Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties priimtos dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui D. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 788,51 Eur žalos atlyginimo.Atsakovui D. P. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2016-11-18 viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 788,51 Eur žalai atlyginti ieškovo naudai; priteisė iš atsakovo 24 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.Atsakovas pareiškimu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimą už akių ir bylą nagrinėti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2017-04-21, gavęs antstolio D. B. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėjo, kad atsakovas negavo jokios informacijos iš teismo: nei apie priimtą ieškinį, nei apie tai, kad informacija skelbiama viešai, nei apie teismo posėdį. Atsakovas nekalba lietuviškai, todėl negalėjo susižinoti apie informacijos paskelbimą viešai ar teismo posėdžio laiką. Dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo nurodė, kad tuo atveju, kai valstybė konfiskuoja turtą, šis turtas pereina jos nuosavybėn, todėl valstybė yra atsakinga už šio turto išlaikymą ir realizavimą. Pažymėjo, kad ieškovas automobilį laikė saugojimo aikštelėse ir jo nerealizavo nepagrįstai ilgą laiką, t. y. net 347 dienas. Ieškovas prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškime nenurodytos aplinkybės, lėmusios atsakovo pasyvumą byloje bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Atsakovui ieškinyje nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo grįžo neįteikti. Atsakovas pareiškime nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių gyvenamosios vietos adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai objektyviai negalėjo būti įteikti. Procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo paskelbimo būdu laikytinas tinkamu. Atsakovo pareikšime nenurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Paaiškino, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo paimtų (sulaikytų) daiktų administravimo išlaidas už laikotarpį, kol iš atsakovo paimti daiktai dar nebuvo konfiskuoti. Pažymėjo, kad Muitinės departamentas neturėjo teisinio pagrindo sulaikytą automobilį perduoti realizavimui iki Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-145-419/2013 įsiteisėjimo (t. y. iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. ATP-762-487/2013 priėmimo), nes realizuotinas tik valstybei nuosavybės teise priklausantis (konfiskuotas) turtas, o automobilis valstybės nuosavybe tapo (buvo konfiskuotas), įsiteisėjus nutarimui administracinės teisės pažeidimo byloje. Pateikė įrodymus pagrindžiančius išlaidas už konfiskuoto turto transportavimą ir saugojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-04 nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) – siųsti ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2016-11-18 (viešo paskelbimo būdu). Nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nemoka lietuvių kalbos negali būti vertinama kaip kliūtis minėtam dokumentų įteikimo būdui, minėtas įteikimo būdas nustatytas kaip tinkamas pagal CPK nuostatas. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jam nepavyko įteikti dokumentų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės nenurodė priežasties, kodėl nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo. Padarė išvadą, kad ieškinys ir teismo pranešimas atsakovui įteikti tinkamai.Teismas nustatė, kad ieškovas 788,51 Eur žalą apskaičiavo už automobilio transportavimą iš sulaikymo (paėmimo) vietos į jo saugojimo vietą ir saugojimą nuo jo pristatymo į saugojimo vietą 2012-07-27 iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo 2013-07-09 bei sulaikyto ir konfiskuoto metalo laužo saugojimo (sandėliavimo) nuo sulaikymo 2012-07-26 iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo 2013-07-09. Padarė išvadą, kad pareiga valstybei atlyginti išlaidas už konfiskuoto turto saugojimą atsiranda jai perdavus tokį (konfiskuotą) turtą, taigi nuo teismo nutarimo, kuriuo turtas buvo konfiskuotas, įsiteisėjimo momento. Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad ieškovas automobilį laikė saugojimo aikštelėse ir jo nerealizavo nepagrįstai ilgą laiką, kadangi laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-07-09 automobilis dar nebuvo konfiskuotas, taigi ieškovas neturėjo teisinio pagrindo jo realizuoti. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-04 nutartį ir tenkinti atsakovo pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimo už akių peržiūrėjimo.Nurodo, kad apie teismo procesą atsakovas sužinojo tik 2017-04-21, t. y. gavęs antstolio D. B. patvarkymą, todėl kaip rūpestingas ir sąžiningas asmuo iškart kreipėsi į teisininkus, siekiant išsiaiškinti susidariusią situaciją. Advokatui 2017-05-23 nuvykus į Vilniaus miesto apylinkės teismą jam buvo suteikta informacija apie teismo priimtą sprendimą už akių. Pažymi, kad atsakovas iki 2017-05-23 nežinojo apie išnagrinėtą civilinę bylą, nėra gavęs ieškinio ir jo priedų, jam nebuvo suteikta teisė ginti savo interesus nuo nepagrįsto ieškovo reikalavimo. Pažymi, kad nekalba lietuviškai, todėl negalėjo susižinoti apie informacijos paskelbimą viešai ar teismo posėdžio laiką. Nurodo, kad tokie teismo