- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- AN2-549-493/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininko R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarimo S. K. ir M. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė R. S. 2019 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą skirti nuobaudą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2385-2019 S. K. už tai, kad jis 2019 m. gegužės 10 d., nuo 00 val. 00 min. iki 2019 m. gegužės 10 d., 12.05 val., adresu: (duomenys neskelbtini), įrengė technines eismo reguliavimo priemones (tvoras, blokus, grandines, metalinius vamzdžius) nesuderinęs su policija. Tokiais veiksmais S. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 459 straipsnio 3 dalyje. Nenustačius atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, S. K. paskirta 220 eurų bauda.
2. Taip pat, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė R. S. 2019 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą skirti nuobaudą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2387-2019 M. L. už tai, kad jis 2019 m. gegužės 10 d., nuo 00 val. 00 min. iki 2019 m. gegužės 10 d., 12.05 val., adresu: (duomenys neskelbtini), įrengė technines eismo reguliavimo priemones (tvoras, blokus, grandines, metalinius vamzdžius) nesuderinęs su policija. Tokiais veiksmais M. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 3 dalyje. Nenustačius atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, M. L. paskirta 220 eurų bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdami su priimtais nutarimais, pareiškėjai S. K. ir M. L. pateikė skundus dėl 2019 m. liepos 11 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūno nutarimų administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2385-2019 ir 64-ANR_N-2387-2019. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant pateiktus skundus tirtinos tos pačios aplinkybės, skirtingų asmenų atžvilgiu priimtuose nutarimuose nurodytas nusižengimų laikas ir vietos yra analogiški, todėl administracinių nusižengimų bylos buvo sujungtos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimu pareiškėjų S. K. ir M. L. skundai tenkinti. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. liepos 11 d. nutarimai Nr. 64-ANR_N-2385-2019 ir 64-ANR_N-2387-2019 panaikintini ir administracinio nusižengimo teisenos nutrauktos. Apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybė turėtų kilti UAB „G. L.“ administracijos darbuotojams, atlikusiems organizacinius veiksmus ir davusiems tam tikrus nurodymus apsaugos darbuotojams. Tuo tarpu nei S. K., nei M. L. neiniciavo techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir minėti įrengimai buvo įrengti ne pareiškėjų sprendimu ir iniciatyva. Teismas taip pat pažymėjo, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų, neginčijamų to asmens kaltės įrodymų. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti S. K. ir M. L. kaltę, padarius ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. liepos 11 d. nutarimus.
5.1. Skunde Institucija nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog S. K. ir M. L. nėra tinkami ANK 459 straipsnio 3 dalies subjektai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra išskirtos dvi kategorijos asmenų, besinaudojančių ar esančių kelyje – eismo dalyvis ir kelyje dirbantis asmuo. ANK 459 straipsnio 3 dalies sankcijoje nėra išskirta, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo) nesuderinimą su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis, nes būtent kelyje dirbantis asmuo, kuris įrengia technines eismo reguliavimo priemones, yra minėto nusižengimo subjektas. Atitinkamai ir ANK 2 straipsnio 1 dalyje aiškiai pasakyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo jei jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Vertinant įrodymus (vaizdinę medžiagą) yra aiškiai užfiksuota, kad būtent administracinė atsakomybėn traukiami asmenys – S. K. ir M. L., aktyviais veiksmais įrenginėja technines eismo reguliavimo priemones.
5.2. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kitose ANK 459 straipsnio dalyse yra numatyti kiti subjektai nei eismo dalyviai ar kelyje dirbantis asmuo, kuriems kyla administracinė atsakomybė, pvz. ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Tokia pati nuomonė yra išdėstyta ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-59-38/2018. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad šiuo atveju leidimu faktiškai turėjo pasirūpinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens darbdavys, o traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, pasiremdamas Kelių eismo taisyklių 5 ir 6 punktais, turėjo teisę iki darbo pradžios kelyje reikalauti darbdavio pateikti jam leidimą atlikti darbus nurodytame kelyje ir jo apsaugos zonoje, o darbdaviui nepateikus tokio leidimo turėjo tesės atsisakyti atlikti nurodytą darbą.
