Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. S., jos gynėjai advokatei Lionei Užubalienei (nuotoliniu būdu),

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenančiai deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), susituokusiai, nedirbančiai, slaugančiai neįgalią dukrą, anksčiau neteistai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdama nepakaltinama, kuri sirgo psichikos sutrikimu – manija su psichozės simptomais, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą: ji 2024 m. rugsėjo 9 d. apie 17.06 val. (duomenys neskelbtini), esančio buto miegamajame kambaryje, konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį savo šeimos nariui – sutuoktiniui G. S. į dešinę akį, taip padarydama poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, sukėlė nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. S., būdama nepakaltinama, kuri sirgo psichikos sutrikimu – manija su psichozės simptomais, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą: ji 2024 m. spalio 2 d. apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje, konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo šeimos nariui – sutuoktiniui G. S. į pilvą, po to rankoje turėtu atsuktuvu vieną kartą dūrė G. S. į kairės pusės plaštaką, taip padarydama odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, sukėlė nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. G 2162/2024 (02) matyti, kad G. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d. ir būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 84–93).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. spalio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) namo buto virtuvės kambarys. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, laiptinės kairėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) spalvos durys. Durų dešinėje pusėje ant sienos pritvirtintas garso skambučio mygtukas, baltos spalvos, ant jo yra užrašytas skaičius (duomenys neskelbtini). Atidarius laukines buto duris, už jų yra kitos (duomenys neskelbtini) spalvos durys, kurias pradarius yra buto koridorius. Ant koridoriaus grindų yra patiestas baltos spalvos kilimas, ant kurio sudėti keli maišai su viduje esančiais įvairiais daiktais. Maiše (prekybinio maišo) su raudonos ir mėlynos spalvos langeliais tarp ten viduje esančių įvairių daiktų yra atsuktuvas. Atsuktuvas su 10 centimetrų ilgio, juodos spalvos rankena, metalinė atsuktuvo dalis 9 centimetrų ilgio, su plokščiu 0,5 centimetrų galu. Nuo įėjimo į buto vidų koridoriaus gale yra dvejos durys, apžiūros metu kairiosios durys praviros, už jų yra virtuvė. Virtuvėje yra virtuvės baldai, ant kurių sudėti indai, maisto produktai, kiti įvairūs daiktai. Virtuvėje grumtynių požymių nėra. Įvykio vietos apžiūros metu, fotografuota, paimtas atsuktuvas (1 t., b. l. 105–127).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2024 m. spalio 2 d. 14.34 val. gautas pranešimas, jog dabar namie žmona puolė pranešėją su atsuktuvu, dūrė į ranką. Pranešėjas pasišalino iš namų, skambina iš kaimynų telefono. Lauks kieme, prie namo (1 t., b. l. 66).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. spalio 2 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38609-24 matyti, kad 2024 m. spalio 2 d. apie 14.15 val. namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu blaivi V. S. rankos kumščiu sudavė į pilvą ir rankoje turėtu atsuktuvu vieną kartą dūrė į kairės rankos plaštaką blaiviam sutuoktiniui G. S. ir jį sužalojo, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos medikų apžiūrėtas namuose, į gydymo įstaigą nevyko. Apie įvykį informuotas specializuotos kompleksinės pagalbos centras. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas nusikalstamos veikos įrankis – atsuktuvas, fotografuota. V. S. sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 6-9, 100–103, 134).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. spalio 2 d. nukentėjusiojo G. S. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad atlikus G. S. kūno apžiūrą, nustatyta, kad ant kairės rankos plaštakos šono yra apie 1 centimetro ilgio įbrėžimas, aplink kurį matosi kraujas (1 t., b. l. 129–133).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. G 2161/2024 (02) matyti, kad G. S. konstatuota odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aštriabriauniu daiktu, kuo galėjo būti atsuktuvas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y 2024 m. spalio 2 d. ir būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 135–144).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 3 d. tarnybinio pranešimo dėl R. M. apklausos matyti, kad susisiekus su R. M., ji parodė, kad yra išvykusi pas vaikus į (duomenys neskelbtini), grįš kovo 12 d. Apie įvykį, kai prieš jos kaimyną G. S. buvo smurtauta, ji gali paaiškinti tik tiek, kad įvykio dieną jis atėjo pas ją, kad galėtų iš jos telefono paskambinti bendrajam pagalbos centrui. Jokių sužalojimų ar kraujo ant G. S. kūno nematė, negirdėjo, ką jis pasakojo operatorei. G. S. jai nepasakojo įvykio aplinkybių, o ji ir neklausė (1 t., b. l. 151–153).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 20 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamoji V. S. pripažino kaltę, atsiprašė, nukentėjusysis G. S. ir įtariamoji V. S. susitaikė (2 t., b. l. 116–119).

