Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-290-2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-06Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-03-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-13
Bylos Nr.
1A-107-290-2013
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00213-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
V. S., A. Š.
Advokatai
Stasys Zabita
Kategorijos

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-290-2013

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00213-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.4.4.;

1.2.19.4.; 2.4.6.4.1.;2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant L. G., dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, nuteistajam V. S., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nuteistojo A. Š. gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nubaustas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trejiems) metams.

V. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Š. nuteistas pagal Lietus Respublikos BK (toliau – BK) 24 str. 3 d. ir 228 str. 2 d. už tai, kad piktnaudžiavo, siekdamas turtinės naudos, o būtent: būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) posto inspektoriaus pareigose, tyčia grubiai pažeisdamas 2002-04-23 redakcijos Nr. IX-855 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, konkretizuojant Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 2 d. ir 4 d. reikalavimus, nustatančius pareigą vadovautis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus, laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas, grubiai pažeisdamas Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004-12-31 įsakymu Nr. 3B-962 patvirtinto pareigybės aprašymo 34.1. p. įtvirtintą pareigą atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, taip pat 34.2. p. įtvirtintą pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, taip pat 34.4. įtvirtintą pareigą vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją laikotarpyje iki 2011-05-02, buvo sukurstytas V. S. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, ir tokiu būdu bendrai veikdamas su juo susitaręs, 2011 m. gegužės 2 d. apie 17.40 val., tarnybos metu, būdamas muitinio patikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad Ž. G., jos vairuojama transporto priemone „Mazda 626“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabena didesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 „Dėl keleivių Įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ 9.1.1. p. keleiviams, atvykstantiems kitokiu, nei oro transportu, [vežamų prekių, neapmokestinamų importo PVM ir akcizai, nustatytą 40 vienetų cigarečių kiekį, bei daugiau kaip 7.3 p. nustatytą 10 litrų degalų, įvežamų nešiojamose talpyklose kiekį, kuris neįskaitomas į apskaičiuojamas neapmokestinimo importo PVM ir akcizais vertes, t.y. 40 (t.y. bendras kiekis, 30 litrų viršija norma) litrų benzino, tyčia neatliko muitinio patikrinimo ir leido jai, toliau vykti per (duomenys neskelbtini) kelio postą tokiu būdu neteisėtai išvengiant muitinio patikrinimo bei administracinės atsakomybės už kontrabandą, taip A. Š., tyčia piktnaudžiaudamas siekdamas turtinės naudos veikė bendrai su V. S., tuo šiurkščiai pažeidė aukščiau paminėtus teisės norminius aktus, pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, diskreditavo ir sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės, kaip valstybinės institucijos veiklos principus, muitinės tarnautojo vardą bei autoritetą iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

