Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5464-151/2015 pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovams V. S., V. S. dėl valdymo teisės pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo principą (CPK 14 straipsnis), nesuteikė galimybės bylą baigti taikiai (CPK 8 straipsnis). Rašytiniai įrodymai nebuvo visapusiškai įvertinti. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nurodė, kad šulinys pastatytas ant šalių nuosavybės teise valdomų žemių ribų. Šulinys priklauso ieškovui nuosavybės teise, jis turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai nepateikė savo žemės sklypo plano, geodezinių (kadastrinių) matavimų, dėl ko teismas nenustatė, ar atsakovų sklype nėra kito šulinio, kuris taip pat turi unikalų numerį.

Teismas klaidingai vertino, kad ieškovas atsakovams siūlė nustatyti naudojimosi tvarką bendru šuliniu. Kreipdamasis į atsakovus ieškovas gynė savo pažeistą teisę. Šulinys niekada nepriklausė ir negalėjo priklausyti dviem savininkams. Leidimą nugriauti šulinį gavo asmeniškai ieškovas. Jei atsakovų teisė naudotis šuliniu tariamai pažeidžiama, neaišku, kodėl šios teisės jie nebando ginti. Šulinį ieškovas statė kartu su kaimynu, kuriam esant gyvam jokių konfliktų nebuvo.

Teismas šalių santykius netinkamai vertino tik kaip konfliktinę situaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovų garažo stogo dalis yra išsikišusi į ieškovo sklypo dalį. Tai patvirtina ir 2015 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taigi, šis ieškovo reikalavimas yra įrodytas. Lietvamzdžių ir sniego gaudyklių įrengimas nepašalino ieškovo teisių pažeidimo. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovas žodžiu davė sutikimą dėl stogo uždėjimo. Ieškovui sergant į jo namus atėjęs atsakovas V. S. pasakė, kad nori ant garažo uždėti stogą. Jokių planų, brėžinių ar schemos nepateikė. Ieškovas sutikimą davė, tačiau nežinojo, kad garažo stogas pateks į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, buvo suklaidintas. Visus darbus atsakovai atliko ieškovui gydantis ligoninėje. Tik sugrįžęs pamatė susidariusią situaciją, dėl ko pradėjo ginti savo pažeistas teises. Prašyti nugriauti garažą nebuvo galima, nes nėra tiksliai nustatytos žemės sklypo ribos. Atsakovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, klaidina teismą. Atsiprašymas ieškovo net tris kartus nereiškia, jog tai yra tinkamas ginčo sprendimo būdas. Atsakovai pripažįsta, jog garažo stogo dalis patenka į ieškovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo, prašydamas įpareigoti atsakovus netrukdyti valdyti jam priklausantį šulinį, t.y. jį nusigriauti, bei įpareigoti atsakovus perstatyti ant šalių žemės sklypų ribos esančio garažo stogą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl šulinio nugriovimo

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad šulinys, pažymėtas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), yra tik ieškovui nuosavybės teise priklausantis statinys. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių namų valdos sklypai ribojasi. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog šulinys šiuo numeriu yra įregistruotas ir kaip apeliantui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei jame esančių statinių priklausinys, ir kaip atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei jame esančių statinių priklausinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 28-29). Faktą, kad šalių žemės sklypų riba kerta šulinį, patvirtina VĮ Registrų centro 2015 m. sausio 19 d. pažyma Nr.(3.4.5), kad šis šulinys ir yra ginčo daiktas – paties apelianto pripažinimas, jog šulinį statė kartu su atsakovų tėvu, jo į bylą pateiktas 2015 m. gegužės 18 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2014 m. sausio 24 d. prašymas atsakovui V. S. nusistatyti bendro šulinio, esančio ant sklypų ribos, naudojimo tvarką. Pastarasis įrodymas paneigia apelianto argumentą, jog teismas klaidingai vertino, kad ieškovas atsakovams siūlė nustatyti naudojimosi tvarką bendru šuliniu. Dėl to atmestini apelianto teiginiai, kad, nesant atsakovų žemės sklypo plano, geodezinių (kadastrinių) matavimų liko neaišku, ar atsakovų sklype nėra kito šulinio, kuris taip pat turi unikalų numerį. Faktą, kad kito šulinio atsakovų namų valdoje nėra, įrodo Nekilnojamojo turto registro duomenys, todėl apeliantas nepagrįstai teigia apie netinkamai teismo įvertintus rašytinius įrodymus. Bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl ieškovas, atsakovams nesutinkant nugriauti šulinį, siekdamas įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-24-140602-00177, leidžiantį nusigriauti statinius, kreipėsi į teismą.

