Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-13 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šiuo nutarimu J. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 320,00 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir vienam mėnesiui.

Nuobauda skirta už tai, kad jis 2015-06-12 16.34 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,45 prom. neblaivumo laipsnis.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo nurodyta, kad J. G., sukdamas į kairę pusę, nedavė kelio tiesiai priešprieša važiavusiai transporto priemonei „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko su ja susidūrė. Nuo smūgio buvo kliudyta greta važiavusi transporto priemonė „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės ir nukentėjo transporto priemonės „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė J. G., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais J. G. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 157 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad, apelianto manymu, J. G. veiksmai atitinka ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtį ir yra visi tai įrodantys duomenys, todėl teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju šio pažeidėjo veiksmus perkvalifikavo pagal ATPK 126 str. 1 d.

ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicija nurodo, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius visą šio pažeidimo sudėtį, t. y.: 1) jog asmuo pažeidė KET; 2) šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 3) šiuos veiksmus padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Taigi turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Taigi turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo, šiuo atveju nepraleidimo priešprieša važiavusio automobilio, sukančio į kairę, ir ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių kilimo, šiuo atveju – automobilių susidūrimo.

Apygardos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančių liudytojų parodymus. Kaip matyti, J. G., J. G. ir E. S. teismo posėdžio metu ir duodami rašytinius paaiškinimus nurodė, jog dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Volvo S60“ vairuotojas, kadangi jis važiavo labai dideliu greičiu ir degant geltonam šviesoforo signalui. Matyti, kad parodymai nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Be to, J. G. nurodė ir tai, jog eismo įvykį matė eismo įvykio vietoje buvęs vyras, kuris jai ir policijos pareigūnams taipogi nurodė analogiškas aplinkybes.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai ir tinkamai nurodė, jog policijos pareigūnai turėjo pareigą aiškintis visas eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio vietoje apklausti liudytojus bei paimti jų rašytinius paaiškinimus, tačiau policijos pareigūnai J. G. kaltę konstatavo neišsamiai išanalizavę eismo įvykio aplinkybes, kadangi nagrinėjant šio administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo analizuota galima automobilio „Volvo S60“ vairuotojo kaltė dėl įvykusio eismo įvykio, t. y. kad automobilio „Volvo S60“ vairuotojas įvažiavo į sankryžą pažeisdamas KET, neištyrę galimo priežastinio ryšio tarp automobilio „Volvo S60“ vairuotojo atliktų KET pažeidimų ir įvykusio eismo įvykio. Tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą taipogi nebuvo paskirta ir atlikta autotechninė ekspertizė, nebuvo išspręstas automobilio „Volvo S60“ vairuotojo kaltės klausimas, nebuvo išmatuotas automobilių apgadinimų aukštis, todėl vertintina, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių, kad būtent J. G. atliktas KET pažeidimas buvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiu eismo įvykiu. Taip pat byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, paneigiančių liudytojų parodymais nurodytą aplinkybę, kad būtent asmens, vairavusio automobilį „Volvo S60“, padaryti KET pažeidimai sąlygojo autoįvykio kilimą.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nesurinkta pakankamai ir neabejotinų J. G. kaltės įrodymų, todėl lieka nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp J. G. atlikto KET pažeidimo – nepraleidimo priešprieša važiavusio automobilio, sukančio į kairę, ir ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių kilimo – automobilių susidūrimo. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada ir konstatuoja, jog negalima teigti, kad J. G. padaryti KET pažeidimai buvo būtinosios sąlygos nurodytoms pasekmėms kilti ir kad jo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis – automobilių apgadinimu ir keleivio sužalojimu.

Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“ būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,45 prom. neblaivumo laipsnis. Jis nurodė tiek gydytojams jo apžiūros metu (b. l. 34), tiek duodamas rašytinius paaiškinimus (b. l. 14), kad 2015-06-12 8.00 val. gėrė 100 g degtinės. Jo girtumas įrodytas ir alkotesterio duomenimis (b. l. 8). Apygardos teismas įvertinęs šiuos duomenis konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai ir tinkamai J. G. padarytą veiką perkvalifikavo iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-13 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-13 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.