V. S. nuteistas pagal BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d. už tai, kad sukurstė statutinį valstybės tarnautoją A. Š., dirbantį (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigose, piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, tokiu būdu pažeidžiant tyčia 2002-04-23 redakcijos Nr. IX-855 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, konkretizuojant Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 2 d. ir 4 d. reikalavimus, nustatančius pareigą vadovautis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus, laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004-12-31 įsakymu Nr. 3B-962 patvirtinto pareigybės aprašymo 34.1. p. įtvirtintą pareigą atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, taip pat 34.2. p. įtvirtintą pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, taip pat 34.4. įtvirtintą pareigą vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, o būtent: ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne anksčiau kaip 2011-02-07 ir iki 2011-05-02, V. S. būdamas suinteresuotas, kad Ž. G., vykstančiai per (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvą lengvuoju automobiliu ,,Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame specialiai įrengtoje slėptuvėje paslėptomis cigaretėmis, kurių kiekis viršija leidžiamą fiziniam asmeniui gabenti per Lietuvos Respublikos sieną nebūtų atliekamas muitinis tikrinimas, bei siekdamas, kad būtų išvengta atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnyje, sukurstė A. Š. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, ir tokiu būdu bendrai veikė su juo, kai pastarasis 2011 m. gegužės 2 d. apie 17.40 val., tarnybos metu, būdamas muitinio patikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad Ž. G., jos vairuojama transporto priemone „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabena didesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ 9.1.1. p. keleiviams, atvykstantiems kitokiu, nei oro transportu, įvežamų prekių, neapmokestinamų importo PVM ir akcizai, nustatytą 40 vienetų cigarečių kiekį, bei daugiau kaip 7.3 p. nustatytą 10 litrų degalų, įvežamų nešiojamose talpyklose kiekį, kuris neįskaitomas į apskaičiuojamas neapmokestinimo importo PVM ir akcizais vertes, t.y. 40 litrų benzino, tyčia neatliko muitinio patikrinimo ir leido jai, toliau vykti per (duomenys neskelbtini)kelio postą tokiu būdu neteisėtai išvengiant muitinio patikrinimo bei administracinės atsakomybės už kontrabandą, taip V. S. veikdamas bendrai su A. Š., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi kaip šios nusikalstamos veikos bendrininkas - kurstytojas, palenkė A. Š. tyčia piktnaudžiauti siekiant turtinės naudos, ko pasėkoje, A. Š. šiurkščiai pažeidė aukščiau paminėtus teisės norminius aktus, pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, diskreditavo ir sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės, kaip valstybinės institucijos veiklos principus, muitinės tarnautojo vardą bei autoritetą iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Š., nesutikdamas su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimai, pažeisti objektyvumo ir nepriklausomumo principai. Teismas, remdamasis įrodymais, turėjo juos įvertinti objektyviai ir nešališkai, visapusiškai ištirti įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus to padaryti, visus prieštaravimus vertinti kaltinamojo naudai. Skundo autorius nurodo, kad teismas jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu laikė SMS trumpąsias žinutes tarp abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau šiose SMS žinutėse užfiksuoti pokalbiai yra visiškai neinformatyvūs, ir nereikšmingi, todėl patys pokalbiai, jų nesusiejus su įrodymų visetu, neturi jokios įrodomosios galios, be to, nėra įrodytas šių abonentų priklausomumas, nėra fiksuota pokalbių, iš kurių būtų galima nustatyti asmenų balsus ir tapatybes. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) SIM kortelė kratos metu išimta ne darbo vietoje, o jo namuose, (duomenys neskelbtini), tai paneigia faktą, kad ją jis galėjo naudotis darbe, (duomenys neskelbtini). V. S. taip pat nurodė, kad telefonai, kuriuos jam priskyrė muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojai, buvo rasti automobilyje, kuris jam net nepriklauso. Apelianto nuomone, teismas vadovavosi prielaidomis, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių žinučių turinio, žinučių turinio nepaaiškina ir kitas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo V. S., taip pat liudytoja Ž. G., nurodžiusi, kad A. Š. nepažįsta. Apeliantas neigia pažinties faktą su V. S. ir nurodo, kad byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad jis ir V. S. yra pažįstami.

