Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. P. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda, konfiskuojant 16,58 kg automobilių katalizatorių laužo ir 49,5 kg autotransporto priemonės radiatoriaus laužo, saugomo Vilniaus teritorinėje muitinėje, bei konfiskuota kontrabandos daiktų gabenimo transporto priemonė - automobilis „Audi 80“ v.n. (duomenys neskelbtini) įregistruotas D. P. vardu, su transporto priemonės techniniu pasu Nr. D647162, saugomas Vilniaus teritorinėje muitinėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nubaustas už tai, kad 2012-07-26 15.45 val. Šalčininkų kelio poste, vairuodamas automobilį „Audi 80“ v.n. (duomenys neskelbtini) ir vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką žaliuoju kanalu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai, tai yra nepateikiant muitinės kontrolei, slėpdamas automobilio sunkiai prieinamoje vietoje tarp galinės sėdynės ir dujų baliono po juoda polietileno plėvele, gabeno penkis nupjautus automobilio duslintuvo bakelius – katalizatorių laužą, kurio svoris 16,58 kg, vertė 399,94 Lt, bei automobilio galinėje keleivių sėdynėje gabeno autotransporto priemonės radiatoriaus laužą, kurio svoris 49,5 kg, vertė 593,55 Lt, o iš viso neteisėtai gabeno prekių už 993,49 Lt (7,64 MGL vertės), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d.

Atkreipia dėmesį į tai, jog, tik atlikus muitinės patikrinimą, buvo nustatyta, kad vežamosiose detalėse yra tauriųjų metalų, ko apeliantas prieš tai nežinojo ir negalėjo žinoti. Pažymi, kad šios aplinkybės buvo nustatytos, tik atlikus tyrimą, be specialių žinių to neįmanoma nustatyti. Taigi, apelianto veiksmuose nebuvo tyčios gabenti kontrabandą, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Pažymi, jog šioje byloje D. P. buvo paskirta nuobauda - 5000 Lt bauda su automobilio konfiskavimu. Tokio dydžio nuobauda yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Teigia, jog nuobauda apeliantui neturėjo būti paskirta arba galėjo būti paskirta mažesnė, nei numatyta įstatymo, t.y. jo atžvilgiu turėjo būti taikomos ATPK 30 ¹ str. nuostatos. Pažymi, kad automobilio konfiskavimas yra nebūtina nuobauda – ji gali būti taikoma arba ne. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju vežtų prekių mastas yra mažas maždaug 1000 Lt vertė, todėl automobilio konfiskavimas prieštarauja protingumo principui bei yra perteklinė nuobauda.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Šalčininkų kelio poste yra nerašyta taisyklė, jog, įvažiuojant į Lietuvą, visi Lietuvos Respublikos piliečiai stovi prie „žaliojo“ kanalo, o jei turi nedeklaruotų prekių, šią aplinkybę nurodo bei jas deklaruoja.

Institucijos teigimu, penki blokeliai su katalizatorių laužu bei senas radiatorius pagal paskirtį naudoti yra netinkami, o, pardavus metalo laužą, o ypatingai katalizatorių laužą, kuriame yra tauriųjų metalų, galima pasipelnyti.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog D. P. paskirta minimali ATPK 210 str. 2 d. sankcijoje nustatyta nuobauda, todėl ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teigia, kad apylinkės teismas, pagrįstai, pripažinęs D. P. priklausantį automobilį administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu, jį konfiskavo.

Nurodo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl D. P. veikos kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog D. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., t.y. jis automobiliu „Audi 80“ v.n. (duomenys neskelbtini) vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką žaliuoju kanalu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai, tai yra nepateikiant muitinės kontrolei, slėpdamas automobilio sunkiai prieinamoje vietoje tarp galinės sėdynės ir dujų baliono po juoda polietileno plėvele, gabeno penkis nupjautus automobilio duslintuvo bakelius – katalizatorių laužą, kurio svoris 16,58 kg, vertė 399,94 Lt, bei automobilio galinėje keleivių sėdynėje gabeno autotransporto priemonės radiatoriaus laužą, kurio svoris 49,5 kg, vertė 593,55 Lt, o iš viso neteisėtai gabeno prekių už 993,49 Lt