Apeliacinio skundo argumentai apie pažeistus kooperacijos, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, betarpiškumo principus yra deklaratyvūs, nesusieti su jokiomis faktinėmis procesinėmis bylos aplinkybėmis. Ieškovas byloje buvo atstovaujamas advokatės, parengiamojo teismo posėdžio metu 2015 m. balandžio 14 d. teismas išaiškino teisę sudaryti taikos sutartį, ją siūlė sudaryti, dėl šios priežasties bei ieškovo atstovės prašymu atidėjo teismo posėdį (03.25 garso įrašo minutė), teisę bylą baigti taikiai nurodė ir 2015 m. birželio 15 d. teismo posėdyje, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nesuteikė galimybės bylą baigti taikiai. Atsakovai teisingai nurodo, kad taikos sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo teismo, iš esmės išsiskyrus šalių pozicijoms dėl ginčo objektų. Taip pat nesutiktina su apeliantu, kad atsakovai negina savo teisės naudotis šuliniu – atsakydami į jo pasiūlymą nusistatyti naudojimosi šuliniu tvarką, jie pateikė ieškovui pasiūlymą įsirengti iš abiejų pusių atidaromus dangčius ir vandens siurblius. Ieškovas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, dėl kurių šulinio pašalinimas būtų būtinas. Šį savo reikalavimą jis grindė savininko teisių įgyvendinimu, tačiau, kitiems to paties daikto savininkams atsakovams nesutinkant šulinį nugriauti, nėra teisinio pagrindo tokį ieškinį patenkinti. Netenkindamas šios ieškinio dalies, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl garažo stogo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad garažas ties šalių sklypus skiriančia tvora atsakovų sklype buvo pastatytas 1972 metais (b.l. 18, 28, 65-67), apeliantas nurodo davęs atsakovams sutikimą stogo įrengimui 2011 metais. Nėra ginčo dėl to, kad dalis stogo yra išsikišusi į ieškovo sklypo pusę.

Nesutiktina su atsakovais, kad ieškovo reikalavimas pašalinti pastarąją stogo dalį turi būti atmestas, remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, pagal kurią gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Nurodoma įstatymo redakcija buvo priimta 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424, įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Pretenzijas dėl stogo dalies nugriovimo ieškovas atsakovams pareiškė 2014 m. sausio mėnesį (b.l. 14), todėl ši įstatymo norma ginčo atveju netaikytina.

Ieškinio dalį dėl atsakovų įpareigojimo perstatyti garažo stogą, įeinantį į ieškovo sklypą, pirmosios instancijos atmetė konstatavęs, kad ieškovas davė žodinį sutikimą garažo stogo uždengimui, o jo teisės dėl stogo išsikišimo į sklypą daugelį metų nebuvo pažeidžiamos – lietaus vanduo nuteka lietvamzdžiais į atsakovų sklypą, o sniegą surenka gaudyklės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, remdamasis pastarosiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

Savo reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad žodinį sutikimą atsakovams davė dėl suklydimo. Nurodė, jog tuo metu sirgo, o atsakovai jam neparodė statinio projekto, iš kurio būtų galėjęs suprasti, kad stogas, kurio nuolydis yra į ieškovo sklypo pusę, išsikiš už atsakovų sklypo ribos.

Iš Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų apie atsakovų garažą darytina preliminari išvada, kad šis statinys priklauso pirmai nesudėtingų statinių grupei (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, STR 1.07.012010 6.1 punktas). Pagal stogo uždengimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.012010 33 punktą tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti rašytinius susitarimus: 33.1. žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams; 33.2. besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato). Reglamento 6.1.1 punktas įtvirtino, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi, keičiant pastato fasado ar šlaitinio stogo dangą.

Nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad garažo stogas yra išsikišęs į ieškovo sklypą, todėl darytina išvada, jog tokios konstrukcijos stogo įrengimui ieškovo rašytinis sutikimas buvo būtinas. Jo nesant negalima remtis žodiniu sutikimu – atsakovai nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad, duodamas žodinį sutikimą, jis buvo suklaidintas dėl stogo parametrų, nes atsakovai nepateikė jokio brėžinio, projekto. Darytina išvada, kad garažo stogas buvo uždengtas, pažeidžiant STR 1.07.012010 reikalavimus dėl besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo.

Tai konstatavus, bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme neįmanomas, nes jos esmės neatskleidimas kyla iš ieškinio, kurį teismas priėmė nagrinėti nekonstatavęs trūkumų, ydingumo. Savo teisių pažeidimą ieškovas sieja su garažo stogo parametrais, tačiau nėra aiškus nei jo teisių pažeidimo turinys, nei pažeidimo pašalinimo būdas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad reikia išlaikyti STR 2.02.09:2005 8 priede nustatytus statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimus ir 2 priede nustatytus mažiausius leistinus sanitarinius atstumus tarp statinių atsižvelgiant į jų paskirtį, tačiau minėta, jog savo teisių pažeidimo ieškovas nesieja su garažo sienos dislokacijos vieta. Ieškinyje nurodoma, kad reikia išlaikyti priešgaisrinius atstumus tarp pastatų, nurodytus gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, patvirtintuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.1-338, tačiau šios aplinkybės nekonkretizuotos nei raštu, nei teikiant paaiškinimus teismo posėdyje. Nėra aišku, kokie gaisrinės saugos atstumai, skaičiuojant nuo garažo stogo krašto, nėra išlaikyti, jei ieškovo teises pažeidžia pastaroji aplinkybė. Taip pat nežinoma, kokių išmatavimų stogo dalis, dengianti ieškovo sklypą, turėtų būti pašalinta, perstatant stogą. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio ši bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio pagrindo trūkumų turinį ieškinį ir jų nepašalinęs bylos nagrinėjimo metu, neatskleidė bylos dalies, susijusios su garažo stogu, esmės. Tai sudaro pagrindą panaikinti šią sprendimo dalį ir perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010) (CPK 329 straipnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1dalies 4 punktas). Priėmus tokį procesinį sprendimą, nespręstina dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl įpareigojimo perstatyti garažo stogą, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.