- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2-714/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4014-450/2012, kuria patvirtintas akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas AB „Kauno dujotiekio statyba“ kreipėsi su pareiškimu dėl 108 200 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2009 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Būsto industrijos grupė“ atlygintinai perleido AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“ pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, sudarytą tarp UAB „Būsto industrijos grupė“ ir UAB „Egvilta“.
BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius UAB „Avere“ prašė netvirtinti AB „Kauno dujotiekio statyba“ 108 200 Lt finansinio reikalavimo. Nurodė, kad UAB „Būsto industrijos grupė“ atsisakė savo reikalavimo teisės UAB „Egvilta“ atžvilgiu dar iki 2009 m. birželio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, todėl pradinis kreditorius negalėjo perleisti AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo. Reikalavimo perleidimo sutartis yra neteisėta ir niekinė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo AB „Kauno dujotiekio statyba“ 108 200 Lt dydžio finansinį reikalavimą ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ įtraukė į BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 108 200 Lt finansiniu reikalavimu. Teismas nustatė, jog UAB „Egvilta“ ir UAB „Būsto industrijos grupė“ 2007 m. sausio 16 d. sudarė Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, kuria UAB „Būsto industrijos grupė“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka sudaryti sąlygas UAB „Egvilta“ prijungti numatomus statyti naujus statinius valstybinės žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 7, Vilniuje, prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, kuriuos įrengė UAB „Būsto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 9, Vilniuje, o UAB „Egvilta“ įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 1 d. už tai sumokėti 108 200 Lt mokestį. 2007 m. kovo 2 d. UAB „Būsto industrijos grupė“, atstovaujama direktoriaus P. D., rašytiniu sutikimu pareiškė, kad sutinka, jog numatomi statyti nauji statiniai valstybinės žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 7, Vilniuje, kurį iš valstybės nuomojasi UAB „Egvilta“, būtų neatlygintinai prijungti prie vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, kuriuos įrengė UAB „Būsto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 9, Vilniuje. 2009 m. birželio 2 d. tarp UAB „Būsto industrijos grupė“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius UAB „Būsto industrijos grupė“ atlygintinai perleido naujajam kreditoriui AB „Kauno dujotiekio statyba“ 108 200 Lt dydžio reikalavimą į UAB „Egvilta“ pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį ir apie tai informavo UAB „Egvilta“.
Teismas nurodė, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis bei iš jos kylančios AB „Kauno dujotiekio statyba“ teisės BUAB „Egvilta“ atžvilgiu nėra nuginčytos ir ginčo dėl šios dalies byloje nėra, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar pradinio kreditoriaus UAB „Būsto industrijos grupė“ rašytinis sutikimas „Dėl prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų“ laikytinas kreditoriaus atsisakymu nuo prievolės įvykdymo CK 6.129 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas, vertindamas 2007 m. kovo 2 d. rašytinio sutikimo turinį bei jo sudarymo aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pradinio kreditoriaus UAB „Būsto industrijos grupė“ direktoriaus P. D. vardu surašytas sutikimas, leidžiantis neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų, yra kreditoriaus atsisakymas nuo prievolės pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį įvykdymo, nes rašytiniame sutikime net nebuvo aiškiai nurodyta, kad UAB ,,Egvilta“ atleidžiama nuo prievolės, kilusios iš 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, įvykdymo. Sutikime nėra nuorodos į 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, sutikimas adresuojamas „suinteresuotiems asmenims“, o ne konkrečiam paslaugos gavėjui UAB „Egvilta“. UAB „Būsto industrijos grupė“ atstovė (direktorė) V. Š. paaiškino, kad bendrovės akcininkams nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis buvęs vadovas pasirašė tokį sutikimą, toks sutikimas nebuvo suderintas su bendrovės akcininkais. Nesant bendrovės akcininkų sutikimo atsisakyti prievolės vykdymo pagal galiojančios sutarties nuostatas dėl UAB „Egvilta“ teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų už sutartą kainą, teismo nuomone, įmonės direktoriaus vienasmeniškas sutikimas leisti UAB „Egvilta“ neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų prieštaravo įmonės interesams (CK 2.87 str.). Teismas pripažino, kad bendrovės direktoriaus P. D. rašytinis susitikimas neišreiškė UAB „Būsto industrijos grupė“ valios atsisakyti savo reikalavimo teisių, kylančių iš 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, UAB „Egvilta“ atžvilgiu.