ATPK 210 str. 2 d. numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 50 MGL. ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Nors D. P. savo kaltės padarius pažeidimą nepripažino, jos kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.2), 2012-07-26 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu (b.l. 4), iš dalies pažeidėjo parodymais, foto lentelėmis (b.l. 8-10), valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistų tarnybiniais pranešimais (b.l. 14-15), Muitinės laboratorijos 2012-10-09 tyrimo protokolu Nr. 2T1472 (b.l.49-50), Muitinės laboratorijos 2012-10-09 tyrimo protokolu Nr. 2T1473 (b.l. 52-53), raštu dėl sulaikytų prekių muitinės vertės nustatymo (b.l. 54) bei kitais rašytiniais įrodymais.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, D. P. teismo posėdyje nurodė, jog prisipažįsta, kad vežė detales, tačiau jų neslėpė, o buvo jas padėjęs automobilio salone ir bagažinėje. Radiatorių bei bakelius jis pirko Baltarusijoje parduotuvėje. Radiatorius gulėjo ant automobilio sėdynės. Radiatorius - didelis daiktas, todėl jo nepaslėpsi. Už jį jis mokėjo 500 Lt. Nenaujas detales, reikalingas jo automobilio remontui, jis pirko Lydoje. Bakeliai gulėjo bagažinėje nepaslėpti. Polietileniniu maišeliu jis bagažinėje esančius bakelius uždengė, kad neišsiteptų šalia buvę maisto produktai. Detalės jam buvo reikalingos savo traktoriaus remontui. Muitininkas G. K. neleido jam sumokėti muito, teigdamas, kad jis vežė kontrabanda metalo laužą.

Iš Muitinės laboratorijos 2012-10-09 sulaikyto metalo tyrimo protokolo Nr. 2T1472 matyti, kad pateiktos prekės yra auto katalizatorių laužas, o jame aptikta tauriųjų metalų, pereinamųjų metalų ir lantanoidų, rekomenduojamas TARIC kodas yra 7112 99 00 90 (tauriojo metalo arba metalo, plakiruoto tauriuoju metalu, atliekos ir laužas; kitos atliekos ir laužas, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo arba tauriojo metalo junginių, dažniausiai naudojami tauriajam metalui regeneruoti) (b.l. 49-51).

Iš 2012-10-09 sulaikyto metalo tyrimo protokolo Nr. 2T1473 matyti, jog pateikta prekė yra autotransporto priemonės aušinimo radiatoriaus laužas (detalė sena, išardyta (netinkamas naudoti pagal paskirtį), rekomenduojamas TARIC kodas 7404 00 91 00 (vario atliekos ir laužas; vario – cinko netauriųjų lydinių (žalvario)) (b.l.52-53).

Iš Vilniaus teritorinės muitinės rašto matyti, jog buvo nustatyta sulaikytų prekių muitinė vertė: automobilių katalizatorių laužas (16,58 kg) – 399,94 Lt, autotransporto priemonės radiatoriaus laužas (49,5 kg) – 593,55Lt, viso – 993,49 Lt.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas G. K. teismui paaiškino, kad 2012-07-26 į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos žaliuoju kanalu atvažiavo D. P. su kitu asmeniu. D. P. teigė, kad deklaruotinų prekių neveža, tačiau jo automobilis buvo prikrautas prekių. Už minėtas D. P. gabenamas prekes (koklius, radiatorius, bakelius, katalizatorius) nebuvo sumokėti mokesčiai, prekės nebuvo deklaruotos. Taip pat D. P. vežė 18 dėžių koklių, alų, plastikinius vazonus, degtinę. Už automobilio bagažinėje esančio dujų baliono, uždengus polietilenine plėvele buvo paslėptos 6 detalės nuo duslintuvo, o viduje paslėpti katalizatoriai. Jis paklausė šių detalių įsigijimo dokumentų, tačiau vairuotojas čekių neturėjo. D. P. vežė labai daug detalių, todėl laikytina, kad vežė prekes komerciniais tikslais. D. P. gabenamų daiktų vertė buvo nustatyta laboratorijoje. Atsargines dalis asmuo privalo deklaruoti, metalo laužą draudžiama įvežti į ES.

Specialistas E. B. teismo posėdyje nurodė, kad tyrimui buvo pateiktas metalo laužas - nudėvėti vamzdžiai. Radiatorius buvo išardytas ir nudėvėtas, todėl tai laikoma atlieka. Jie tyrė kiekvieną bakelį ir nustatė, kad tai atliekos. Buvo padaryti visų bakelių tyrimai.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pasirėmė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš dalies ir paties D. P. paaiškinimais apie nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes.

Kaip nustatyta byloje, D. P. gabentos prekės - auto katalizatorių laužas bei autotransporto priemonės aušinimo radiatoriaus laužas (netinkamas naudoti pagal paskirtį) yra klasifikuojami kaip atliekos ir yra 2006-06-14 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 1013/2006 dėl atliekų vežimo B sąraše. Atliekų vežimo tvarka nustatyta 2006-06-14 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 1013/2006 dėl atliekų vežimo ir 2004-04-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-384 redakcija) patvirtintame Atliekų vežimo tvarkos sąraše.

Kaip matyti iš liudytojo G. K. parodymų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialisto tarnybinio pranešimo (b.l. 14), D. P., įvažiavęs į žaliąjį kanalą deklaravo, jog negabena prekių, kurių kiekis didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvežtos prekės yra atliekos, kurių įvežimui reikalingi leidimai, todėl D. P. pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) 2913/93, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40 ir 41 str., numatančius keleiviui pareigą pateikti muitinei į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes.

Netikėti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais bei paaiškinimais nėra pagrindo, byloje nėra duomenų, jog jie pažįsta D. P., siekia jį apklabėti ar suinteresuoti bylos baigtimi.

Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad byloje įrodyta, jog D. P. 2012-07-26 15.45 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Šalčininkų PKP žaliuoju kanalu, nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno prekių bendrai 993,49 Lt vertės (7,64 MGL), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį.

Dėl ATPK 30 ¹ str. nuostatų taikymo, D. P. skiriant baudą

Apeliantas skunde nurodo, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog jis padarė inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, D. P. atžvilgiu gali būti taikytos ATPK 30 ¹ str. nuostatos.

ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009). Tokių duomenų visumos šiuo atveju nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės aplinkybės, todėl D. P. atžvilgiu taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, nėra teisinio pagrindo.

Dėl automobilio konfiskavimo

ATPK 210 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas paskyrė D. P. ATPK 210 str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą su kontrabandos daiktų – automobilių katalizatorių laužo bei autotransporto priemonės radiatoriaus laužo bei gabenti panaudotos transporto priemonės - automobilio „Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Pagal ATPK 210 str. 2 d. sankciją transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas nėra privalomas, tačiau teismas, spręsdamas taikyti, ar ne tokią administracinę nuobaudą, turi atsižvelgti į visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. P., vykdamas iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką žaliuoju kanalu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, t.y. nepateikiant muitinės kontrolei, slėpdamas automobilio sunkiai prieinamoje vietoje tarp galinės sėdynės ir dujų baliono po juoda polietileno plėvele gabeno penkis nupjautus automobilio duslintuvo bakelius – katalizatorių laužą, kurio svoris 16,58 kg, vertė 399,94 Lt, bei automobilio galinėje keleivių sėdynėje gabeno autotransporto priemonės radiatoriaus laužą. Tokių matmenų bei tokio svorio daiktų gabenimas be automobilio yra fiziškai neįmanomas. Įvertintina ir tai, kad pažeidėjas be transporto priemonės nebūtų galėjęs daiktus gabenti per valstybės sieną slaptai, išvengiant muitinės kontrolės. Todėl darytina išvada, jog jis tiesiogiai panaudojo automobilį, kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti. Apylinkės teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, minėtą aplinkybę įvertino. Minėti daiktai buvo paslėpti, jie aptikti tik atlikus muitinį patikrinimą, t.y. iškrovus visas kitas jo gabentas prekes. Tai rodo, kad D. P. iš anksto kruopščiai ruošėsi neteisėtos veikos padarymui. Šiuo atveju įvežti jau netinkami naudoti pagal paskirtį daiktai, kelią pagrįstų abejonių dėl šių prekių įvežimo tikslo, žinant, jog pardavus metalo laužą, o ypatingai katalizatorių laužą, kuriame yra tauriųjų metalų, galima pasipelnyti. Pabrėžtina, kad D. P. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamoje byloje skundžiama administracinė nuobauda - turto konfiskavimas, susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het F. D. B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pritaikius pažeidėjui automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nėra nepažeista. Jo nuosavybės teisių apribojimas vertintinas kaip proporcingas siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Iš tiesų pareiškėja panaudojo automobilį neteisėtai, nuslėpdama nuo muitinės kontrolės įvežamas į Lietuvos Respubliką cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (mutatis mutandis Yildirim v. Italy; C.M. v. France, a contrario mutatis mutandis Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008; Milosavljev v. Serbia, no. 15112/07, judgment of 12 June 2012). Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau daiktai buvo vežami paslėpus, važiuojant „žaliuoju kanalu“, tikintis, kad jie nebus surasti. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.

Pagal teismų praktiką ta aplinkybė, jog transporto priemonės vertė yra didesnė, nei kontrabanda gabentų prekių vertė, taip pat nėra besąlygiškas pagrindas jos nekonfiskuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-1171/2007, N444-1278/2007, N62-1782/2011, N62-68/2012). Šiuo atveju įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, gabentų daiktų slėpimo būdą, automobilio didesnė vertė už kontrabanda gabentų prekių vertę neleidžia nekonfiskuoti transporto priemonės.

Įvertinus visas aplinkybes, automobilio konfiskavimas šiuo atveju nelaikytina kaip neproporcinga ir neteisinga administracinė nuobauda už padarytą teisės pažeidimą.

Dėl ATPK 35 str. nuostatų taikymo

Apeliantas nurodo, jog jam administracinė nuobauda paskirta, praleidus 6 mėnesių laikotarpį. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o, esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185(2), 193(2), 209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(4), 209(5), 209(6), 210, 214(11)straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

ATPK 35 str. 5 d. nustatyta, kad ATPK 35 str. nustatyti terminai skirti administracinę nuobaudą skaičiuojami iš naujo, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2013-01-14 nutartimi panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-11-05 nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Taigi, vadovaujantis ATPK 35 str. 5 d. nuostatomis, administracinės nuobaudos skyrimo D. P. terminas nuo 2013-01-14 buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo, todėl 2013-05-02 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas priimtas, nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.