Apeliantas neigia kaltinimus dėl jam inkriminuoto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, šiurkščiai pažeidus kaltinime nurodytus teisės norminius aktus, pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, diskreditavus ir sumenkinus Lietuvos Respublikos muitinės, kaip valstybinės institucijos veiklos principus, muitinės tarnautojo vardą bei autoritetą, iškraipius ir pažeidus nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, kadangi visi byloje surinkti įrodymai paneigia šį kaltinimą, nes automobilis ,,Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas taip, kaip tai nustato įstatymai. Tai patvirtina liudytojų Ž. G., R. L. ir R. D. parodymai. Liudytojos Ž. G. parodymai įrodo, kad jos automobilis buvo patikrintas, o dėl galimo kelių litrų benzino perviršio ji buvo įspėta, tačiau vadovaujantis žmogiškumo principu ir tuo, kad nebuvo kaip objektyviai pamatuoti talpose esančio kuro, pažeidimas nefiksuotas. R. L. nurodė, kad nukreipti detaliam tikrinimui turėtų rizikos vertintojas, nes du žmonės ten dirba. Vienas paima dokumentus ir atlieka pirminę apklausą, apžiūri automobilį ir jei automobilis nepakliūna į jokius rizikos faktorius, tai priimamas sprendimas jį vizualiai kanale apžiūrėti ir leisti važiuoti, jis nenukreipiamas detaliam tikrinimui. Rizikos valdytojas įvykio metu buvo R. D.. Ji pati patvirtino, kad buvo atsakinga už automobilių rizikos vertinimą, jų paskyrimą į detalų tikrinimą, taip pat už vizualų tikrinimą, duomenų suvedimą į kompiuterinę sistemą, o A. Š. buvo atsakingas už keleivių, transporto priemonių vizualų tikrinimą, dokumentų, duomenų suvedimą į kompiuterines sistemas, vizualų keleivių tikrinimą. Jis suvedinėjo keleivių duomenis, transporto priemonių numerius, kas keliauja, koks automobilis, ką ir kiek gabena. Jis priima dokumentus ir perduoda jai informaciją, o R. D. vertina riziką ir jei reikia tikrinti, tai siunčia R. L. į garažą, į detalaus tikrinimo vietą. Šių liudytojų parodymai rodo tai, kad tuo metu automobilis ,,Mazda“ buvo patikrintas tik vizualiai, kadangi nei automobilis, nei jo vairuotoja jokių įtarimų nesukėlė, nebuvo informacijos apie jo rizikingumą, todėl jis nebuvo nukreiptas detaliajam patikrinimui. Skundo autorius pažymi ir tai, kad Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, net ir sugrąžinę automobilį į detalaus patikrinimo punktą, ilgą laiką negalėjo surasti automobilyje įrengtos slėptuvės, todėl nesant jokios informacijos apie automobilio ar vairuotojo riziką, operatyvinės informacijos, vizualiai nustatyti pažeidimo nebuvo įmanoma. Be to nuteistasis A. Š. skunde nurodo, kad Ž. G. visiškai nepažinojo ir jokios turtinės ar neturtinės naudos iš jos negavo, byloje taip pat nėra jokios informacijos, patvirtinančios atlygio ar kitokios turtinės ar neturtinės naudos gavimą, o skundžiamame nuosprendyje šis faktas buvo ne tik neįrodinėjamas, bet dėl jo nuosprendyje nebuvo visiškai pasisakyta. Teismas, nenurodymas nuosprendyje įrodymų dėl turtinės naudos gavimo, pažeidė BPK 305 str. nuostatas, o nesant įrodymų, BK 228 str. numatyta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš 2 dalies į 1 dalį.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. S., nesutikdamas su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, o pripažinus kaltu, paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodė, kad jis nėra valstybės tarnautojas, todėl negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str. 2 d, kadangi šios nusikalstamos veikos subjektas turi būti valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismas priimdamas sprendimą nurodė, kad jo kaltė pilnai įrodyta elektroninių ryšių tinklais perduota informacija. Tokią išvadą padarė remdamasis tuo, kad jis naudodamasis telefonais, kurių abonentiniai Nr. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendravo su A. Š., kurio abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei Ž. G., kurios abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad jis naudojosi tik vienu telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo telefono numeriu su A. Š. jis niekada nebendravo. Kas naudojosi kitais telefonų abonentiniai numeriais, jam nėra žinoma. Jis neigia naudojimąsi numeriais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)laikotarpyje nuo 2011-02-07 iki 2011-05-02. Teismo nurodyti argumentai ir liudytojo V. E. teiginiai, kad būtent jis 2011-05-02, kai per Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sieną važiavo Ž. G., bendravo nurodytais abonento numeriais, vadina prielaidomis, kadangi byloje nėra surinkta nenuginčijamų įrodymų, kad jis šiais abonentiniais numeriais naudojosi.

Apeliantas taip pat nesutinka su kaltinimo teiginiais, kad tiek jis, tiek A. Š. žinojo, kad Ž. G. veža neleistiną kiekį cigarečių ir todėl tyčia neatliko privalomo Ž. G. vairuojamo automobilio patikrinimo, kadangi tai tėra prielaidos, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad jie tarpusavyje buvo bendravę apie Ž. G. automobilyje gabenamas cigaretes. Nuteistasis A. Š. nurodė, kad apžiūrėjus Ž. G. automobilį, jam nekilo jokių įtarimų, kad jos vairuojamame automobilyje yra paslėptos cigaretės. Kiti liudytojai: R. D. ir R. L., taip pat nurodė, kad jiems nekilo jokių įtarimų, kad Ž. G. vairuojamame automobilyje yra paslėptos ir vežamos cigaretės, o net ir atlikus detalų automobilio patikrinimą, cigaretės buvo rastos ne iš karto.

