- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-1947-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- UAB „Technologija“
- Ieškovas
- Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- A. R. A.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Technologija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Technologija“, trečiajam asmeniui A. R. A.dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2998,74 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 90,00 Lt žyminį mokestį, bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Kaune 2007-04-17 dėl atsakovo darbuotojo A. R. A. kaltės, vairuojant transporto priemonę (autokrautuvą) TCM 06580, neregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB "DnB NORD lizingas" priklausanti transporto priemonė MERCEDES BENZ 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Minėto eismo įvykio metu atsakovo darbuotojo A. R. A. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo L. A., lizingo gavėjo UAB „Nėgė" atstovas, kreipėsi į ieškovą. AB "Lietuvos draudimas", vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl MERCEDES BENZ 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino UAB "DnB NORD lizingas" transporto priemone TCM 06580 padarytą žalą, išmokėdama 2998,74 Lt dydžio draudimo išmoką lizingo gavėjui UAB „Nėgė". Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB "Lietuvos draudimas" kompensavo išmokėtą 2998,74 Lt draudimo išmoką. Pagal CK 6.280 str. bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį. Pagal LR civilinio kodekso 6.264 ir 6.265 str. už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis atlikti darbus asmuo - šiuo atveju atsakovas UAB "Technologija".
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Technologija“ 2998,74 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme -2009 12 01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui. Nurodė, kad ieškovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras 2008 11 20 mokėjimo nurodymu Nr. 9017 AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo biuro vardu jos išmokėtas draudimo išmokas nukentėjusiajam eismo įvykių metu - 2998,74 Lt (b.l.23).Teismas atsakovo teiginį, kad transporto priemonė (autokrautuvas) TCM 06580 yra neįregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ir atsakovui UAB „Technologija“ ši transporto priemonė nuosavybės teise niekada nepriklausė, teismas laikė nepagrįstu, nes nustatė, jog atsakovas šį autopakrautuvą nuomojo o iš UAB „Transrifus“. Taip pat teismas nurodė, kad tai, jog tretysis asmuo A. R. A.neturėjo darbo santykių metu vairuotojo pažymėjimo nei teisės vairuoti autopakrautuvą patvirtinančio dokumento, neįrodo, kad jam nebuvo pavesta atlikti pakrovimo darbų, todėl sprendė, kad A. R. A., padarydamas žalą automobiliui Mersedes Benz, kaip darbuotojas, atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (CK 6.264 straipsnis). Taip pat teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad dėl atsakovo darbuotojo neteisėtų veiksmų darbo metu, atliekant jam pavestas darbines funkcijas, ir dėl jo kaltės atsirado žala ieškovui, kurios dydžio 2998,74 Lt neginčija atsakovas (CPK 185 str., 187 str.), todėl yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad ieškovui sumokėjus 2998,74 Lt draudimo išmoką nukentėjusiam autoįvykio metu (b.l.23, 24), ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį, pagal LR CK 6.264 ir 6.265 straipsnius už darbuotojo A. R. A. padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis atlikti darbus asmuo - atsakovas UAB "Technologija“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Technologija“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, CK 6.264, 6.270 straipsnių normas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teigia, kad teismas konstatavo, jog atsakovo pareiga atlyginti žalą kyla LR CK 6.246 str. pagrindu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, bylos Nr. 3K-3-255/2007, ir kt.). Neteisėto transporto priemonės užvaldymo atveju turi būti nustatyta, kad automobilio valdytojas neperdavė transporto priemonės naudotis kitam asmeniui, neleido ja naudotis, taip pat jokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo, kad transporto priemone naudosis kitas asmuo (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Nurodo, kad nei 2007-04-17, nei kurią kitą dieną, UAB „Technologija“ jokių nurodymų vairuoti transporto priemonę (autokrautuvą) TCM 06580 trečiajam asmeniui A. R. A. nedavė, tuo pačiu ir neturėjo galimybės kontroliuoti A. R. A. neteisėtų (jei tokie ir buvo) veiksmų, tai pat UAB „Technologija“ jokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo, kad transporto priemone naudosis kitas asmuo. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertindamas liudytojų parodymus (kai kurių iš vis nevertino) pažeidė įrodinėjimo taisykles ir šis pažeidimas turėjo lemiamos įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Apeliantas nurodo, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tą faktą, jog įvertinant žalos dydį, atsakovas nebuvo pakviestas ir nedalyvavo, transporto priemonei padaryti sužalojimai yra minimalūs (tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos), todėl galima konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas žalos dydį pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, o naikinti sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo. Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 185 straipsnyje, o teismas, taikydamas ir aiškindamas įstatymus visais atvejais privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kolegija taip pat akcentuoja, kad civiliniame procese yra labai svarbus ir įrodymų vertinimo tikimybių principas, t.y. ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadas apie tam tikrų faktų egzistavimą teismas daro remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visetu, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas, rašytinius įrodymus (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad tretysis asmuo A. R. A. dirbo pas atsakovą operatoriaus pareigose. 2007 m. balandžio 17 d. tretysis asmuo atsakovo įmonės teritorijoje, vairuodamas pakrovėją TCM 06580, krovinio, priklausančio atsakovui, pakrovimo metu apgadino transporto priemonę Mercedes Benz 315, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinės teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu, tretysis asmuo A. R. A.pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 53, 61.1 bei 172 punktų reikalavimus ir nubaustas 100 Lt pinigine bauda. Atsakovo naudojama ir trečiojo asmens vairuota transporto priemonė - autokrautuvas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „Lietuvos draudimas“, vykdydama su ieškovu sudarytos 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nuostolius, už automobilio Mercedes Benz 315 sugadinimą sumokėdama 2998,74 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas, kompensavo UAB „Lietuvos draudimas“ sumokėtą draudimo išmoką.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Transporto priemonių draudikų biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir darbdavys – privalo atlyginti jos darbuotojo, vykdžiusio darbo funkcijas, padarytą didesnio pavojaus šaltiniu trečiajam asmeniui žalą. Žalos padarymo metu autokrautuvas, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo naudojamas atsakovo veikloje, šią aplinkybę pripažino apeliantas (CPK 187 straipsnis), jį vairavo tretysis asmuo vykdydamas darbines pareigas, taigi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo atsakovas (CK 6.270 straipsnis). Spręsti, jog atsakovas galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį prarado dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.270 straipsnio 3 dalis), remiantis byloje surinktais įrodymais pagrindo nėra, kadangi nustatyta, kad pakrovėjas buvo laikomas atsakovo teritorijoje ir naudojamas jo veikloje, atsakovas nebuvo paskyręs konkretaus asmens, atsakingo už krautuvo naudojimą, darytina išvada, kad atsakovas buvo sudaręs sąlygas pakrovėju naudotis savo darbuotojams.
Be to, atsakovas nurodytą žalą turėjo atlyginti ir kaip samdantis darbuotojus asmuo, kuris atsako už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės: žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė atsakovo įmonės darbuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus (CK 6.264 straipsnis). Atsakovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, t. y. darbdaviui, – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis).
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), šių įrodymų pagrindu tinkamai teisiškai kvalifikavo ir išsprendė ginčą. Peržiūrėjus byloje priimtą apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei nenustačius pagrindų juos panaikinti, šis procesinis sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.