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka daro išvadą, kad V. S. padarė jai inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, V. S. dėl jai inkriminuojamų veiksmų prisipažino ir paaiškino, kad tuo metu jos psichinė būklė buvo nestabili, nes negėrė vaistų ir nesuvokė, ką daro, teisme V. S. nurodė, jog įvykių metu ji buvo ne toje būsenoje ir neatsakė už savo veiksmus. Įvertinus teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Visų pirma, nukentėjusysis G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus apie tai, kaip jo sutuoktinė V. S. įvykių metu savo veiksmais 2025 m. rugsėjo 9 d. ir 2025 m. spalio 2 d. jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokius nukentėjusiojo asmens parodymus apie 2025 m. spalio 2 d. įvykį patvirtino ir liudytoja V. C. Tai, jog G. S. buvo padaryti kūno sužalojimai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. spalio 16 d. išvada Nr. G 2162/2024 (02), iš kurios matyti, jog G. S. poodinės kraujosruvos dešinės akies apatinio voko sužalojimas kvalifikuotinas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 53–56) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. spalio 16 d. išvada Nr. G 2161/2024 (02), iš kurios matyti, jog G. S. kairės plaštakos odos nubrozdinimo sužalojimas kvalifikuotinas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 143–144). Tokius nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus apie įvykius taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga, kurią teismas pripažįsta įrodymais, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 9 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei jo priedas fotolentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 25–39), 2024 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusiojo G. S. asmens apžiūros protokolas bei jo priedas fotolentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 50–56), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. spalio 2 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei jo priedas fotolentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 109–122), 2024 m. spalio 2 d. nukentėjusiojo G. S. asmens apžiūros protokolas bei jo priedas fotolentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 129–133), 2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 68–71), 2024 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 75–77), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (1 t., b. l. 63–67), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 9 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-35273-24 (1 t., b. l. 1–3), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. spalio 2 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38609 (1 t., b. l. 100–102), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 3 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 151–153), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 72–74), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus 2024 m. spalio 16 d. paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo priėmimo aktas (1 t., b. l. 128), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 20 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 116–119).

Remiantis išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad V. S. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama nepakaltinamumu. BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad sprendimą, ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas.

Baudžiamajame įstatyme yra numatyta, jog priverstinės medicininio poveikio priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Iš Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro“ pažymos nustatyta, kad V. S. registruota dėl psichikos sutrikimų, jai diagnozuotas funkcinis centrinės nervų sistemos sutrikimas. Paslaugos Viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras“ teiktos nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51-57).

Iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus medicininių dokumentų nustatyta, kad V. S. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai. Į Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus stacionarą buvo atvykusi vieną kartą – 2024 m. rugsėjo 9 d. 21.15 val., konsultuota Priėmimo skubios pagalbos skyriuje, tačiau nesant indikacijų stacionariam gydymui, nestacionarizuota, rekomenduota kreiptis ambulatoriškai į psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 63–68).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. spalio 9 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tiriamajai V. S. tikslinga paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 58-62).

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi V. S. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Nutarta ekspertams užduoti šiuos klausimus: ar nusikalstamų veikų padarymo metu V. S. galėjo suprati savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti; ar nusikalstamų veikų padarymo metu V. S. sirgo psichikos liga, buvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje; ar šiuo metu V. S. serga kokia nors psichikos liga; ar pagal savo psichinės sveikatos būklę ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti; ar V. S. gali būti apklausiama, dalyvauti teismo posėdyje; ar jai taikytinos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jeigu taip, tai kokios (2 t., b. l. 69–96).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. vasario 11 d.-kovo 6 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu V. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti. Nusikalstamų veikų įvykdymo metu tiriamajai V. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – manija su psichozės simptomais (F.30.2). Tiriamoji nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje. Šiuo metu tiriamajai V. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7). Pagal savo psichinės sveikatos būklę ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti. V. S. gali būti apklausiama, dalyvauti teismo posėdyje. Tiriamajai nerekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b. l. 97–100).

Teismo posėdžio metu teismo psichologė ekspertė V. Kučinskienė parodė, kad ji yra teismo psichologė, ekspertė, sukaupusi 15 metų darbo stažą, įtraukta į ekspertų sąrašą. Ją su proceso dalyviais nesieja asmeniniai ryšiai. Tvirtina išvadą, nurodytą ekspertizės akte, tačiau ekspertizės akte yra įsivėlusi žmogiška klaida: šeštajame atsakyme į šeštąjį klausimą parašyta: „tiriamajai nerekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones“ , bet iš tikrųjų šeštasis atsakymas turi skambėti taip: „rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones“. Buvo atlikta paprasta teismo psichiatrijos ekspertizė, ji dalyvavo kaip ekspertas, darantis psichologinį vertinimą, tačiau būtent jos srities klausimų nebuvo. Ji neatsakė į nė vieną klausimą, nes visi užduoti klausimai yra iš psichiatrijos srities. V. S. galima taikyti ambulatorinę priežiūrą pagal gyvenamąją vietą psichikos sveikatos centre. V. S. visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, nes įvykių metu buvo psichozės būsenoje. Ar V. S. yra pavojinga negali atsakyti, nes tai ne jos srities klausimas. 2025 m. vasario 11 d., teismo psichiatrijos ekspertizės dieną, psichozės reiškinių ir manijos apraiškų V. S. elgesyje nebuvo pastebėta. Tą dieną jai buvo konstatuotas lengvas kognityvinis sutrikimas, kurį turint V. S. gali suprasti savo veiksmus, tačiau būtent dėl jai ekspertizės akte diagnozuoto psichikos sutrikimo – manijos su psichozės simptomais, kuriuo ji buvo veikiama įvykių metu, reikalingas ambulatorinis stebėjimas, nes jeigu vėl ištiks psichozės priepuolis, ši jos būsena turi būti operatyviai įvertinta ją gydančio psichiatro. Ambulatorinė priežiūra reikalinga tam, kad būtų operatyviai įvertinta tiriamosios būklė, nes niekas negali garantuoti, jog psichozės priepuoliai nepasikartos ateityje, kadangi tai yra laikina būsena.

Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė S. Šakavičienė parodė, kad ji yra Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertė, teismo psichiatrė, sukaupusi 26 metų darbo stažą, įtraukta į ekspertų sąrašą. Asmenį, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. S. pažįsta tik kaip tyrimo objektą. Tvirtina išvadą, nurodytą ekspertizės akte, tačiau nori ją patikslinti. Atlikus ekspertizę, susipažinus su visa bylos medžiaga ir turimais medicininiais dokumentais, konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. S. buvo nustatytas psichikos sutrikimas – manija su psichozės simptomais. Dėl šio psichikos sutrikimo ji įvykių metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pataisė šeštojo klausimo atsakymą, nes jame buvo padaryta klaida – nurodyta, kad nerekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tačiau iš tikrųjų rekomenduoja taikyti jas, t. y. ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centro sąlygomis. Šeštasis atsakymas turėtų skambėti: „rekomenduojame taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centro sąlygomis, t. y. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, kur pacientė lankosi ir yra registruota pas gydytoją psichiatrą“. Visi kiti ekspertizės akte nurodyti atsakymai išlieka nepakitę. Pacientė šiuo metu turi lengvą kognityvinį sutrikimą. Diagnozė buvo šiek tiek koreguota, nes pacientė sirgo insultu. Pacientei buvo nustatytas kognityvinės sferos suaktyvėjimas. Jai reikalingas ambulatorinis stebėjimas ir gydymas dėl anksčiau jos padaryto smurtinio pobūdžio veiksmo. V. S. paskyrė ambulatorinį gydymą, atsižvelgiant į jos psichikos būklę. Dėl šios priežasties rekomendavo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, siekiant išvengti galimo manijos pasikartojimo, smurto ar agresijos apraiškų bei užtikrinti nuolatinę gydymo korekciją gydytojų priežiūroje. Tikisi, kad pacientės psichikos būklė stabilizavosi. Praėjo pakankamas laiko tarpas, pacientės būklė galimai pagerėjo. Įvykių metu V. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Paskyrė ambulatorinį gydymą, nes ateityje galimi pacientės psichikos sveikatos būklės pablogėjimai, liga gali progresuoti. Taip pat būtina stebėti jos atmintį ir orientaciją, kadangi turi įtakos ir kiti veiksniai – pacientė sirgo insultu, turi neurologinių sutrikimų. Ambulatorinis gydymas taip pat reikalingas dėl manijos, siekiant išvengti galimų agresijos protrūkių.

Vadovaudamasis pirmiau minėtais įrodytais, taip pat ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. vasario 11 d. - kovo 6 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadose nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu V. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti, nusikalstamų veikų įvykdymo metu V. S. konstatuotas psichikos sutrikimas – manija su psichozės simptomais, teismas konstatuoja, kad V. S., darydama jai inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, buvo nepakaltinama, todėl pagal BK 17 straipsnio nuostatas negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė Sandrina Šakavičienė ir 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu teismo psichologė ekspertė Vilija Kučinskienė paaiškino, kad ekspertizės akto atsakyme į 6 klausimą įsivėlė klaida ir atsakymas turėtų skambėti taip, kad V. S. rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis psichikos būklės stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Pažymėtina, kad BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog sprendimą, ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo teismas atsižvelgia į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, teismo psichologės ekspertės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes, V. S. nustatyto psichikos sutrikimo pobūdį, jos asmenybę apibūdinančius duomenis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, V. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Šios priverčiamosios medicinos priemonės terminas nenustatomas. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 186–189), įsiteisėjus nutarčiai, panaikintina.

V. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. 23.15 val. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. 14.45 val. ir 2024 m. spalio 2 d. 16.00 val. iki 2024 m. spalio 3 d. 13.20 val. (1 t., b. l. 164–170, 194–197; 2 t., b. l. 1–3).

Nutarčiai įsiteisėjus, kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie galinio 1 tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas buvo menkaverčiai, jie ne konfiskuojami, bet iš kaltininko paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (Bk 72 straipsnis) apžvalga). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutarčiai įsiteisėjus, atsuktuvas su juodos spalvos rankena, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 128), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

V. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie galinio 1 tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutarčiai įsiteisėjus, atsuktuvą su juodos spalvos rankena, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.