Apeliantas šioje byloje įvardijamas kaip kurstytojas. Teismai yra išaiškinę, kad kurstymo būdai yra įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu, tačiau iš teismui pateiktų klausiamojo ar atsakomojo pobūdžio SMS žinučių, kuriomis pirmos instancijos teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalima spręsti apie kitam asmeniui daromą įtaką, siekiant jį paveikti daryti nusikalstamą veiką, todėl jomis vadovautis nėra jokio pagrindo.Patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį vienas iš kvalifikuojančių požymių yra didelės žalos padarymas, o šio straipsnio 2 dalyje kvalifikuojantis požymis yra siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Apeliantas nesupranta, kokiais neteisėtais veiksmais jis, nebūdamas valstybės tarnautoju, galėjo sumenkinti valstybės institucijos - Lietuvos Respublikos muitinės - prestižą, bei pažeminti muitinės tarnautojo vardą bei autoritetą, iškraipyti ir pažeisti nustatytą teisinę bei valdymo tvarką. Taip pat byloje nėra surinkta nenuginčijamų įrodymų, kad jis gavo ar bent siekė gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

Apeliantas sutinka, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta galiojant senesnei BK 228 str. 2 d. redakcijai, kurios sankcijoje buvo numatytos dvi alternatyvios bausmės, t.y. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, tačiau nesutikdamas su teismo nuostata, kad jo atžvilgiu negalima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, mano, kad jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t.y. bauda. Pažymi ir tai, kad nors jo ir A. Š. nusikalstami veiksmai buvo vienodi, abu neprisipažino padarę nusikalstamą veiką, abu neteisti, bet bausmė apeliantui buvo paskirta daug griežtesnė, kai tuo tarpu A. Š. buvo paskirta ne su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Skundo autorius mano, kad jam paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė aiškiai prieštaravo teisingumo principui, todėl įrodžius jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d., jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo V. S. bei abiejų nuteistųjų gynėjų prašymus apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro prašymą apeliacinius skundus atmesti, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai yra pagrįsti ir tenkintini iš dalies.

Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad A. Š. ir V. S. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduota informacija ir kitais rašytiniais įrodymais (kratos protokolais). Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais grindžiama nuteistųjų kaltė. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, kaip duomenų visumos, vertinimas nepagrindžia nuosprendyje nurodytų veikų objektyviosios pusės realumo, be to, kai kurių duomenų vertinimas yra labai prieštaringas, t. y. padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Kolegija, įvertinusi skundų motyvus bei visą baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p.), todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Apeliantai skundais prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK (toliau - BPK) 327 str., nėra, todėl jų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie yra įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus bei bylos aplinkybes, savo apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės pagrindė vien tik neinformatyvaus turinio elektroniniais ryšiais perduodama informacija, nevertino šių įrodymų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, rėmėsi atsietais įrodymais, bet ne ištirtų įrodymų visetu, kas būtent ir sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį bei dėl ko buvo padaryta nepagrįsta ir neteisinga išvada, kad A. Š. ir V. S. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančią elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad nuteistieji A. Š. (naudodamasis telefonais, kurių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir V. S. (naudodamasis telefonais, kurių abonentiniai Nr. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bendravo telefonais ir SMS trumpaisiais pranešimais dar iki 2011-05-02, ir kad jų pokalbių esmė buvo apie tai, ar galima vykti per muitinės postą, ir kad vėliau pokalbiai vykdavo tarp V. S. ir Ž. G. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet V. S. jai perduodavo informaciją, kada galima nekliudomai, tai yra išvengiant muitinės kontrolės, vykti per Kybartų kelio postą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš minėtų abonentinių numerių siųstų SMS trumpųjų pranešimų (tariamo A. Š. ir V. S. susirašinėjimo) laikotarpyje nuo 2011-04-07 iki 2011-05-02, turinys („i“, „ne“, „supratau, tai db liekam ilgam“ „15“, „supratau, i“, „aš“, „ne dar“, „ok, laukiu“, „na“), yra visiškai neinformatyvus ir nereikšmingas, šie pokalbiai, jų nesusiejus su įrodymų visetu, neturi jokios įrodomosios galios. Pirmosios instancijos teismas, traktuodamas šiuos pokalbius kaip nuteistųjų susitarimą dėl Ž. G. vykimo per muitinės postą, rėmėsi vien tik prielaidomis ir menamu SMS trumpųjų pranešimu turiniu, kadangi minėtose SMS trumposiose žinutėse nebuvo jokių duomenų apie Ž. G. vykimą per muitinės postą, apie jos vairuojamą automobilį ir pan. Pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teiginys, kad šiose žinutėse yra kalbama apie Ž. G., yra visiškai niekuo neįrodytas ir nepagrįstas, net prieštaraujantis kitiems byloje surinktiems įrodymams – nuosekliems V. S., A. Š. ir Ž. G. parodymams, kad A. Š. ir V. S. vienas kito nepažįsta, kad jie niekada nėra bendravę, kad Ž. G. taip pat nepažįsta A. Š.. Be to, iš tariamo pokalbių trumposiomis SMS žinutėmis tarp V. S. ir Ž. G. laikotarpyje nuo 2011-04-22 iki 2011-05-02 turinio („tai neprisivaidyk, nes jau kitą savaitę“, „tai ką jau rytoj, ryt arba poryt jau aišku, kada bus.. Nu tai jau pradės dirbti jis te, a ne, dabar po švenčių?... Jo, jo“, „kaip tik va dabar, jeigu nuo ryt reiktų važiuot – nuo pirmadienio reiktų važiuot, tai dar du reisai. Paskui vienas išsimes. Tai pirmadienį jų pamaina. Aš nežinau, pasakysiu“, „Šiandien reikės“, „nu tu atvažiuok, tave kviečia į biržą. Kelinta. Dabarties. Nes atsidarė birža, sako nuėjęs sako, pakviesk savo“, „Nu tai kur tu? Šia ve Kybartuose, netoli. Nu tai iš karto skambtelk“) taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. S. jai perduodavo informaciją apie tai, kada galima nekliudomai, tai yra išvengiant muitinės kontrolės, vykti per (duomenys neskelbtini) kelio postą. Kaip nurodė Ž. G. ir V. S. teisiamojo posėdžio metu, jie yra pažįstami iš matymo, yra bendravę vienas su kitu telefonu apie vykimą per postą, kadangi V. S. gyvena Kybartuose ir galėdavo informuoti Ž. G. apie eiles muitinėje. Šių pokalbių menamas turinys nėra patvirtintas jokiais kitais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, taip pat nėra įrodytas minėtų abonentų priklausomumas, nėra fiksuota pokalbių, iš kurių būtų galima nustatyti asmenų balsus ir tapatybes. Byloje nėra nustatyta iš kaltinamojo A. Š. paimto mobilaus ryšio telefono su Nr. (duomenys neskelbtini)ir kortelės su Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybė, kadangi A. Š. neigia bendravęs šiais numeriais su kaltinamuoju V. S., o numerio (duomenys neskelbtini)SIM kortelė kratos metu išimta ne A. Š. darbo vietoje, o jo namuose, (duomenys neskelbtini), kas prieštarauja nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms, kad ja nuteistasis įvykio dieną galėjo naudotis darbe, Kybartuose. A. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad telefono aparatą dažnai palikdavo darbo vietoje, kur galėjo patekti ir juo naudotis kiti asmenys. Nuteistasis V. S. taip pat neigė naudojęsis kaltinime nurodytais abonentiniais numeriais, nurodė, kad telefonai, kuriuos jam priskyrė muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojai, buvo rasti automobilyje, kuris jam net nepriklauso. Apylinkės teismo nuosprendyje nėra paneigtos nuteistųjų versijos, kad atitinkamas SMS žinutes galėjo parašyti ir gauti ne jie, bet kiti asmenys, turėję galimybę pasinaudoti tais telefonais, todėl nėra aiškūs tiek kaltinime nurodytų SMS trumpųjų žinučių siuntėjai, tiek ir jų gavėjai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų apžiūrėti kratos metu paimti mobilaus ryšio telefonai ir juose esanti informacija, kad nuteistojo A. Š. yra išsaugotas užrašas „Vaid +(duomenys neskelbtini) (b.l.67-68, t.1), o šiuo numeriu naudojosi nuteistasis V. S., dar nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jie buvo pažįstami, kad jie bendravo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų apžiūrėti kratos metu paimti mobilaus ryšio telefonai ir juose esanti informacija, kad V. S. yra išsaugotas užrašas „ Nad +(duomenys neskelbtini) ( b.l.81-82, t.1), o šiuo numeriu naudojosi kaltinamasis A. Š., taip pat nepatvirtina fakto, kad jie buvo pažįstami. Vien tik tai, kad šie telefono aparatai buvo rasti pas nuteistuosius, nereiškia, kad jie jiems ir priklausė bei, kad iš jų buvo siunčiamos trumposios SMS žinutės, kadangi tai nėra patvirtinta jokiais kitais įrodymais, o patys nuteistieji viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad vienas kito nepažįsta ir nėra bendravę.

