Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, dalyvaujant ieškovei R. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Rginos babarskienės ieškinį atsakovui A. D., dėl paskolos sutarties sąklygų įvykdymo (paskolos grąžinimo), ieškinio suma 3500 litų ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Ieškovė teismo posėdžio metu nesutiko, kad atsakovui paskolino 500 litų, aiškino, kad paskolino 3500 litų, sutiko, kad socialinė pašalpa nebuvo jai nutraukta, o tik buvo vienu laikotarpiu sumažinta

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Ieškovė pateikė į bylą paskolos raštelio originalą (b.l. 21), kuriame nurodyta, kad “ … A. D. įsipareigoja R. B. jei nuims socialinę pašalpą iki 2013-04-25 grąžinti 3500 litų, o jei ne tai tik 500 litų skolą.”. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo socialinė pašalpa nutraukta ir, kad tai susiję su 500 litų suma paskolinta atsakjovui bei, kad socialinė pašalpa buvo nutraukta mokėti būtent iki 2013-04-25.

LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (LR CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

CK 6.193 str. suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės ir pirmiausia nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į tikrąją sutarties šalių valią, ketinimus, esant spragų sutartyje turi būti žiūrima kokią prasmę sutarties sąlygoms būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (LR CK 6.193 str. 1d.).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas iš ieškovės pasiskolino 500 litų ir juo įsipareigojo grąžinti iki 2013-04-25, atsakovas sutinka, kad šios sumos ieškovei nėra grąžinęs, tokiu būdu yra nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis ir ieškovė atsakovui perdavė (paskolino) 500 litų.

Ieškovė tvirtino nagrinėjant bylą iš esmės, kad paskolino 3500 litų atsakovui nors parengiamojo teismo posėdžio metu pati pripažino, kad skolino 500 litų.

Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie prievolės įvykdymą. Kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Tokie yra bendrieji prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (LR CK 6.65 straipsnio 1-3 dalys). Tuo atveju, kai paskolos sutarties dalykas yra pinigai, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (LR CK 6.873 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio mėn. 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

Teismui nagrinėjant dispozityvias bylas, jose vyrauja šalių rungimosi principas, pagal kurį kiekvienas šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Paskolos raštelis yra pas ieškovę (paskolos davėją) ir atsakovas neįrodė, kad prievolę pagal paskolos raštelį įvykdė, tai yra grąžino pasiskolintą 500 litų sumą.

Ieškovė neįrodė, kad paskolino atsakovui ne 500 litų, o 3500 litų bei neįrodė, kad jai dėl paskolos suteikimo atsakovui buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas (LR CPK 178 str.), o atsakovas tik esant sąlygai, kad ieškovei bus nemokama socialinė pašalpa, tai yra nutrauktas jos mokėjimas įsipareigojo grąžinti 3500 litų (b.l.21) ir ieškovei šios aplinkybės, tai yra sutarties sąlygos neįrodžius, iš atsakovo ieškovei priteisiama paskolinta suma 500 litų (LR CK 6.873 str. 6d).

Nustačius bylos duomenimis, kad ieškovė paskolino atsakovui ne 3500 litų, o paskolino 500 litų dalinai tenkinamas ir ieškovės reikalvimas priteisti jai 5 procentus metinių palūkanų, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, tai yra paskolos 500 litų gavėjas laiku negrąžino pasiskolintos sumos ir nuo šios sumos priteistinos palūkanos 18,49 Lt laikotarpiu nuo 2013-04-26 iki 2014-01-20 (LR CK 6.874 str. 1 d.6.261 str.) bei priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1d.). Ieškinys tenkinamas dalinai ir iš atsakovo priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų valstybei (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.). Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2013-11-27 (b.l.5) yra paskirta advokatė Rita Petručionytė ir ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Byloje yra pateikta minėtos tarnybos pažyma 2014-03-26 (b.l. 20), kad išlaidos yra 240 litų ir jas sudaro advokato užmokestis. Byla tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek teismo posėdyje išnagrinėta advokatei Ritai Petručionytei nedalyvaujant (advokatė pateikė prašymus - b.l. 19 ir 34 bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir ieškovė su tuo sutiko), ieškinys tenkinamas dalinai, ieškovei kitos dalies neįrodžius, tai yra tenkianama septintadalis ieškovės ieškinio ir iš atsakovo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes priteisiama 34,29 Lt bylinėjimosi išlaidų – antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 15 Lt žyminio mokesčio ir 19,80Lt pašto išlaidų valstybei.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str. 260 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Priteisti ieškovei R. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt paskolos sumą, 18,49 Lt palūkanų laikotarpiu nuo 2013-04-26 iki 2014-01-20 iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą 500 litų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2014-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Lt žyminio mokesčio ir 19,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,29 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium antrinės teisinės pagalbos teikimu, valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas siųsti atsakovui A. D. (esančiam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Lukiškių skg. 6, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.