Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stravita“ bankroto administratoriaus R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stravita“ bankroto administratoriaus R. M. prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2926-567/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas bankrutavusio juridinio asmens administratoriaus prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, be to, šiuo atveju nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi UAB „Stravita“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė R. M.. 2016 m. gegužės 9 d. bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, taikyti supaprastintą bankroto procesą, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą supaprastintam bankroto procesui. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi nutarta BUAB „Stravita“ taikyti supaprastintą bankroto procesą, nustatyti vienerių metų bankroto proceso trukmę, patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patvirtinti 3 500 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti administravimo išlaidų sąmatą, ją padidinant 2 992 Eur suma. Nurodė, kad papildomų administravimo išlaidų atsiradimą sąlygojo administratoriaus inicijuotas teisminis procesas dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Vadovaujantis ĮBĮ 13(1) straipsniu, teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams. Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą atmesti bankroto administratoriaus prašymą iš esmės grinė tuo, jog prašoma patvirtinti administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįsta. Teismas nurodė, kad bankroto administratorius nepateikė papildomas administravimo išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtinta 3 500 Eur administravimo išlaidų sąmata visam supaprastintam bankroto procesui. Bankroto administratorius nurodė, kad papildomų išlaidų patyrė Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje (Nr. e2-4187-860/2016) bendrovės vardu pareiškęs ieškinį buvusiai įmonės vadovei. Paaiškino, kad nurodytoje civilinėje byloje turėjo išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, parengė ieškinį ir dubliką. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą pakeisti ar papildyti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patirtoms išlaidoms pagrįsti administratorius nepateikė rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad tokie įrodymai nepateikti ir apeliaciniame procese. Kita vertus, ta aplinkybė, jog po administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bankroto administratorius priėmė sprendimą buvusiai įmonės vadovei pareikšti ieškinį, nesudaro pagrindo išvadai, kad šios išlaidos (jeigu tokios būtų realiai patirtos) buvo netikėtos ar neprognozuotos. Įmonės sudarytų sandorių patikra ir ieškinių įmonės interesais pareiškimas yra tipinės (standartinės) bankroto administratoriaus funkcijos (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis). BUAB „Stravita“ supaprastintas bankroto procesas taikomas bankroto administratoriaus iniciatyva. Taigi, jam neabejotinai buvo žinoma tiek įmonės turtinė padėtis, tiek įvertintos pagrindinės šiame procese numatomos atlikti funkcijos.Bankroto administratorius, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtintą 3 500 Eur administravimo išlaidų sąmatą padidinti 2 992 Eur suma, šią papildomą išlaidų sumą apskaičiavo remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintomis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis. Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato rekomendacinius bankroto administratoriaus atlyginimo dydžius ir jų nustatymo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Taisyklėse nurodyti bankroto administratoriaus atlyginimo dydžiai yra rekomendaciniai, todėl teismui, priimančiam sprendimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo konkrečiame bankroto procese, nėra privalomi. Kita vertus, apeliacinis teismas administratoriaus pateiktame administravimo išlaidų apskaičiavime įžvelgia klaidų, dėl kurių galutinis (atlyginimo) rezultatas nėra teisingas. Rekomendacinis administratoriaus atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę: A = Amin + Pį + Pb + Pt, kur: A – rekomendacinis administratoriaus atlyginimas; Amin – minimalus administratoriaus atlyginimas; Pį – priemoka už bankroto metu gautas įplaukas – lėšas iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtų administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas, – kaupiamas atskiroje banko sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais; Pb – priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių; Pt – priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas (toliau – priemoka už sėkmingą turto pardavimą). Minimalus