A. Š., nuteistas pagal BK 24 str. 3 d. ir 228 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl to, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigose buvo sukurstytas V. S. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, ir tokiu būdu bendrai veikdamas su juo susitaręs, 2011 metų gegužės 2 d. apie 17.40 val., tarnybos metu, būdamas muitinio patikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad Ž. G., jos vairuojamu automobiliu ,,Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabena didesnį nei įstatymais leistinas kiekis akcizais apmokestinamų prekių, tyčia neatliko muitinio patikrinimo ir leido jai, toliau vykti per (duomenys neskelbtini)kelio postą tokiu būdu neteisėtai išvengiant muitinio patikrinimo bei administracinės atsakomybės už kontrabandą.

Taigi, kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytas esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, tai yra tai, kad nuteistasis A. Š. žinojo, kad Ž. G., jos vairuojama ,,Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabena didesnį nei įstatymais leistinas kiekis akcizais apmokestinamų prekių kiekį. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad A. Š. būtų buvusi žinoma Ž. G. vairuojamo automobilio markė, jo valstybiniai numeriai ir pan., todėl lieka visiškai neaišku ir nesuprantama, kaip A. Š., nežinodamas visų šių dalykų, galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus.

Apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais: nuteistasis A. Š., dirbdamas (duomenys neskelbtini)kelio posto inspektoriaus pareigose, tiesiogiai pasinaudojo turimais tarnybiniais įgaliojimais – perduodamas informaciją V. S., kada galima vežti kontrabandines prekes per valstybės sieną, ir taip pat A. Š. veiksmai pasireiškė neveikimu - neatliko automobilio, gabenusio kontrabandines prekes, detalios apžiūros.

Apygardos teismo nuomone, A. Š. veiksmai perduodant informaciją V. S., kada galima vežti kontrabandines prekes per valstybės sieną, yra neįrodyti, taip pat neįrodyta, kad A. Š. 2011-05-02 netinkamai atliko automobilio ,,Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinį patikrinimą. Nuteistojo A. Š. parodymus dėl jo pareigų tinkamo atlikimo patvirtina liudytojų Ž. G., R. L. ir R. D. parodymai, tačiau apylinkės teismas šių liudytojų parodymų visiškai nevertino ir neanalizavo, net nenurodė, kodėl jais nesiremia.

Liudytojos Ž. G. parodymai įrodo, kad jos automobilis buvo patikrintas tinkamai, o dėl galimo kelių litrų benzino perviršio ji buvo įspėta, tačiau vadovaujantis žmogiškumo principu ir tuo, kad nebuvo kaip objektyviai pamatuoti talpose esančio kuro, pažeidimas nefiksuotas. Liudytojas R. L. nurodė, kad nukreipti detaliam tikrinimui turėtų rizikos vertintojas, nes du žmonės ten dirba - vienas paima dokumentus ir atlieka pirminę apklausą, apžiūri automobilį ir jei automobilis nepakliūva į jokius rizikos faktorius, tai priimamas sprendimas jį vizualiai kanale apžiūrėti ir leisti važiuoti, jis nenukreipiamas detaliam tikrinimui. Rizikos valdytojas įvykio metu buvo R. D., kuri pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji buvo atsakinga už automobilių rizikos vertinimą ir paskyrimą į detalų tikrinimą, taip pat už vizualų tikrinimą, duomenų suvedimą į kompiuterinę sistemą, kai tuo tarpu A. Š. buvo atsakingas už keleivių, transporto priemonių vizualų tikrinimą, dokumentų, duomenų suvedimą į kompiuterines sistemas, jis priimdavo dokumentus ir perduodavo informaciją R. D., kuri vertindavo riziką ir esant tam tikriems rizikos faktoriams, siųsdavo transporto priemonę R. L. į detalaus tikrinimo vietą. Šių liudytojų parodymai patvirtina tai, kad įvykio metu Ž. G. automobilis buvo patikrintas tik vizualiai, kadangi nei jis, nei jo vairuotoja jokių įtarimų nesukėlė, o nesant informacijos apie jo rizikingumą, jis nebuvo nukreiptas detaliajam patikrinimui. Be to, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, net ir sugrąžinę automobilį į detalaus patikrinimo punktą, ilgą laiką negalėjo surasti automobilyje įrengtos slėptuvės, todėl nesant jokios informacijos apie automobilio ar vairuotojo riziką, neturint operatyvinės informacijos, vizualiai nustatyti pažeidimo nebuvo įmanoma.

Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis A. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 str., yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. BK 228 str. 2 d. dispozicijoje nurodytas kvalifikuojamasis požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas – aiškinamas, kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ryšiais ir pan. Neturtinio pobūdžio nauda aiškinama, kaip karjeros galimybių susikūrimas pačiam sau ar sukūrimas kitiems asmenims, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems asmenims, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių giminių ar kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-638/2005, 2K-265/2007, 2K-7-2/2007).

Skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistieji, atlikdami jiems inkriminuotus veiksmus, veikė siekdami asmeninės naudos, tačiau sutinkamai su apeliacinių skundų motyvais, konstatuojama, kad asmeninės naudos požymis nuosprendyje nėra išnagrinėtas. BK 228 str. 2 d. dispozicijoje nurodytas kvalifikuojantis požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas - aiškintinas kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ir kitiems asmenims, susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ir kitais ryšiais. Nematerialaus pobūdžio nauda aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas pačiam sau ar sukūrimas kitiems asmenims, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. Skundžiamame nuosprendyje dėl šio būtino nusikalstamos veikos pagal BK 228 str. 2 d. sudėties požymio pasisakyta tiek, kad bylos medžiaga yra patvirtinta, jog tarp nuteistųjų buvo nusistovėję tiesioginiai tarpusavio bendravimo santykiai, tačiau asmeninės naudos požymis nedetalizuotas, tačiau baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, tik jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Nors kaltinamajame akte ir nuosprendyje teigiama, kad A. Š. „laikotarpyje iki 2011-05-02, buvo sukurstytas V. S. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos“, tačiau nenurodoma, kad tas menamas neįrodytas susitarimas buvo dėl Z. G.. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad A. Š. ir Ž. G. būtų buvę pažįstami, neužfiksuoti jokie jų tarpusavio kontaktai. Iš nuoseklių A. Š. ir V. S. parodymų (tiek duotų ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu) matyti, kad jie yra nepažįstami ir tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Taip pat nėra paneigti A. Š. ir Ž. G. parodymai, kad jie taip pat yra nepažįstami. Esant tokiems nuosekliems jų parodymams, kurių nepaneigia jokie kiti byloje surinkti įrodymai, nėra jokio pagrindo teigti ar laikyti įrodytu, kad tarp V. S. ir A. Š. buvo sudarytas koks nors nusikalstamas susitarimas dėl nusikaltimo padarymo.

Taigi visiškai nepagrįstai, nesant jokių įrodymų teigiama, kad A. Š. buvo sukurstytas V. S. piktnaudžiauti tarnyba ir kad tai buvo padaryta esą siekiant turtinės naudos. Pagal BK 24 str. 5 d. kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikaltimą. Objektyviai kurstymas gali pasireikšti įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaule, piktnaudžiavimu, autoritetu ir t. t., lenkiant padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Subjektyviajai kurstymo pusei būdinga tyčia, tačiau motyvai gali būti skirtingi. Taigi kurstymas padaromas tik aktyviais veiksmais, o tokių duomenų, patvirtinančių, jog V. S. atliko kokius nors Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. numatytus veiksmus, byloje nėra. Taigi, įvertinusi paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad V. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nenustačius būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas. Padarius išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyti privalomi patraukti baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą ir sukurstymą piktnaudžiauti būtini požymiai (veiksmai, pažeidžiantys įstatymų nustatytą tvarką, padariniai ir jų turinys, būdas) netenka prasmės kitų apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimas. Nekonstatavus neteisėtų veiksmų padarymo, negali būti svarstomas ir kaltės klausimas dėl veiksmų, kurių neatitikimas įstatymų nekonstatuotas, atlikimo.

