Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. ir civilinio atsakovo J. R. individualios įmonės savininko J. R. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su 2009-09-21 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas ir 15 MGL (1950 Lt) bauda. Į paskirtą bausmę įskaityta dalis sumokėtos baudos pagal 2009-09-21 nuosprendį. R. K. taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir D. R. priteista iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2292,80 Lt, iš civilinio atsakovo J. R. individualios įmonės 3547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta. Iš R. K. priteista D. R. 400 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteista už tai, kad ji pažeisdama veikos padarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 53 p. reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, 145 p. reikalavimus, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 151 p. reikalavimus, kad vairuotojas kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, 127.2 p. reikalavimą, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, 131 p. reikalavimą, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro, 2008 m. birželio 4 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru „Maxima“, vairuodama automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė J. R., prieš atlikdama manevrą į kairę pusę, neįjungė kairės pusės posūkių žibintų ir signalais neįspėjo kitų eismo dalyvių, neįsitikino, kad sukant į kairę nuo gatvės dešiniojo krašto, manevrą atlikti yra saugu, nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio ta pačia kryptimi iš galo važiavusiam motoroleriui APRILA RS 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R., dėl ko transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sugadintos transporto priemonės bei motorolerio vairuotojui D. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir kojose, dešinio klubo sąnario sumušimas, lydimas šlaunikaulio galvutės pilno išnirimo, dešinės gūžduobės lūžimas, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, dešinio kelio sąnario sumušimas, lydimas kraujo išsiliejimo į pastarąjį bei nežymios kontraktūros.

Nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-05-17 nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, neįvertino ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų patikimumo, išsamumo, tinkamai neįvertino liudytojų parodymų, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad rašytinių įrodymų: specialisto išvados Nr. 11K-394 (08), avarijos vietos apžiūros protokolo, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo, dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo nėra jokio objektyvaus pagrindo laikyti patikimais, nes jie neatitinka tikrovės ir jais remtis negalima. Specialisto išvada neatitinka tikrovės, nes ji pagrįsta nuo pat pradžių įvykio vietos apžiūros metu neteisingai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką užfiksuotais pirminiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas atmetė gynybos išsakytus argumentus, parodymus vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės, kitų liudytojų parodymus vertino, kaip melagingus, nes juos neva paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Teigiama, kad 2008-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolas ir 2008-06-04 įvykio vietos schema, kuriomis remiamasi priimant specialisto išvadą, sudarytos ne eismo įvykio vietoje, turi reikšmingų trūkumų ir klaidų, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo ir objektyvumo. 2008-06-04 avarijos vietos apžiūros protokole nėra užpildyti laukeliai „protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“, „dalyvavę asmenys“. 2008-06-04 autoįvykio vietos schemoje pasirašyti vairuotojams skirti laukeliai yra tušti, nėra jokių pastabų ar jie atsisakė pasirašyti, ar negalėjo to padaryti. Autoįvykio vietoje 2008-06-04 atliekant matavimus, nesilaikyta policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų. 2009-10-15 buvo surašytas papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas ir nubraižyta nauja autoavarijos vietos schema bei padaryta fotolentelė, dėl ko iš esmės pasikeitė pagrindai, kuriais rėmėsi specialistas V. P. duodamas specialisto išvadą. Dėl šių priežaščių teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymima, kad kaltė byloje neįrodyta, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesurinko kaltę įrodančių patikimų ir objektyvių įrodymų.

