- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- e2A-414-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00459-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- Z. R.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui Z. R. (Z. R.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo 848,01 Eur skolą, kurią sudaro 517,87 Eur nesugrąžintas kreditas, 213,63 Eur mokėjimo palūkanos, 21,79 Eur kompensacinės palūkanos, 9,72 Eur delspinigiai, 85 Eur skolos išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos, 18,25 procentų dydžio kompensacinės palūkanas nuo 517,87 Eur nepadengtos kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško skolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 550 Eur kreditas, o jis įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutartines įmokas, tačiau savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, todėl sutartis buvo nutraukta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nuo teismo pranešimo pateikti atsiliepimą jo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo Z. R., 517,87 Eur negrąžinto kredito, 74,71 Eur pelno palūkanų, 21,79 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (614,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,84 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, atsakovas savo prievolės neginčija, ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 517,87 Eur negrąžinto kredito sumą bei mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, kurių dydis pateiktais duomenimis sudaro 74,71 Eur sumą, vertino kaip pagrįstą ir tenkino.
6. Reikalavimą dėl 138,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų po Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 18 d.), priteisimo teismas atmetė vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluota 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 praktika bei atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo byloje nepareikštas.
7. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą tiek dėl 21,79 Eur kompensacinių palūkanų, tiek dėl 9,72 Eur delspinigių (netesybų), o netesybos apima ir kompensacines palūkanas (arba atvirkščiai), mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo, reikalavimas dėl delspinigių (netesybų) priteisimo apima reikalavimo dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, todėl reikalavimą dėl netesybų priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, priteisdamas 21,79 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškovės reikalavimą dėl 18,25 procentų kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 517, 87 Eur kredito sumos iki visiško skolos grąžinimo, priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, numatančia, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
8. Reikalavimą priteisti 85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš pateiktos sąskaitos faktūros nėra galimybės identifikuoti, kokie konkrečiai ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai buvo atlikti, o paslaugų kainos suderinimo detalizacija atliktų darbų (suteiktų konkrečių paslaugų) fakto, jų apimties bei pagrįstumo nepatvirtina.
9. Nustatęs, kad patenkinta 56 procentai ieškinio reikalavimų, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir iš atsakovo priteisė 76,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. UAB ,,Sostinės kreditai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 138,92 Eur skolos netenkintas, ir priimti naują sprendimą – tą ieškinio dalį patenkinti ir priteisti žyminį mokestį 18,00 Eur. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
9.1. teismas netinkamai aiškino ieškovės reikalavimų turinį, neteisingai interpretavo reikalavimą priteisti skolą, nurodęs, kad ieškovė reikalauja priteisti pelno palūkanas, o reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kaip negautų pajamų priteisimo šioje byloje nėra pareikštas;
9.2. pagal šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo mokėti pelno palūkanas iki sutarties termino pabaigos-iš viso 248 Eur, atsakovui nevykdant kredito gavėjo pareigos mokėti kredito davėjui sulygto dydžio įmokas, ieškovė turi teisę į 138,29 Eur palūkanų sumą, kuri turėjo būti sumokėta per sutarties galiojimo laikotarpį.
9.3. teismas netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 (joje išaiškinta kreditoriaus teisė po sutarties nutraukimo reikalauti negautų pelno palūkanų, kaip negautų pajamų), o teismas remiantis ta pačia nutartimi šį reikalavimą atmetė.
2. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 62239, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 550 Eur kreditas 360 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka periodinėmis įmokomis iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. grąžinti kreditą ir mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (metinė palūkanų norma 75,00 proc.). Bendra atsakovo mokėtina suma pagal Sutartį – 798 Eur. Atsakovui laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė 2021 m. lapkričio 17 d. pretenzija Sutartį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. nutraukė.
6. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai interpretavo reikalavimą priteisti skolą. Reikalavimas priteisti skolą pagal pelno palūkanų institutą apskaičiuotą 213,63 Eur sumą savaime nėra prašymas priteisti ieškovei pelno palūkanas sutartinės prievolės pagrindu kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra.
7. Bylos duomenimis, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 848,01 Eur skolą reikalavime jos nedetalizuodama. Dėstydama ieškinio faktinį pagrindą, ieškovė nurodė, jog skolą sudaro: 517,87 Eur kreditas, 213,63 mokėjimo palūkanos, 21,79 Eur kompensacinės palūkanos, 9,72 Eur delspinigiai, 85,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos. Nurodė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. (mokėjimo grafiko pabaigos) atsakovas įsipareigojo sumokėti 248 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (75 proc. pelno palūkanos), o likusi nepadengta pelno palūkanų suma sudaro prašomą priteisti palūkanų dalį, t .y. 213,63 Eur, iš kurių 74,71 Eur pelno palūkanų suma iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 1 d.) ir 138,92 Eur pelno palūkanų suma (kaip ieškovės negautos pajamos), kuri atsakovo turėjo būti sumokėta per sutarties galiojimo laikotarpį.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
9. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
11. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
12. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).
13. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas šalys susitarė, kad 550 Eur paskola atsakovui suteikiama 360 dienų laikotarpiui už 75,02 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų ieškovė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam sudarytą Sutartį vykdant tinkamai. Todėl atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovei priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurių ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
14. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino, iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 18 d.).
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, keistinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu už akių priteisė ieškovei 74,71 Eur negautų pajamų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 1 d.), ieškovei priteistina negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo suma iki sutarties vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (213,63 Eur -74,71 Eur =138,92 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
17. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 22 Eur ( dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys patenkinus apie 90 proc. iš atsakovo ieškovei priteistina iš atsakovo 19,80 Eur (22 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
18. Patenkinus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kas sudaro 18 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
skundą tenkinti.
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887, naudai 517,87 Eur negrąžinto kredito, 74,71 Eur pelno palūkanų, 138, 92 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 21,79 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (753,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti“.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ iš Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.