Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės Jankūnienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Giedra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Absta“ ieškinį atsakovui UAB „Giedra“ dėl vienašališko baudos įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl baudos įskaitymo statybos rangos teisiniuose santykiuose.

Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2010-09-17 sudarė Statybos rangos sutartį dėl K. R. geležinkelio stoties rekonstrukcijos ir remonto darbų. Sutartimi ieškovas (rangovas) įsipareigojo už 265000,06 Lt atlikti darbus, kuriuos šalys numatė Sutarties priede Nr.1. Sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose šalys numatė, kad ieškovas darbus pradeda 2010-09-27, o užbaigia iki 2010-12-17, susitarė, kad kiekvieno atskiro darbų etapo pradžia ir pabaiga nurodyta darbų vykdymo grafike ( b.l. 6-14). Sutarties 9.5 punkte šalys susitarė, kad jeigu ieškovas pažeidžia 6.2 punkto reikalavimus ir vėluoja priduoti darbų etapą ir/ar visą objektą suderintais terminais, nurodytais darbų vykdymo grafike, atsakovas iš ieškovui mokėtinų sumų už atliktus darbus išskaičiuoja baudą – 300,00 Lt ( tris šimtus ) litų už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovo 2011-09-07 pažymoje apie priskaičiuotą baudą Nr.1 nurodyta, kad bauda skaičiuojama už 96 dienas nuo 2010-12-18 iki 2011-03-23. Ieškovo pateikta atsakovo mokėjimų suvestinė rodo, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2010-11-29 iki 2011-09-08 dalimis sumokėjo ieškovui iš viso 176156,33 Lt ( b.l. 49). Baigiamąjį atliktų darbų aktą ieškovas atsakovui perdavė 2011-05-31. Kadangi atsakovas po 2011-05-18 atlikto mokėjimo kitų mokėjimų neatliko, ieškovas 2011-08-03 raštu nurodė atsakovui apie būtinumą atsiskaityti už atliktus darbus, padengti 55021,56 Lt skolą. Po šio ieškovo registruotu paštu išsiųsto atsakovui rašto atsakovas 2011-09-02 sumokėjo ieškovui 10.000,00 Lt, o 2011-09-08 sumokėjo 16221,56 Lt. Atsakovas 2010-09-09 raštu Nr.136 pranešė ieškovui, kad ieškovas iki nustatyto termino – iki 2010-12-17 neatliko visų darbų, ieškovas įgijo teisę skaičiuoti baudas, remiantis Sutarties 9.5 punktu, kad už laikotarpį nuo 2010-12-18 iki 2011-03-23 ieškovas privalo sumokėti atsakovui 28800,00 Lt baudą, kad vadovaujantis CK 6.130-6.140 straipsnių nuostatomis bei Sutarties 9.5 punktu, atsakovas UAB „Giedra“ atliko vienašalį įskaitymo aktą 28800,00 Lt sumai ( b.l. 49-54).

Apeliantas teigia, kad pagal Statybos rangos sutartį ieškovas darbus turėjo atlikti iki 2010-12-17, o užbaigė tik 2011-03-23, praleidęs sutartimi nustatytą terminą. Tačiau byloje ieškovas nurodo dėl ko statybos darbus pradėjo vėliau – Ieškovas ne nuo jo priklausančių aplinkybių negalėjo pradėti darbų nustatytu terminu, nes darbų atlikimo vietoje nebuvo pašalintos bilietų pardavimo kasos ir pastoliai, todėl ieškovas 2010-11-30 kreipėsi į atsakovą prašydamas nukelti objekto pridavimą iki 2011-02-28. Tačiau apeliantas mano, kad ieškiniu neįrodyta, kad nepašalintos kasos ir neišmontuoti pastoliai yra susiję su darbų atlikimo terminu.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatyta terminą pastatyti pagal atsakovo užduoti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbu rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatyta kaina. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teises bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymu, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyviniu statybos dokumentu reikalavimus.

CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievole šalis turi ja įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievoles vykdymas yra profesine veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifika, įstatymu leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemone, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teises panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmones, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybes už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minestas“ v. UAB „Rialsta“, bylos Nr. 3K-3-317/2009).

Nagrinėjamu atveju, apeliantas Sutartimi prisiėmė įsipareigojimą vykdyti atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę (Sutarties 5.1.8 p.). Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas siuntė ieškovui pretenzijas, įspėjimus dėl statybos darbų terminų nesilaikymo, kad ragino ieškovą nepažeisti darbų terminų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sutartimi sutartus K. R. geležinkelio stoties rekonstrukcijos ir remonto darbus ieškovas baigė ne 2010-12-17, bet vėliau dėl ieškovo kaltės, tik dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių.

Kita vertus, vertinant šalių elgesį vykdant prievoles matyti, kad ieškovas kreipėsi 2010-11-30 raštu į apeliantą, kuriame nurodė atsakovui aplinkybes, dėl kurių ieškovas negalėjo nustatytais terminais atlikti statybos darbų – tik 2011-11-16 iškeltos bilietų pardavimo kasos iš darbų atlikimo vietos, kad iš darbų atlikimo vietos nepašalinti kitų rangovų pastoliai; ieškovas siūlė objekto pridavimą nukelti 2011-02-28; kad bilietų pardavimo kasos pašalintos tik 2010-11-16, patvirtina statybos darbų vykdymo protokolai ( b.l. 114-116). Statybos darbų vykdymo 2010-11-30 protokolas patvirtina, kad 2010-11-30 ieškovui buvo nustatyta pateikti darbų vykdymo grafiką iki 2010-12-06. Kiti į bylą pateikti darbų vykdymo protokolai rodo, kad ieškovui iki pat 2011 m. gegužės mėnesio buvo nustatomi terminai atskiriems darbams atlikti ( b.l. 114-132). Į bylą pateikti įrodymai nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad darbai buvo baigti ne 2011-12-17, bet vėliau, ne dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių. Tačiau už ieškovo delsimą apeliantas pradiniame darbų etape baudų neskyrė. Ginčo bauda paskirta ir įskaityta tuomet, kai ieškovas pareikalavo galutinio atsiskaitymo. Tai rodo apelianto nesąžiningumą.

Be to, Sutarties sąlygos, jos vykdymo metu buvo abiejų šalių keičiama. Šalys Sutarties 1.2 punkte numatė, kad darbų vykdymo protokolai, surašomi gamybinių pasitarimų metu ir pasirašomi šalių įgaliotų atstovų, yra neatsiejami nuo Sutarties ir turi tokią pačią galią, kaip ir Sutartis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pateikti į bylą darbų vykdymo protokolai rodo abiejų šalių suderintą valią nustatant atskirų ieškovo atliekamų darbų terminus, kuriais šalys akivaizdžiai pratęsė Sutarties 6.2 punkte numatytą terminą. Šias aplinkybes vertinant kartu su aplinkybėmis, kad atsakovas per visą darbų atlikimo laikotarpį neteikė ieškovui pretenzijų dėl termino, numatyto Sutarties 6.2 punkte, pažeidimo, kad aiškiai neprieštaravo ieškovo 2010-11-30 pasiūlymui objekto pridavimą atidėti iki 2011-02-28, kad atsakovas nepaneigia aplinkybės, kad tik 2010-11-16 iš ieškovo darbų atlikimo vietos iškeltos bilietų pardavimo kasos, kad ilgą laiką buvo nepašalinti pastoliai, yra pagrindas laikyti nepagrįstomis atsakovo pretenzijas ieškovui dėl 28800,00 Lt baudos už laikotarpį nuo 2010-12-18 iki 2011-03-23 sumokėjimo ir atsakovo 2011-09-09 vienašališką 28800,00 Lt įskaitymą pripažinti neteisėtu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš apelianto 1914,99 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., UAB „Absta“ iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.11 p., į UAB „Absta“ suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia kad ieškovui priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į skundą surašymu, dydis mažintinas iki 1500,00 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Absta“ iš atsakovo UAB „Giedra“ 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.