Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2017-09-30, apie 01 val. 53 min., bute, esančiame Vilniuje, tyčia pastūmė savo sutuoktinę A. R. ir dėl to ji atsitrenkė dešinės rankos alkūne į durų staktą, stipriai paėmęs už viršutinės rankų dalies, tyčia suspaudė ir išstūmė nukentėjusiąją A. R. iš kambario, taip padarė A. R. abiejų žastų poodines kraujosruvas, dešinės alkūnės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad žmonos jis nemušė, o kadangi šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl žmonai naudinga gauti daugiau kompromituojančios, melagingos informacijos. Parodė, kad įvykio dieną vaikai buvo su žmona kitame kambaryje, o jis savo kambaryje ir gurkšnojo nuo žvejybos likusią „C. C.“ buteliuke sumaišytą su brendžiu. Žmona užuodė alkoholio kvapą, pradėjo kviesti policiją, sakyti, kad jisai ją stumdė. Iš kur atsirado tie sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje, kaltinamasis nežino, tačiau įvykio metu tų sužalojimų nebuvo, jie atsirado vėliau. Jokių keiksmažodžių sutuoktinės atžvilgiu kaltinamasis nevartojo. Tačiau kokį nors įžeidžiantį žodį pasakyti galėjo, kadangi be priežasties iškvietė policiją. Jis prieš žmoną nėra smurtavęs ir policija niekada nebuvo kviečiama. Tiesiog, kaltinamojo manymu, žmonai reikėjo argumentų, nes vyko skyrybų procesas, dabar jau baigtas, susitarė gražiuoju. Kaltinamojo manymu, sužalojimai galėjo iš bet kur atsirasti, galėjo kažkas kitas paimti už rankų. Kai buvo iškviesta policija, sutuoktinė buvo su naktinukais ir sužalojimų kaltinamasis nematė. Pamatė tuos sužalojimus tik pirmadienį, kai ji juos dengėsi. Tai buvo jau mėlynos mėlynės.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. R. parodė, kad įvykis tai buvo rugsėjo mėnesį, naktį iš penktadienio į šeštadienį. Vyras miegojo kitame kambaryje. Vienam vaikui, naktį prisišlapinus į lovą, nukentėjusioji turėjo nueiti į kitą kambarį pakeisti patalynę. Einant koridoriumi kaltinamasis ją stumtelėjo į staktą, sakydamas „ko tu čia vaikštai“. Ji pasakė, kad jai reikia patalynės, nes vaikas prisišlapino. Tačiau į kambarį kaltinamasis jos neleido, du kartus pastūmė. Nukentėjusiajai vistiek įėjus į kambarį, ji užuodė alkoholio kvapą, bei pasakė, kad jeigu kaltinamasis dar ją įžeidinės ir stumdysis, ji iškvies policiją. Kadangi kaltinamasis neapsiramino, nukentėjusioji užsidarė kitame kambaryje ir iškvietė policiją. Pirmą kartą kaltinamasis ją stumtelėjo koridoriuje, einančią iš vonios ir ji atsitrenkė dešine alkūne į staktą. Jis tada užėjo į kambarį ir neleido jai paimti patalynės. Ir du kartus stumtelėjo už rankos iš kambario, nenorėdamas įleisti. Kaltinamasis stipriai ją sugriebė už abiejų rankų ir pastūmęs išvarė ją pro duris iš kambario. Po to nukentenjusioji nuėjo į savo kambarį, ir daugiau fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Paraudimas buvo ant kairės rankos, ir ant dešinės rankos įbrėžimas. Į ekspertizę ji tą pačią dieną nesikreipė. Kreipėsi į ekspertizę pirmadienį, kai pamatė mėlynes.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. O. paaiškino, kad dirba policijos pareigūnu. Įvykio naktį dirbo 6 PK teritorijoje, buvo atvykę į įvykį, gavo iškvietimą nurodytu adresu dėl smurto. Nuvykus juos pasitiko moteris, kuri pasakė, kad vyras ją stūmė lyg į staktą. Buvo paklausta ar yra mažų vaikų. Moteris atidarė kambario duris ir ten miegojo du vaikučiai. Moteris pasakė, kad vyras neblaivus. Jiems užėjus į kambarį, vyras gulėjo ant lovos, kambaryje tvyrojo alkoholio kvapas. Tas vyras buvo pakankamai agresyvus, įžeidinėjo žmoną. Tas vyras kategoriškai neigė, kad vartojo alkoholį, sakė, kad geria Coca-cola, todėl nuspręsta patikrinti blaivumą ir jam buvo nustatytas girtumas. O moteris buvo blaivi. Moteris atsisakė rašyti pareiškimą bet paprašė išprašyti vyrą iš namų. Paskui atėjo vyro sesuo ar giminaitė ir ji nelabai gražiai šnekėjo nukentėjusiosios atžvilgiu. Tas vyras pasakė, kad eis nakvoti pas ją. Dėl smurto žymių ant nukentėjusios, tai ji rankas rodė, bet akivaizdžių smurto žymių nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad dirba policijos pareigūnu. 2017 m. rugsėjo 30 dieną jis patruliavo su kolega P. O., gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas. Atvyko į Medeinos gatvę, tikslaus adreso šiuo metu nepamena. Moteris paaiškino, kad pas juos vyksta skyrybų procesas, ir vyras konfliktuoja. Buvo nustatytas alkotesteriu piliečiui girtumas. Moteris iš karto nerašė pareiškimo, nes buvo streso būsenoje. Pareigūnai prašė piliečio palikti butą, nes jis buvo neblaivus. Netrukus atvyko kaltinamojo sesuo ir minėtas pilietis paliko butą. O nukentėjusioji, kadangi ji blaivi, liko su vaikais namuose. Prie policijos pareigūnų agresijos iš kaltinamojo pusės nebuvo. Gal tik apsižodžiavimas ant žmonos. Tuo metu akivaizdžių smurto žymių ant nukentėjusios nematė. Kad ji buvo išsigandusi, tai buvo matyti. Akivaizdžių smurto žymių ant nukentėjusiosios kūno nebuvo.