veiksmai yra akivaizdus procesinių teisių pažeidimas, o tai suponuoja ir absoliutų teismo sprendimo negaliojimą. Priimtas sprendimas už akių turi būti panaikintas nesant jam priimti būtinų sąlygų – tinkamo ieškovo informavimo apie bylos nagrinėjimą ir ieškovo pasyvumo byloje.Teigia, kad joks teisinis reguliavimas nenustato pareigos asmeniui, kurio turtas buvo konfiskuotas, atlyginti turtą konfiskavusiai institucijai jos turėtas išlaidas už turto saugojimą, todėl ieškovas įrodinėjo atsakovo pareigą atlyginti žalą kylančią iš delikto. Pabrėžia, jog tokiu atveju, kai valstybė konfiskuoja turtą, šis turtas pereina jos nuosavybėn, tai reiškia, kad valstybė yra atsakinga už šio turto išlaikymą ir realizavimą. Pažymi, kad Muitinės departamentas automobilį laikė saugojimo aikštelėse ir jo nerealizavo nepagrįstai ilgą laiko tarpą t. y. net 347 dienas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovo neva tai neteisėtu veiksmų atsirado ieškovo žala, kadangi neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pernelyg nutolę nuo atsiradusios žalos. Konfiskavus turtą, ieškovas prisiėmė visą atsakomybę už išlaidas, kurias jis patyrė turėdamas automobilį. Atsakovui galėjo būti leista laikyti automobilį savo aikštelėje ir taip būtų išvengta visų išlaidų už turto saugojimą, tačiau ieškovui pasirinkus turtą saugoti savo pasirinktoje aikštelėje, atsakovui negali kilti atsakomybė už ieškovo veiksmus. Pažymi, kad jau yra nubaustas ir papildomos išlaidos negali būti priteisiamos. Jei teismas nuspręstų priteisti saugojimo išlaidas iš atsakovo, būtų akivaizdžiai pažeistas dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principas. Paaiškina, kad visi žalos klausimai susiję su atsakovo administraciniu teisės pažeidimu buvo išanalizuoti administracinėje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti tenkinami.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, o atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė dėl savo paties nerūpestingo procesinio elgesio. Pažymėjo, kad atsakovas buvo informuotas apie ieškovo ketinimus išieškoti padarytą žalą reiškiant teismui civilinį ieškinį CPK nustatyta tvarka, jeigu žala nebus atlyginta gera valia. Nurodo, kad pareiga valstybei atlyginti išlaidas už konfiskuoto turto saugojimą atsiranda nuo teismo nutarimo, kuriuo turtas buvo konfiskuotas, įsiteisėjimo momento. Kol automobilis nebuvo konfiskuotas, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo jo realizuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių.Remiantis CPK 285 straipsnio 5 dalimi, 287 straipsniu atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.Apeliantas nurodo, kad nėra gavęs ieškinio ir jo priedų, jam nebuvo suteikta teisė ginti savo interesus nuo nepagrįsto ieškovo reikalavimo, nekalba lietuviškai, todėl negalėjo susižinoti apie informacijos paskelbimą viešai ar teismo posėdžio laiką.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys kartu su procesiniais dokumentais atsakovui du kartus buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai 2016-10-13 ir 2016-10-27 grįžo neįteikti, nurodžius, kad adresatas korespondencijos „neatsiėmė pašte“. Vilniaus apylinkės teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ieškinyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti, gavęs informaciją, kad atsakovas nedirba, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškinyje nurodytu adresu, esant ieškovo prašymui, 2016-11-18 nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis). Neįteikus procesinių dokumentų atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pirmosios instancijos teismas 2016-11-18 nutartimi procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu laikytinas tinkamu šalies informavimu (CPK 130 straipsnio 1 dalis), nepaisant lietuvių kalbos (ne)mokėjimo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis procesinės teisės normomis galiojusiomis šių procesinių veiksmų atlikimo metu. Atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu, esant tinkamam procesinių dokumentų įteikimui, byloje esant pateiktiems tik vienos šalies įrodymams, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.Apeliantas teigia, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi tuo atveju, kai valstybė konfiskuoja turtą, šis turtas pereina jos nuosavybėn ir ji yra atsakinga už šio turto išlaikymą ir realizavimą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Tai nustatyta CK 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje, BK 72 straipsnyje, ATPK 26 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Taigi įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar nutarimui dėl automobilio konfiskavimo, jis tampa valstybės nuosavybe ir valstybė yra atsakinga už prievoles, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu (už saugojimo išlaidas).Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013-07-09 įsiteisėjo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje konfiskuoti iš atsakovo paimtus daiktus ir automobilį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iki nutarimo įsiteisėjimo už automobilio ir daiktų saugojimą turėtų atlyginti tuometinis jo savininkas atsakovas.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apeliantas nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.