Nuteistajam A. Š. 2011-05-04 vyriausiojo tyrėjo V. Dikčaus nutarimu skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 2, b.l. 97) bei Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-04 nutartimi skirtas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) inspektoriaus pareigų (t. 2, b.l. 105-106) - panaikintini.

Kaltinamajam V. S. 2011-05-04 vyriausiojo tyrėjo V. Dikčaus nutarimu skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 2, b.l. 119) - panaikintini.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele bei dvi plastikinės kortelės – dėklai SIM kortelėms, paimti A. Š. ir jo gyvenamojoje vietoje atliktų kratų metu – grąžintini A. Š.;

- mobilaus ryšio telefonai (5 vienetai) su SIM kortelėmis, paimti V. S. asmens kratos metu – grąžintini V. S.;

- skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais bei išklotinėmis – grąžintinos Kauno apygardos prokuratūrai;

- 810 litų, surasti ir paimti A. Š. darbo vietoje atliktos kratos metu, nenustačius teisėto jų savininko, perduotini valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. kolegija

nusprendė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones: rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir asmens dokumentų paėmimą - panaikinti, LR pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Š. bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. – grąžinti išteisintiesiems.

A. Š. laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini)inspektoriaus pareigų - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA1616-2“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ,,TELE2 PILDYK“ (duomenys neskelbtini), priskirtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini); plastikinę kortelę - dėklą SIM kortelei ,,TELE2 PILDYK“ be SIM kortelės su užrašu: „Telefono numeris (duomenys neskelbtini)“ – grąžinti išteisintajam A. Š.;

- mobilaus ryšio telefoną ,,LG“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortelė ,,TELE2 PILDYK“ Nr. (duomenys neskelbtini); mobilaus ryšio telefoną ,,SAMSUNG SGH-E860V“, IMEI (duomenys neskelbtini). su SIM kortelė ,,BILAIN“ Nr. (duomenys neskelbtini); mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 6111“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ,,BITE LABAS“ Nr. (duomenys neskelbtini); mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 1616-2“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM ,,LABAS“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini); mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA“ IMEI duomenys panaikinti, su SIM kortele ,,TELE2 PILDYK“ (duomenys neskelbtini) – grąžinti išteisintajam V. S.;

- 2011-05-02 kratos metu pas A. Š. gyvenamojoje vietoje Dainavos g. 12-21, Lazdijuose, paimtą plastikinę kortelę - dėklą SIM kortelei ,,TELE2 PILDYK“ be SIM kortelės su užrašu: „Telefono numeris (duomenys neskelbtini)“, - grąžinti išteisintajam A. Š..

- vaizdo įrašus, susijusius su automobilio ,,MAZDA 626“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) muitiniu tikrinimu (duomenys neskelbtini)kelio poste, viso 3 skaitmeninės laikmenos (DVD-R Verbatim 4,7 Gb); skaitmeninė laikmena - kompaktinis diskas ACME CD-R 700 MB 2011-07-21 Nr. V2-11-29; skaitmeninė laikmena- 2011-07-22 kompaktinis diskas Nr. V2-11-30 „Verbatim“ CD-R 700 MB; skaitmeninė laikmena- 2011-04-08 kompaktinis diskas Nr. 3R-14.5-992 „Verbatim“ CD-R 700 MB (mobilaus ryšio telefonų abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės); skaitmeninė laikmena - kompaktinis diskas 2011-09-12 Nr. 3R-14.5-2437 (mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė) – grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

- 810 litų, surastus ir paimtus kratos metu A. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 995227, įneštus į MD prie LR FM banko sąskaitą Nr. LT057230000000120012 (b.t.l, b.1.37), BPK 94 str. 1 d. 5 p. numatyta tvarka, nenustačius jų teisėtų savininkų, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Evaldas GražysViktoras Preikšas