E. O. Detiukovič parodė, kad gali paaiškinti iš kur specialisto išvadoje tie 10 trauminių poveikių. Dėl atsitrenkimo į staktą, tai buvo nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu. Lieka dar 9 trauminiai poveikiai. Tai paėmimas už žastų, ant kiekvienos rankos turime po 5 pirštus, ir nuo kiekvieno piršto galėjo susidaryti po vieną trauminį poveikį, susiformuoti kraujosruva. Gali likti tik nuo vieno piršto kraujosruva, o gali ir nuo visų penkių pirštų. Dėl trauminio poveikio kietu buku daiktu, tai pirštai, rankos gali būti vertinama kaip kieti buki daiktai. Tos kraujosruvos gali būti matomos labai įvairiai. Kartais gali būti matomos po kelių minučių nuo patirto smūgio, kartais būna po paros, ar dviejų, bet atitinkamai jau tada daroma išvada apie sužalojimo padarymo laiką. Pavyzdžiui akių vokuose momentaliai išsilieja kraujosruva, o šlaunyje, kartais reikia ir dvi paras sulaukti, kol kraujosruva atsiras ir išlys į paviršių. Tai gali įtakoti daug faktorių ir žmogaus fiziologija ir kiti dalykai .Jeigu konfliktas buvo rugsėjo 30 d., tai kraujosruvos galėjo atsirasti kitą dieną, kaip nurodė savo išvadoje. Fizinis skausmas, tai kiekvieno žmogaus skirtinga sąvoka. Tikėtina, kad skaudėjo. Tai negali nei paneigti, nei patvirtinti. Fizinio skausmo jutimas ar nejutimas gali būti įtakotas daugelio faktorių. Tai subjektyvus kiekvieno žmogaus dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį LR BK straipsnį. LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nors kaltinamasis tiek ikitesminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Nuo pat pradžių nuosekliais ir nekintančiais nukentėjusiosios parodymais, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo, liudytojų parodymais, pareiškime bei tarnybiniuose pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G-3213/2017 (01) konstatuota, kad A. R. nustatytos abiejų žastų poodinės kraujosruvos, dešinės alkūnės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2017-09-30). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b.l. 22).

2017-12-01 apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašas stenografuotas (b.l. 16).

Policijos ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad tarp žmonos ir neblaivaus vyro vyko konfliktas (b.l. 4).

Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai kategoriškai patvirtino, kad gave iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, atvykus, duris atidarė nukentėjusioji, kuri patvirtino, kad įvyko konfliktas su girtu vyras, šiuo metu šeima skiriasi, vyras stūmė ją į staktą. Buvo matyti, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, nors akivaizdžių smurto požymių nebuvo.

Sužalojimų atsiradimo aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu pakviestas ekspertas, kuris patikino, kad kraujosrūvos gali atsirasti ir kitą dieną, kas tikėtina ir buvo šį kartą.

Be to, specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir paneigia kaltinamojo gynybinę versiją.

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo žmonos atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios, liudytojų parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo savo žmonos atžvilgiu, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas J. R. visiškai pasitvirtino.

J. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad J. R. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent žmoną A. R..

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, turi pastovų dirbą ir legalų pajamų šaltinį, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą.

Vadovaujantis LR BK 72 (2) straipsniu, skirtina J. R. baudžiamojo poveikio priemonę - per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje J. R. palitkina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

J. R., gimusį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

būti namuose nuo 22.00 val.iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba lankymusi gydymo įstagose.

Vadovaujantis LR BK 72 (2) straipsniu, skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę - per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, J. R. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.