5.3. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas nurodo, kad Institucijos įsitikinimu S. K. ir M. L., o ne apsaugos vadovas ar UAB „G. L.“ administracijos vadovas, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas ir jiems paskirta nuobauda yra pagrįsta bei teisėta, nes būtent jie aktyviais veiksmais įrengė technines eismo reguliavimo priemones nesiaiškinę, ar tai yra suderinta su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Tai buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu bei užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad S. K. ir M. L. vykdė jiems pavestas atlikti darbo funkcijas, kadangi nei Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme, nei apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose tokia funkcija, kaip techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas, nenumatyta. Taip pat, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas numato, kad technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės, o ne apsaugos tarnybos funkcijas vykdanti įmonė ar jos darbuotojas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. ir M. L. yra atsakingi už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą.
5. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
6. Dėl administracinių nusižengimo protokolų ir nutarimų turinio
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Pažymėtina, kad aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad būtų tinkamai įvertinta asmens veika, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
6. Atitinkamai ir ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolai ir nutarimai S. K. ir M. L. atžvilgiu priimti, nurodant, kad jie 2019 m. gegužės 10 d., nuo 00 val. 00 min. iki 2019 m. gegužės 10 d., 12.05 val., adresu: (duomenys neskelbtini), įrengė technines eismo reguliavimo priemones (tvoras, blokus, grandines, metalinius vamzdžius) nesuderinę su policija. Tokia jų veika kvalifikuota pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį. Tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų protokolų ir nutarimų turinio, galimai padarytų administracinių nusižengimų esmė šiose Institucijos procesiniuose dokumentuose nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad atsakomybėn patraukti asmenys įrengė technines eismo reguliavimo priemones nesuderinę su policija. Nei protokoluose, nei nutarimuose nenurodyti teisės aktai ir konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti S. K. ir M. L. kylančią pareigą suderinti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą su policija. Taigi, toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Priimdama nutarimą Institucija taip pat neištaisė administracinio nusižengimo protokole padarytų klaidų ir taip pat nenurodė, kokius teisės aktus ir konkrečias teisės aktų normas pažeidė M. L. ir S. K.. Be to, šiuose nutarimuose nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybė (nuo 2019 m. gegužės 10 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. gegužės 10 d., 12 val. 05 min) yra netiksli (nekonkreti), kadangi asmenys paaiškino, jog fizinę apsaugą objekte pradėjo 2019 m. gegužės 10 d., 08 val. 00 min. Be to, teismo posėdžio metu Institucijos atstovai pripažino, jog administracinio nusižengimo protokole ir nutarime klaidingai nurodyta, kad asmenys pastatė tvoras ir metalinius vamzdžius, kadangi jie pastatė tik blokus ir grandines. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visos šios aplinkybės reiškia, kad Institucija, tiek surašydama ANK 609 straipsnio reikalavimų neatitinkančius administracinio nusižengimo protokolus, tiek priimdama nutarimus, neužtikrino atsakomybėn patrauktų asmenų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami. Vien tik šie pažeidimai (Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų) yra esminiai, kadangi turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimui.
10. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
12. Nagrinėjamoje byloje nutarimą priėmusi institucija tik formaliai nurodė, kad šiame nutarime nurodytu laiku ir vietoje S. K. ir M. L. įrengė technines eismo reguliavimo priemones, nesuderinę su policija. Skundžiamame nutarime (be šioje nutartyje jau nurodytų trūkumų, susijusių su nuoroda į teisės aktus) taip pat nenurodyta, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims inkriminuojamas nusižengimas ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad M. L. ir S. K., taip elgdamasi, suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį. Iš nutarimo turinio matyti ir tai, kad Institucija, priimdama nutarimą, net nevertino S. K. ir M. L. paaiškinimų, kad jie metalines grandines tarp blokų ištiesė gavę vadovės K. Ž. nurodymą, kuri taip pat paaiškino, kad leidimą dėl šių techninių priemonių įrengimui davė visa Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė. Visgi toks atsakomybėn patrauktų asmenų paaiškinimų apie įvykio aplinkybes neįvertinimas, nenurodant dėl to jokių motyvų ir argumentų, negali būti pripažįstamas tinkamu visų bylos aplinkybių ištyrimu.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. sauso 28 d. UAB „G. L.“ ir UAB „B.“ pagal užsakymą susitarė dėl UAB „A. f.“ teritorijos, adresu: (duomenys neskelbtini), trumpalaikės fizinės apsaugos (b. l. 13-14). Antstolio L. L. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perdavimo saugoti išieškotojui ir turto saugojimo tvarkos nustatymo buvo pavesta UAB „G. L.“ vykdyti areštuoto turto apsaugą (b. l. 15-17). Tokiu būdu S. K. ir M. L., kaip UAB „G. L.“ apsaugos darbuotojai, pagal sudarytą darbo grafiką saugojo areštuotą turtą. Iš byloje esančio UAB „R.“ priėmimo – perdavimo akto (b. l. 33) matyti, kad 2019 m. gegužės 8 d. G. K. užsakė laikiną aptvėrimą, adresu: (duomenys neskelbtini). Kitose sąskaitose faktūrose, taip pat, nenurodyta, kad būtent M. L. ar S. K. organizavo techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, gabenimą, atvežimą ar iškrovimą. Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys taip pat patvirtino, kad 2019 m. gegužės 10 d. krovininiu automobiliu buvo atvežti betoniniai blokai ir grandinės. Minėti blokai buvo iškelti krano pagalba, o apsaugos darbuotojai tik ištiesė tarp blokų metalines grandines. Kartu M. L. ir S. K. nurodė, kad jų vadovė K. Ž. jiems paaiškino, kad leidimą įrengti šias technines priemonės davė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė. Byloje esantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas, adresuotas G. L.“, kuriame prašoma pašalinti savavališkai pastatytas technines eismo reguliavimo priemones (b. l. 80) taip pat patvirtina, kad būtent minėta įmonė buvo identifikuojama kaip atsakinga už šių techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, jog apsaugos darbuotojai M. L. ir S. K. nėra tinkami nagrinėjamo nusižengimo subjektai.
13.1. Sprendžiant dėl ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinės atsakomybės subjekto taip pat pažymėtina, kad šiame straipsnyje inter alia numatyta administracinė atsakomybė už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo) nesuderinimą su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą konstatuotina, jog administracinė atsakomybė kyla už techninių eismo reguliavimo priemonių nesuderinimą su policija, bet ne už patį techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą. Jokių duomenų, kad apsaugos darbuotojams S. K. ir M. L. būtų kilusi pareigą suderinti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, byloje nėra.
14. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų S. K. ir M. L. kaltę. Tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek apklausti pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nurodė, kad buvo įsitikinę savo teisumu ir vykdė vadovės nurodymus, siekiant apsaugoti areštuotą turtą. Abu asmenys patvirtino, kad jiems buvo žinoma, jog įmonės administracija derino techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir buvo gautas žodinis leidimas jas įrengti. Be to, kaip jau minėta, pats S. K. ar M. L. techninių eismo reguliavimo priemonių neužsakinėjo, nereguliavo jų atvežimo, tuo labiau, kad teritorijoje rasti blokai neabejotinai buvo per sunkūs juos įrengti vien tik žmogaus jėga. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad S. K. ir M. L. veiksmuose nėra ir subjektyvių nusižengimo požymių – kaltės tiek tyčios, tiek neatsargios kaltės. Teismui nekelia abejonių, kad M. L. ir S. K. siekė vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai ir visapusiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, kad S. K. ir M. L. nėra tinkami jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 3 dalyje, subjektai, be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. K. ir M. L. kaltę. Dėl nurodytų priežasčių keisti ar naikinti pagrįstą nutarimą apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.