administratoriaus atlyginimas (Amin) nustatomas pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atrankos taisyklės), nustatytą įmonę apibūdinančio kriterijaus – įmonės dydžio – reikšmę, pagal tai, ar įmonės bankroto procesas vykdomas teismo ar ne teismo tvarka, ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintame veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše nurodytą įmonę apibūdinantį kriterijų – veiklos rūšį ar bankroto proceso vykdymo ypatumus (1 priedas). UAB „Stravita“ yra maža įmonė, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas. Todėl Atrankos taisyklėse tokios įmonės administravimui numatytas minimalus administratoriaus atlyginimas sudaro tris minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Tokiu atveju minimalus atlyginimas sudarytų 1 140 Eur (380 Eur (MMA dydis nuo 2016 m. liepos 1 d.) x 3). Kai aptariamu atveju bankroto administratorius minimaliu administratoriaus atlyginimu nurodo teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtintą 3 500 Eur (350 Eur (MMA dydis iki 2016 m. liepos 1 d.)) x 10) administravimo išlaidų sumą. Tačiau tokia suma nurodyta bankroto administravimo išlaidų rekomenduojamų dydžių sąraše, kuris nėra reikšmingas rekomendaciniu administratoriaus atlyginimo nustatymo tikslu. Todėl šiame skaičiavime nustatyta klaida leidžia daryti išvadą, jog bankroto administratorius nepagrįstai tapatina administravimo išlaidų (plačiąja prasme) sąvoką su administratoriaus atlyginimo sąvoka, kuri tėra administravimo išlaidų dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tiek neteisingas administravimo išlaidų sąvokos traktavimas, tiek jo nulemtas apsirikimas skaičiavime sudaro pagrindą išvadai, kad administravimo išlaidų padidinimo buvo prašoma nepagrįstai.Be minimalaus administratoriaus atlyginimo (Amin) į administratoriaus atlyginimo apskaičiavimą administratorius įtraukė ir Pb dėmenį (priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių). Kiti nutarties 13 punkte nurodyti dėmenys į administratoriaus atlyginimo apskaičiavimą neįtraukti. Priemoka už bylas (Pb) apskaičiuojama atsižvelgiant į teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (Taisyklių 3 punktas). Priemoka už bylas (Pb) nustatoma, jeigu administratorius teisminiame procese nesinaudoja papildoma specialistų pagalba, kuria pasinaudojus būtų didinamos bankroto administravimo išlaidos (Taisyklių 11 punktas). Remdamasis Rekomendacijose nurodytais maksimaliais dydžiais administratorius ir apskaičiavo 2 992 Eur priemoką (1 870 Eur už ieškinio surašymą ir 1 122 Eur už dubliko surašymą). Taigi administratorius faktiškai pripažįsta, kad realiai šių išlaidų nepatyrė, tačiau siekia priemokos už sutaupytas (nesinaudojant advokato pagalba) administravimo išlaidas.Apeliacinis teismas pažymi, kad Rekomendacijose nurodyti maksimalūs užmokesčio dydžiai. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų galėjo įsitikinti tuo, jog bankroto administratorius byloje dėl žalos atlyginimo parengė procesinius dokumentus. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl administratoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto administratoriaus inicijuotas teisminis procesas Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo baigtas šalims sudarius taikos sutartį, be to, teismas nesprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Tokia aplinkybė lemia, kad ir administravimo išlaidų sąmatos koregavimo klausimą sprendžiantis teismas be objektyvių duomenų negali įvertinti nei byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo, nei administratoriaus atlyginimo nustatymo tikslu įvertinti kitoje byloje parengtų procesinių dokumentų kiekio, kokybės ar būtinumo. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, administravimo išlaidų sąmatos pildymas maksimaliais Rekomendacijose nurodytais užmokesčio už teisines paslaugas dydžiais būtų neprotingas ir pažeistų įmonės kreditorių interesus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą supaprastintas bankroto procesas taikomas įmonei, kuri neturi turto (ar turi jo nepakankamai) teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Tačiau tokia supaprastinto proceso esmė nelemia išvados, kad visos supaprastinto bankroto procedūros yra nukreiptos tik į savitikslį administravimo veiksmų atlikimą ir administravimo išlaidų dengimą. Sprendžiant dėl administravimo išlaidų dydžio būtina įvertinti aplinkybę, jog UAB „Stravita“ bankroto byloje bendra patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 5 422,20 Eur, todėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimas iki administratoriaus nurodytos sumos – 6 492 Eur prieštarautų teisingumo, protingumo ir bankroto proceso skaidrumo principams, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.