- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-712-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17664-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Teisingumas“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-21106-864/2011 pagal antstolio Daliaus Traigio pareiškimą dėl arešto skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuotas asmuo – UAB „Teisingumas“ vadovas T. M., kuria antstolio pareiškimas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis Dalius Traigys kreipėsi į teismą su prašymu skirti 10 parų arešto UAB „Teisingumas“ vadovui T. M. už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-08-12 ir 2010-12-06 vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Teisingumas“ išieškotojų R. K. ir J.Lukšos individualios įmonės naudai. UAB „Teisingumas“ vadovui buvo įteiktas antstolio reikalavimas raštu pateikti informaciją apie įmonės turtą, tačiau įmonės vadovas nevykdo antstolio reikalavimų ir tokiais veiksmais trukdo vykdyti skolos išieškojimą. Kadangi suinteresuotam asmeniui dar 2011-05-12 ir 2011-09-08 teismo nutartimis paskirtos baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą, šiuo atveju turi būti paskirtas areštas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi antstolio Daliaus Traigio pareiškimo dėl arešto skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą netenkino. Teismas nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenų išraše T. M. įvardytas kaip UAB „Teisingumas“ vadovas, tačiau paties suinteresuoto asmens pateiktame UAB „Teisingumas“ vienintelio akcininko 2011-03-16 sprendime įformintas T. M. atleidimas iš minėtos įmonės vadovo pareigų nuo 2011-03-16. Suinteresuotam asmeniui antstolio reikalavimas įteiktas 2011-10-20, t. y. po to, kai T. M. buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų. Vadinasi, suinteresuotam asmeniui pateiktas antstolio reikalavimas negalėjo sukelti jokių pareigų, susijusių su UAB „Teisingumas“, todėl ir T. M. negali atsirasti atsakomybė už reikalavimo pateikti antstoliui duomenis apie UAB „Teisingumas“ turtą nevykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas antstolis Dalius Traigys atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškimą dėl 10 parų arešto skyrimo. Nurodo, kad UAB „Teisingumas“ vienintelio akcininko sprendimu yra fiksuojamas tik esamo vadovo atleidimas, tačiau nėra išrinktas kitas įmonės vadovas, neturima jokių duomenų apie įmonės dokumentacijos perdavimą po vadovo atleidimo, todėl akivaizdu, kad po atleidimo T. M. ir toliau disponuoja informacija apie juridinio asmens UAB „Teisingumas“ turtą, visais finansiniais dokumentais. Pažymi, kad po 2011 m. kovo 16 d. – 2011 m. gegužės 28 d. – įmonės vadovas T. M. VĮ „Registrų centras“ interaktyviu būdu pateikė įmonės finansinę atskaitomybę už 2010 metus. Apelianto teigimu, teismui patvirtinus, kad nėra už įmonę atsakingo asmens, teismų sprendimų vykdymas tampa neįmanomas.
Suinteresuotas asmuo T. M. atsiliepimo į antstolio Daliaus Traigio atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-10998-817/2010 dėl 1 013 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Teisingumas“ išieškotojo R. K. naudai bei Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9072-643/2010 dėl 2 266 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Teisingumas“ išieškotojo J. Lukšos IĮ. Vykdydamas šiuos vykdomuosius dokumentus 2011 m. spalio 18 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau šis antstolio reikalavimo neįvykdė.
CPK 645 straipsnyje nustatyta, kad už antstolio reikalavimų pateikti informaciją apie turimą turtą neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių litų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų. Už juridiniam asmeniui pateikto reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti antstolio prašymą skolininko „Teisingumas“ vadovui T. M. skirti areštą už antstolio reikalavimų nevykdymą, motyvuodamas tuo, kad UAB „Teisingumas“ vienintelio akcininko sprendimu T. M. iš įmonės vadovo pareigų atleistas nuo 2011 m. kovo 16 d.
CK 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta kitokia organų struktūra. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą. Aiškindamas šias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šios įstatymų nuostatos reiškia tai, jog bendrovėje privalo nuolat būti sudaryti ir veikti du organai: aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Tai yra imperatyviosios įstatymų normos, nes, nesant nurodytų organų, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti, t. y. įgyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Be to, nesant juridinio asmens organų, atitinkamas susivienijimas net negalėtų būti juridinis asmuo, nes neturėtų vienų iš svarbiausių juridinio asmens požymių: galėjimo įgyti teises ir pareigas savo vardu, tam tikros valdymo organų sistemos (organizacinio vieningumo). Dėl to pagrindinis bendrovės valdymo organas yra bendrovės vadovas, nes jis, jeigu nesudaroma vadyba, atlieka valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, vienvaldiškai veikia bendrovės vardu bendrovės santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4, 6 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007).
Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 5 dalimi, juridinio asmens organų, tarp jų ir administracijos vadovo, pasikeitimai įsigalioja tik tada, kai jie įregistruojami juridinių asmenų registre. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, apie darbo sutarties su bendrovės vadovu pasibaigimą bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju šio įstatymo reikalavimo nesilaikyta, nes nors pagal byloje esančius UAB „Teisingumas“ vienintelio akcininko sprendimą ir T. M. darbo sutartį T. M. iš įmonės vadovo pareigų atleistas nuo 2011 m. kovo 16 d., Juridinių asmenų registre UAB „Teisingumas“ vadovu iki šiol nurodytas būtent T. M.. Byloje nėra duomenų apie paskirtą naują UAB „Teisingumas“ vadovą, taip pat jokių įrodymų, patvirtinančių, kad T. M., kaip buvęs įmonės direktorius, tinkamai atliko savo pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą kitam bendrovės valdymo organui, priešingai, iš apelianto pateikto išrašo iš Juridinių asmenų registro matyti, UAB „Teisingumas“ finansinę ataskaitą už 2010 metus, sudarytą 2011 m. balandžio 29 d., t. y. jau po atleidimo iš pareigų 2011 m. kovo 16 d., pasirašė būtent T. M. (b. l. 21), kas patvirtina, kad net po 2011 m. kovo 16 d. vienintelio akcininko sprendimo T. M. faktiškai vykdė UAB „Teisingumas“ vadovo pareigas. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. M. negali atsirasti atsakomybė už antstolio reikalavimų nevykdymą yra nepagrįsta.
Atskiruoju skundu apeliantas už antstolio reikalavimų nevykdymą T. M. prašo skirti 10 parų areštą. Įvertinęs T. M. atlikto pažeidimo sunkumą, teismas sprendžia, kad arešto skyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo principo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, už antstolio reikalavimų nevykdymą T. M. jau buvo paskirtos 300 ir 1000 Lt piniginės baudos, tačiau įstatymas numato galimybę skirti baudą iki 2 000 Lt (CPK 645 str. 3 d.), todėl prieš skiriant areštą nagrinėjamu atveju turėtų būti svarstomas didesnės baudos skyrimo klausimas.
Taigi atsisakydamas tenkinti antstolio pareiškimą dėl arešto skyrimo pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamais motyvais, tačiau klausimą išsprendė teisingai. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.