Teismas taip pat pažymėjo, jog rašytinio sutikimo vertinimas negali būti atsietas nuo šalių pasirašytos sutarties aiškinimo, kad negali būti ignoruojami tikrieji sutarties šalių ketinimai. UAB „Būsto industrijos grupė“ vardu pasirašytas sutikimas, leidžiantis UAB „Egvilta“ neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų, yra sutarties nuostatų dėl sutarties kainos bei jos apmokėjimo pakeitimas, tačiau toks sutikimas nebuvo pasirašytas abiejų sutarties šalių, kaip tą numato sutarties 5.7 punktas, todėl toks sutarties pakeitimas negali būti laikomas galiojančiu.
Teismas kritiškai vertino atsakovo BUAB „Egvilta“ administratoriaus atstovės argumentą, kad UAB „Egvilta“ neprisijungė prie UAB „Būsto industrijos grupė“ nutiestų inžinerinių tinklų, nes į bylą pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, o ir šalys neginčijo, kad UAB „Būsto industrijos grupė“ tinkamai atliko sutartinius įsipareigojimus, sudarė visas sąlygas paslaugos gavėjui prisijungti prie inžinerinių tinklų, todėl faktas, jog BUAB „Egvilta“ neapsinaudojo šia teise ir neprisijungė prie inžinerinių tinklų, neatėmė iš UAB „Būsto industrijos grupė“ teisės reikalauti už sutartinių įsipareigojimą įvykdymą sutartyje sulygtą paslaugų kainą.
Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog UAB „Egvilta“ neįrodė, kad pradinis kreditorius UAB „Būsto industrijos grupė“ atsisakė reikalavimo, kylančio iš 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, įvykdymo, o pagal pastarąją sutartį pradinio kreditoriaus UAB „Būsto industrijos grupė“ reikalavimas 108 200 Lt sumai buvo perleistas naujam kreditoriui AB „Kauno dujotiekio statyba“.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas BUAB „Egvilta“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Nei AB „Kauno dujotiekio statyba“, nei UAB „Būsto industrijos grupė“ nereiškė reikalavimo pripažinti UAB „Būsto industrijos grupė“ 2007 m. kovo 2 d. rašytinį sutikimą negaliojančiu, priteisti iš BUAB „Egvilta“ negautas pajamas, šiai neprisijungus prie UAB „Būsto industrijos grupė“ įrengtų inžinerinių tinklų, todėl teismas nepagrįstai ex officio pripažino negaliojančiu UAB „Būsto industrijos grupė“ 2007 m. kovo 2 d. rašytinį sutikimą, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, bei konstatavęs, kad BUAB „Egvilta“ neprisijungė prie inžinerinių tinklų, priteisė mokėti prisijungimo mokestį (tai yra iš esmės priteisė negautas pajamas).Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl to, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir iš jos kylančios AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisės nėra nuginčytos, ginčo dėl AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisiųesą nėra. BUAB „Egvilta“ turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui UAB „Būsto industrijos grupė“ ir juos reiškia, todėl neprivalo atskirai ginčyti reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Neprijungus UAB „Egvilta“ statomų pastatų prie UAB „Būsto industrijos grupė“ įrengtų inžinerinių tinklų, UAB „Būsto industrijos grupė“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Egvilta“ sumokėti 108 200 Lt prijungimo mokestį. Pagal Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį UAB „Būsto industrijos grupė“ nebuvo įsipareigojusi suteikti UAB „Egvilta“ kokią nors savarankišką paslaugą, atlikti darbus, sumontuoti tinklus UAB „Egvilta“ reikmėms. Tinklai buvo įrengiami gyvenamųjų namų kvartalui, esančiam Žvalgų g. 9, Vilniuje, eksploatuoti, o ne UAB „Egvilta“ užsakymu. UAB „Būsto industrijos grupė“ iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo nereikalavo iš UAB „Egvilta“ atlikti mokėjimų pagal Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, nepateikė PVM sąskaitos-faktūros, nereiškė jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo. Šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „Būsto industrijos grupė“ atsisakė savo reikalavimo į UAB „Egvilta“ būtent pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį ir šis sutikimas nėra akivaizdžiai niekinis.