Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas ir 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda. Areštą skirta atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis kartu su M. Č., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2020 m. sausio 25 d. apie 10.00 val., iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios D. L. individualiai įmonei, šaldytuvo, atvirai, matant pardavėjai D. K., pagrobė vieną plastikinį 1 l talpos alaus butelį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 0,81 euro, ir tris plastikinius 1 l talpos alaus butelius „Š. G.“, kurio vieno butelio vertė 0,96 eurai, bendra vertė 2,88 eurai, tuo bendrai D. L. individualiai įmonei padarydami 3,69 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo G. M. skundu nėra ginčijama kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. G. M. nesutinka tik su paskirta bausme, prašydamas jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas nuteistojo apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. 2020 m. birželio 19 d. priimant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį, baudžiamasis įstatymas nenumatė galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą, tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 nuostatos. Naujai įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, įstatymų leidėjas nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatydamas galimybę asmenims, pirmą kartą nuteistiems arešto bausme, atidėti šios bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Todėl vertinant šias nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas BK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, BK 75 straipsnio 1 dalis gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią. Be to, pagal kasacinę jurisprudenciją, nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai: 1) nusikalstama veika padaryta iki naujos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo, tai yra iki 2020 m. liepos 1 d., ir 2) nėra pasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, tai yra pirmosios, apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam G. M., nes, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas kuomet nėra pasibaigęs bylos teisminis nagrinėjimas visose instancijose (šiuo atveju yra baigtas teisminis nagrinėjimas tik pirmosios instancijos teisme ir nuosprendis dar neįsiteisėjęs).

6. Sprendžiant klausimą dėl G. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parinkdamas jos rūšį (areštą), apylinkės teismas įvertino G. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltės formą, t. y., kad G. M. įvykdė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai atsižvelgė ir į G. M. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra teisiamas ne pirmą kartą, naują nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, bei turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, o be to, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į dvi G. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, bei atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas G. M. skyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (paskirta bausmė – 40 parų). Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius G. M. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Be to, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir bausmes subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu, t. y., skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindais subendrindamas su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi - 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda, t. y., parinko bausmę, kuri atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumą.

9. Taip pat pažymėtina, kad svarstant BK 75 straipsnio pakeitimų taikymo G. M. klausimą, būtina atsižvelgti į BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, tai yra turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti G. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

10. Nors G. M. arešto bausme nuteistas pirmą kartą, kas sudaro formalų pagrindą jam taikyti naujai įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas tris kartus ir naują nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė teistumui neišnykus. Kaip matyti, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam jau buvo taikyta probacija – bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat jam buvo skirta baudos bausmė, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės ne tik rodo, kad nuteistasis nevertino teismo jam parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad G. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Svarbu ir tai, kad G. M. eilę kartų baustas ir administracine tvarka už svetimo turto pagrobimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (alkoholio vagystės iš parduotuvių, kurių vertė neviršija 3 MGL dydžio), t. y., iš esmės darė analogiškus nusikalstamus veiksmus, tik šis nusikalstamas elgesys pagal nusikalstamos veikos sudėtį, jau užtraukė baudžiamąją atsakomybę, todėl vertintinas kaip neatsitiktinis, o neteisėto nuolatinio elgesio pasekmė.

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir kaltę pripažįsta skundžiamame nuosprendyje jau yra pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skiriant bausmę tinkamai įvertinta. Išdėstytos aplinkybės dėl G. M. asmenybės ir nusikaltimų pakartotinumo leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir tai buvo tik loginis jo netinkamo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Toks apelianto elgesys rodo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl ir šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistojo G. M. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, G. M. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą – nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant G. M. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

12. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, kad naują nusikalstamą veiką G. M. padarė neišnykus teistumui, taip pat būdamas baustas administracine tvarka, jam anksčiau taikyta probacija buvo neefektyvi, konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus G. M. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, tai yra tai, kad jis gali įsidarbinti ar jau dirba, pagrindo daryti priešingas išvadas, nesuteikia ir nepaneigia nei apylinkės teismo, nei apygardos teismo išvadų nagrinėjamu atveju nesant teisinio pagrindo atidėti G. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.