Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-05-15 · Byla Nr. TS-24-448/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-15
Bylos Nr.
TS-24-448/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28120-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nuteistasis
J. R.
Kategorijos
Byla Nr. TS-24-448/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28120-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 15 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 357-11 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, BK 64¹ straipsnį, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo J. R. bausmės pradžia – 2021 m. liepos 28 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 24 d. (užskaitytos 743 d.). Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. lapkričio 25 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam J. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. spalio 17 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimus, iš kurių du yra sunkūs nusikaltimai. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, jokios specialybės neturi, oficiali darbinė patirtis yra maždaug 1 metai 5 mėnesiai. Duomenų apie galimybę įsidarbinti po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis nepateikė. Nuteistasis jau būdamas laisvėje turėjo problemų dėl įsidarbinimo, taip pat, būdamas laisvėje, turėjo problemų dėl gyvenamosios vietos stabilumo ir pastovumo. Šiuo metu nuteistasis neturi pastovaus adreso, kuriuo galės apsigyventi paleistas iš įkalinimo įstaigos ir tai gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, skola išieškoma priverstinai. Šis kriminogeninis veiksnys gali būti susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, nes nusikaltimas įvykdytas siekiant sau materialinės naudos. Komisijos vertinimu, turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo reintegraciją į visuomenę, darbo ir stabilių pajamų neturėjimas gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis neturi artimų ir palaikančių santykių su artimaisiais, todėl šis veiksnys gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų ypatumus, nuteistojo elgesys laisvėje neskatino jo prosocialaus elgesio. Nuteistasis kartojo tas pačias klaidas veikdamas impulsyviai, neapgalvodamas savo elgesio. Kalėjime pozityvaus užimtumo priemonėse ir renginiuose nuteistasis nedalyvauja, taip pat nelanko elgesio korekcijos programų. Laisvalaikį leidžia beprasmiškai. Nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu ir tai yra vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, Komisija pastebėjo, kad nuteistasis jaučiasi vienišas, emocijos prislopintos, stokoja gyvenimo džiaugsmo. Komisijos vertinimu, nuteistojo emocinė gerovė gali būti susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas vieną kartą, skirta nuobauda – papeikimas, skatintas nebuvo. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nedidelę, nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti, konfliktiški santykiai su artimaisiais; piktnaudžiavimas narkotikais; impulsyvus elgesys, priežiūros, apribojimų pažeidimai. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. R., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde rėmėsi Europos Tarybos rekomendacijomis, tačiau konkrečiai nenurodė, dėl kokių priežasčių, jo manymu, Komisijos nutarimas turėtų būti panaikintas. Kartu su skundu pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, vadovautis Europos Sąjungos įstatymais, išreikalauti iš Alytaus kalėjimo administracijos jo darbo sutarties kopiją. Prie skundo pridėtame pareiškime nurodė, kad paleistas lygtinai jis kreipsis į Užimtumo tarnybą dėl įdarbinimo, taip pat į Alytaus savivaldybę dėl apgyvendinimo, o įsidarbinęs išmokės turimas skolas. Nurodė, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis vykdo iš dalies, kadangi Alytaus kalėjime yra įdarbintas ir dirba 8 valandas per dieną darbo dienomis, todėl negali atsitraukti nuo darbo.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo J. R. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino.