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino, jog UAB „Būsto industrijos grupė“ direktoriaus P. D. 2007 m. kovo 2 d. pasirašytas sutikimas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog UAB „Būsto industrijos grupė“ atsisakė nuo prievolės įvykdymo CK 6.129 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 5.7 punkte susitarė, jog visi sutarties pakeitimai ir papildymai yra galiojantys, jei jie sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, o tai nebuvo padaryta. Teismas pagrįstai laikė sutikimą nepakankamu pagrindu kreditoriaus valios išraiškai. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartimi šalys sutarė, kad UAB „Egvilta“ sumokės UAB „Būsto industrijos grupė“ 108 200 Lt mokestį už teisę prisijungti prie šių tinklų, o UAB „Būsto industrijos grupė“ įsipareigojo sudaryti sąlygas šiam prisijungimui. Savo įsipareigojimus UAB „Būsto industrijos grupė“ įvykdė, tinklai yra veikiantys, funkcionuojantys. UAB „Egvilta“ savo lėšomis turėjo organizuoti pačius prijungimo prie minėtų tinklų darbus, o faktas, kad savo ketinimų neįgyvendino dėl bankroto bylos iškėlimo, neatima iš UAB „Būsto industrijos grupė“ teisės į mokestį. AB „Kauno dujotiekio statyba“ neprivalėjo teisminiu keliu nuginčyti sutikimo ar būtinai prašyti priteisti negautas pajamas, kaip nepagrįstai teigiama atskirajame skunde, nes pats sutikimas nebuvo pakankamas pagrindas kreditoriaus valios išraiškai. Negautos 108 200 Lt pajamos būtent ir sudaro kreditorinio reikalavimo pagrindimą, šis reikalavimas kaip teisėtas ir pagrįstas dar iki UAB „Egvilta“ bankroto bylos iškėlimo dienos buvo perleistas AB „Kauno dujotiekio statyba“, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai pareiškė kreditorinį reikalavimą UAB „Egvilta“ bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutavusios įmonės kreditoriaus reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
Byloje nustatyta, kad UAB „Egvilta“ ir UAB „Būsto industrijos grupė“ 2007 m. sausio 16 d. sudarė Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, kuria UAB „Būsto industrijos grupė“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka sudaryti sąlygas UAB „Egvilta“ prijungti prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, kuriuos įrengė UAB „Būsto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 9, Vilniuje, numatomus statyti naujus statinius valstybinės žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 7, Vilniuje, o UAB „Egvilta“ įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 1 d. už tai sumokėti 108 200 Lt mokestį (1 t., 9-10 b. l.). 2007 m. kovo 2 d. UAB „Būsto industrijos grupė“ direktoriaus P. D. rašytiniu sutikimu UAB „Būsto industrijos grupė“ pareiškė, kad sutinka, jog numatomi statyti nauji statiniai valstybinės žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 7, Vilniuje, kurį iš valstybės nuomojasi UAB „Egvilta“, būtų neatlygintinai prijungti prie vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, kuriuos įrengė UAB „Būsto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 9, Vilniuje (1 t., 14 b. l.). 2009 m. birželio 2 d. tarp UAB „Būsto industrijos grupė“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius UAB „Būsto industrijos grupė“ atlygintinai perleido naujajam kreditoriui AB „Kauno dujotiekio statyba“ 108 200 Lt dydžio reikalavimą į UAB „Egvilta“ pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį (1 t., 7-8 b. l.). Tą pačią dieną UAB „Egvilta“ buvo išsiųstas raštas, informuojantis apie reikalavimo perleidimą (b.l. 1 t., 5-6 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2007 m. kovo 2 d. rašytinio sutikimo turinį bei jo sudarymo aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pradinio kreditoriaus UAB „Būsto industrijos grupė“, atstovaujamo direktoriaus P. D., vardu surašytas sutikimas, leidžiantis neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų, yra kreditoriaus atsisakymas nuo prievolės pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį įvykdymo, nes rašytiniame sutikime nebuvo aiškiai nurodyta, kad UAB ,,Egvilta“ atleidžiama nuo prievolės, kilusios