkamai individualizavo bausmę, tačiau nuosprendis keičiamas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo (2016 m. gruodžio 13 d. veika) dalį, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 13 d., 7.30 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,424 g heroino ir 0,00035 g karfentanilio; taip pat pašalinti kaltinimo dalį, kad jis 2016 m. gruodžio 13 d., apie 13.40 val., savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu nenustatytą kainą 0,013 g heroino neteisėtai pardavė V. B., pas kurį tą pačią dieną, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo (2017 m. sausio 25 d. veika) dalį, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 25 d., 11.00 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,538 g heroino bei 0,005 g metamfetamino.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodytą BK bendrosios dalies straipsnį, kuriuo vadovaujantis A. B. į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas, t. y. vietoj BK 64 straipsnio, nurodyti BK 66 straipsnį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.