- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- TS-65-610/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-34-1-00301-2006-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nuteistasis
- R. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl 2019 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) nutarimo Nr. 81/04-651 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis R. Š. prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 3 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-651 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Komisija nenurodė nei vieno motyvo, sudarančio pagrindą manyti, kad R. Š. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nutarime esantys teiginiai, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kokius reikalavimus nuteistasis turi atitikti, kad jo atžvilgiu būtų taikytas lygtinis paleidimas. Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintas precedentų privalomumo principas. Pažymi, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-806-175/2012, Nr. 1S-854-133/2012, byla Nr. 1S-709-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVPK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Nustatyta, jog R. Š. teistas 2009-10-21 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 129 str. 2 d. 6,8 p. 14 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal 2010-08-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartį vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. subendrintas 2009-10-21 nuosprendis apėmimo būdu su 2009-10-14 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai ir 29 dienos.
Nuteistasis Komisijos nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Teismas nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi Komisija, aprašiusi nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, apibendrindama aiškiai išdėstė visus argumentus, kuriais remdamasi priėmė nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo, t. y., nuteistasis 7 kartus baustas drausmine tvarka. Padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos, t. y. nužudė žmogų. Anksčiau teistas 5 kartus, vienas teistumas išnykęs. R. Š. kai buvo paleistas į laisvę, praėjus vos porai mėnesių padarė naują nusikaltimą. Laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, neteisingas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nuskalsti. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti tinkamų alternatyvų, nuteistajam būdingas smurtinis elgesys ir nepakankama savitvarda esant jam nepalankioms situacijoms. Atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad asmuo linkęs pažeidinėti bendrai susiformavusias taisykles. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika - 68 balai.
Nuteistasis nurodo, kad Komisija nenurodė nei vieno motyvo, sudarančio pagrindą manyti, kad R. Š. nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Vertinant nurodytą skundo argumentą, pažymėtina tai, kad Komisija nurodė daug motyvų, sudarančių pagrindą manyti, kad R. Š. nesilaikys įstatymų ir ne nenusikals. Komisija aiškiai nurodė motyvus, į kuriuos atsižvelgdamas nutarė netaikytini lygtinio paleidimo, t. y. nuteistasis 7 kartus baustas drausmine tvarka, kartoja tas pačias klaidas, dažnai elgiasi nerūpestingai, rizikingai ir t. t.
Nuteistasis teigia, jog iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kokius reikalavimus turi atitikti, kad jo atžvilgiu būtų taikytas lygtinis paleidimas. Teismas pažymi, jog reikalavimai lygtinio paleidimo instituto taikymui yra numatyti BPK, Komisija priimtame nutarime neturi jų nurodyti. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, turi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamame nutarime minėtų reikalavimų nenurodymas negali būti laikomas pagrindu panaikinti Komisijos nutarimą.
Skunde nurodyta, kad nutarime esantys teiginiai, kad nuteistais nesilaikys įstatymų, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus. Padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos, t. y. nužudė žmogų. Nurodytos aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Iš to seka, kad Komisija įvertino lygtinio paleidimo klausimui reikšmingus duomenis bei padarė išvadą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam dar negalimas. Tokia išvada nelaikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.
R. Š. skunde nurodo, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-806-175/2012, Nr. 1S-854-133/2012, byla Nr. 1S-709-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.
Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015) Tuo tarpu nuteistojo kaip precedentai nurodytoje teismų praktikoje aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms R. Š. atveju, pvz., Nr. 1S-806-175/2012 asmuo anksčiau neteistas, 17 kartų skatintas, byloje Nr. 1S-854-133/2012 nuteistasis nors praeityje buvo teistas kelis kartus, tačiau už gerą elgesį buvo skatintas, baustas tik vieną kartą, tačiau nuobauda jau negaliojo svarstant lygtinio paleidimo klausimą, byloje Nr. 1S-709-133/2012 nuteistasis buvo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Taigi, nuteistojo minimose lygtinių paleidimų atvejuose nuteistųjų asmenybės buvo daug geriau charakterizuojamos, daugeliu atvejų mažesnio pavojingumo, nuteistieji skatinti už gerą elgesį arba neturintys jokių galiojančių nuobaudų. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, yra individualiai vertinama situacija ir nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, tokiu būdu, net ir esant analogiško pobūdžio teismų sprendimams, jie negali būti taikomi tiesiogiai, nes kiekvienu atveju nuteisto asmens situacija yra vertinama individualiai.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. Š. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Nėra pagrindo tenkinti skundo jame nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. Š. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.