iš 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, įvykdymo. Sutikime nėra nuorodos į 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, sutikimas nėra adresuotas konkrečiai UAB „Egvilta“. Teismas taip pat nurodė, jog UAB „Būsto industrijos grupė“ atstovė (direktorė) V. Š. paaiškino, kad bendrovės akcininkams nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis buvęs vadovas pasirašė tokį sutikimą, toks sutikimas nebuvo suderintas su bendrovės akcininkais. Nesant bendrovės akcininkų sutikimo atsisakyti prievolės vykdymo pagal galiojančios sutarties nuostatas dėl UAB „Egvilta“ teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų už sutartą kainą, pirmosios instancijos teismo nuomone, įmonės direktoriaus vienasmeniškas sutikimas leisti UAB „Egvilta“ neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų prieštaravo įmonės interesams (CK 2.87 str.). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bendrovės direktoriaus P. D. rašytinis susitikimas neišreiškė UAB „Būsto industrijos grupė“ valios atsisakyti savo reikalavimo teisių, kylančių iš 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, UAB „Egvilta“ atžvilgiu.
Atskirasis skundas visų pirma grindžiamas tuo, jog nei AB „Kauno dujotiekio statyba“, nei UAB „Būsto industrijos grupė“ nereiškė reikalavimo pripažinti UAB „Būsto industrijos grupė“ 2007 m. kovo 2 d. rašytinį sutikimą negaliojančiu, todėl šį sutikimą teismas esą be pagrindo pripažino negaliojančiu ex officio. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su skunde išdėstytais teiginiais apie tai, kad bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo ribas lemia ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl sandorio negaliojimo aplinkybių bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Šiuo atveju teismas, vertindamas 2007 m. kovo 2 d. UAB „Būsto industrijos grupė“ rašytinį sutikimą, sprendė, ar sutikimas yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad tuo sutikimu UAB „Būsto industrijos grupė“ atleido BUAB „Egvilta“ nuo prievolės įvykdymo. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad įmonės direktoriaus vienasmeniškas sutikimas leisti UAB „Egvilta“ neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo akcininkų sutikimo atsisakyti prievolės vykdymo pagal galiojančios sutarties nuostatas dėl UAB „Egvilta“ teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų už sutartą kainą, teismo nuomone, prieštaravo įmonės interesams, tačiau teismas minėto sutikimo negaliojančiu nepripažino. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie teismo veiklą ex officio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylų pobūdis lemia teismo pareigą pasisakyti ir spręsti dėl visų nagrinėjamam klausimui svarbių aplinkybių. Bankroto proceso metu siekiama maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007), taip pat apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesus. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, egzistuoja visą bankroto proceso laikotarpį, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus egzistuoja teismo pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą. Todėl nepaisant to, kad byloje nebuvo keliami reikalavimai dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą bei teismo pareigą būti aktyviu šios kategorijos bylose, teismas pagrįstai vertino visas reikšmingas aplinkybes klausimui dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje teisingai išspręsti. Dėl to nepripažintini pagrįstais skundo argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas, sprendė dėl nepareikštų reikalavimų bei tyrė su tuo susijusius įrodymus, pažeidė civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principus. Be to, nors teismas ir pasisakė dėl direktoriaus vienasmeniškai pasirašyto sutikimo galimo prieštaravimo CK 2.87 straipsniui, tačiau sutikimo nepripažino negaliojančiu, bet sprendė, kad toks sutikimas nėra išreiškiantis UAB „Būsto industrijos grupė“ valią atsisakyti savo reikalavimo teisių, kylančių iš 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, UAB „Egvilta“ atžvilgiu. Būtent 2007 m. kovo 2 d. sutikimu, kaip atsikirtimu į AB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorinį reikalavimą, BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius ir rėmėsi.