Nuteistasis J. R. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba įkalinimo įstaigoje pusę darbo dienos (0,5 etatu), tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo J. R. nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo, kadangi 2021 m. gruodžio 13 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką. Sekančio vertinimo metu 2023 m. kovo 14 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išliko vidutinė, netgi didėjo, nes nuteistasis, jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo dar kartą nuteistas. Taip pat patikslinti duomenys apie nuteistojo pažeidimą, kai, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, jam buvo skirta kardomoji priemonė neišvykti iš šalies, tačiau jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Buvo paskelbta jo paieška, o sulaikius nuteistąjį (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta ekstradicija į Lietuvą. Kitose srityse ryškus pokytis nėra stebimas. Teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, jų skaičių, tai, kad didesnė kriminogeninių veiksnių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesyje nenustatyta pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimas, paremtas objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo J. R. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastojoje grupėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis J. R. vieną kartą baustas drausmine tvarka, ir nors nuobauda negaliojanti, tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu, o nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo nepaneigia nuteistojo pareigos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bausmės atlikimo metu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui nešalina fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Nuteistasis J. R. skatintas nebuvo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo savirefleksijos įgūdžiai išugdyti pakankamai. Nuteistasis kalba apie įvykdytus nusikaltimus, įvardija nusikaltimų priežastis. Gyvenime įprastai yra linkęs apgalvoti savo poelgius, priimti sprendimus neskubant, o apgalvojant. Pripažįsta, jog pastarasis nusikaltimas įvyko suvokiant galimas neigiamas pasekmes sau, tačiau jas sumenkino, galvojo, jog gaus baudą, todėl tai, kad priėmė netinkamą sprendimą bei sumenkino galimas neigiamas pasekmes ir į savo elgesį žvelgė neigiamai, įvardija kaip priežastis, lėmusias nusikalstamumą. Nuteistojo nusikalstamumą lėmė ir daugiau priežasčių, tačiau jis vis tik stokoja įgūdžių tai įžvelgti. Nuteistajam agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys nėra būdingas, tačiau praeityje jis buvo teistas už fizinio skausmo sukėlimą artimoje aplinkoje – pasireiškė reaktyvi agresija. Nuteistasis neigia turintis priklausomybių, tačiau pripažįsta laisvėje vartojęs marihuaną. Platindamas narkotines medžiagas suvokė pažeidžiantis įstatymus ir lengvabūdiškai žvelgė į savo poelgį. Nuteistojo elgesys laisvėje neskatino jo prosocialaus elgesio. Laisvalaikio leidimo būdai sukūrė situacijas nusikalsti. Nors pastarąjį nusikaltimą įvykdė vienas, tačiau praeityje teistas už nusikaltimą, kurį įvykdė su bendrininku. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Nuteistasis kartojo tas pačias klaidas, veikdamas impulsyviai, savo elgesio neapgalvodamas. Kalėjime pozityvaus užimtumo priemonėse ir renginiuose nedalyvauja, nelanko elgesio korekcijos programų. Laisvalaikį leidžia beprasmiškai. Socialinių ryšių su artimaisiais nepalaiko.

Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Be to, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra maždaug 1 metai 5 mėnesiai, per šį laikotarpį jis pakeitęs 5 darbovietes, tai leidžia spręsti, jog jis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties. Menka ir nestabili nuteistojo darbinė patirtis, piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.

Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis vis dar turi neišmokėtų priteistų ekstradicijos išlaidų. Esant šioms aplinkybėms, kyla abejonių, ar J. R. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais, juolab, kad nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis J. R. šiuo metu atlieka jam paskirtą subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už baudžiamojo nusižengimo ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis neteisėtai laikė ir platino, turėdamas tikslą ir pats vartoti, narkotines medžiagas. J. R. teistas tris kartus. Nuteistasis buvo pasislėpęs ir jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis. Nuteistasis buvo sulaikytas Danijoje. Dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pirmą kartą J. R. nuteistas būdamas 19 metų amžiaus. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Europos Tarybos rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Nuteistasis prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau nuteistasis net nenurodo, koks konkrečiai teisės aktas, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai. Teismas pažymi, kad teise kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylą yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 20 straipsnis nurodo, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Bausmių vykdymo kodeksas būtent ir numato tvarką, kaip tai turi būti realizuojama. Šios normos įstatymų kolizijos nesudaro, kadangi prieštaravimų tarp šiuo metu galiojančių teisės normų, kurios skirtingai reguliuotų tuos pačius teisinius santykius – lygtinį paleidimą, nėra ir toks teisinis reguliavimas nekelia jokių abejonių. Taigi, teismo vertinimu, toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad J. R. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį J. R. charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis J. R. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus J. R. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo J. R. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. R. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo J. R. asmens bylą Nr. 17475 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Asta Jakučiūnienė