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrąja CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo BUAB „Egvilta“ argumentu, jog jis turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui UAB „Būsto industrijos grupė“. Tokius atsikirtimus atsakovas ir reiškė, o teismas, įvertinęs šiuos atsikirtimus, jų nepripažino paneigiančiais BUAB „Egvilta“ prievolę pradiniam kreditoriui UAB „Būsto industrijos grupė“. Aplinkybė, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartis bei iš jos kylančios AB „Kauno dujotiekio statyba“ teisės BUAB „Egvilta“ atžvilgiu nėra nuginčytos ir ginčo dėl šios dalies byloje nėra, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė pirmiau minėtas įstatymo nuostatas, numatančias, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl 2007 m. kovo 2 d. sutikimo įtakos šalių teisėms ir pareigoms, tai yra kad tokiu sutikimu BUAB „Egvilta“ nebuvo atleista nuo prievolės, kilusios iš 2007 m. sausio 16 d. sutarties, vykdymo, kad sutikimas negali būti laikomas galiojančiu tos sutarties nuostatų dėl sutarties kainos bei jos apmokėjimo pakeitimu, tad dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliantas taip pat nurodo, jog neprijungus UAB „Egvilta“ statytų pastatų prie UAB „Būsto industrijos grupė“ įrengtų inžinerinių tinklų, UAB „Būto industrijos grupė“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Egvilta“, tai yra neturi teisės reikalauti sumokėti 108 200 Lt prisijungimo mokestį. 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartimi UAB „Būsto industrijos grupė“ įsipareigojo neprieštarauti, leisti ir sudaryti sąlygas UAB „Egvilta“ prisijungti prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, kuriuos įrengė UAB „Būsto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype Žvalgų g. 9, Vilniuje, o UAB „Egvilta“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka sumokėti prisijungimo paslaugos prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų mokestį (sutarties 2.1.1; 2.2.1 p.). Paslaugų gavėjo prisijungimo prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų mokestis yra 91 694,91 Lt, 18 procentų PVM ? 16 505,09 Lt. Bendra sutarties kaina ? 108 200 Lt (sutarties 3.1 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad inžinerinius tinklus žemės sklype UAB „Būsto industrijos grupė“ įrengė, o Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartimi UAB „Būsto industrijos grupė“ įsipareigojo suteikti UAB „Egvilta“ prisijungimo prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų paslaugą. Į bylą nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad UAB „Būsto industrijos grupė“ prieštaravo, neleido ir/ar nesudarė sąlygų UAB „Egvilta“ prisijungti prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, kuriuos įrengė UAB „Būsto industrijos grupė“. Aplinkybės, jog BUAB „Egvilta“ buvo iškelta bankroto byla ir nebuvo baigta BUAB „Egvilta“ statytų pastatų, kurie turėjo būti prijungti prie inžinerinių tinklų, statyba, kad iki šiol naujai statyti statiniai nėra prijungti prie inžinerinių tinklų, nepaneigia BUAB „Egvilta“ pareigos vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai yra sumokėti 108 200 Lt mokestį. Kadangi byloje nebuvo paneigta, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Egvilta“ neturėjo prievolės mokėti prisijungimo prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų mokestį UAB „Būsto industrijos grupė“, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Būsto industrijos grupė“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“, todėl galėjo ją perleisti AB „Kauno dujotiekio statyba“.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai įtraukė AB „Kauno dujotiekio statyba“ į BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 108 200 Lt finansiniu reikalavimu. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.