Civilinis atsakovas J. R. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-05-17 nuosprendį toje dalyje, kurioje civilinio ieškovo D. R. ieškinys civilinio atsakovo J. R. individualios įmonės atžvilgiu buvo tenkintas, prašo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigiama, kad neteisingai nustatytas už neturtinės žalos atlyginimą atsakingas asmuo. Autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkas J. R. perdavė transporto priemonę individualiai įmonei, o ši, nerašytos panaudos sutarties pagrindu buvo perduota R. K. tvarkyti asmeninius reikalus ne darbo metu, todėl įvykio metu ji buvo teisėta automobilio valdytoja. Teismas nurodo, kad R. K. yra susijusi darbo santykiais, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji eismo įvykio metu vykdė savo darbines funkcijas ar veikė J. R. įmonės interesais. Todėl teigti, kad už atsiradusias pasekmes, yra atsakinga J. R. įmonė nėra jokio teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis D. R. atsikirtimu į R. K. apeliacinį skundą prašo nuteistosios R. K. apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad su apeliaciniu skundu nesutinka dėl įrodymų vertinimo, nes įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl jos veika atitinka BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Teigia, kad netinkami jos veiksmai – nematė iš galo atvažiuojančio motorolerio APRILA, ir sukėlė eismo įvykį. Su apeliaciniu skundu nesutinka dėl liudytojų parodymų ir specialistų išvados, nes mano, kad teismas tinkamai nustatė, jog civilinio atsakovo atstovo J. R. parodymai vertintini kaip siekimas išvengti civilinės atsakomybės, o liudytojų D. S., J. R. ir V. J. parodymai – kaip siekimas padėti savo bendradarbiams išvengti atsakomybės. Be to, šie liudytojai eismo įvykio nematė, į įvykio vietą atvažiavo vėliau. Bylos nagrinėjimo metu specialistui buvo papildomai užduodami klausimai dėl R. K. galimai kitokio manevro, tačiau specialistas patvirtino savo ankstesnę išvadą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ji turi vairavimo problemų, ką patvirtina jos ankstesnis teistumas už analogišką nusikaltimą, darytina išvada, kad teismas dar skyrė per švelnią bausmę.

Nukentėjusysis D. R. atsikirtimu į J. R. individualios įmonės apeliacinį skundą prašo J. R. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti, nes sutinka su teismo nuostata dėl civilinio ieškinio, nes R. K. vairavo automobilį, būdama susijusi darbo santykiais su J. R. individualia įmone, kuri neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. R. K. patvirtino, kad automobilis jai buvo suteiktas darbinių funkcijų vykdymui ir tai negali būti sietina su panaudos santykiais.

Nuteistoji, jos gynėjas, civilinio atsakovo atstovas, jo advokatas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios ir civilinio atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistosios R. K. apeliacinio skundo

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausta liudytoja L. A. ir ekspertas V. P.. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus, nustatė, jog nuteistosios R. K. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą neatsargų nusikaltimą. Apeliantės kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nustatyta baudžiamojoje byloje, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų, bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų įvertintų įrodymų visuma, skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 str. reikalavimus. Nuteistosios parodymai apie tai, jog ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir yra nekalta dėl įvykusio eismo įvykio, būtent nukentėjusiojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kurio metu jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, yra paneigti ne tik nukentėjusiojo D. R., liudytojų D. A., M. M. parodymais, 2009-01-22 specialisto išvada Nr. 11K-394 (08), 2008-06-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, 2009-10-15 papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, kuriuose nustatytas toks autoįvykio mechanizmas: R. K. (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru „Maxima“, vairuodama automobilį, prieš atlikdama manevrą į kairę pusę, neįjungė kairės pusės posūkių žibintų ir signalais neįspėjo kitų eismo dalyvių, neįsitikino, kad sukant į kairę nuo gatvės dešiniojo krašto, manevrą atlikti yra saugu, nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio ta pačia kryptimi iš galo važiavusiam motoroleriui, kurį vairavo D. R., ko pasekoje transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sugadintos transporto priemonės bei motorolerio vairuotojui D. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Susidariusioje situacijoje eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Audi 100“ vairuotojos R. K. veiksmai, - manevrą į kairę vykdydama nuo gatvės dešiniojo krašto nedavė kelio ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam motoroleriui „Aprilia“ ir su juo susidūrė. Ekspertas teisme patvirtino, kad įvykio metu automobiliu „Audi 100“, posūkio į kairę manevras buvo pradėtas nuo dešiniojo gatvės krašto, ne mažiau kaip puse automobilio pločio esant dešiniajame kelkraštyje.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad visi eismo įvykį matę asmenys patvirtino, jog R. K. neparodžiusi kairiojo posūkio signalo, staiga pasuko nuo dešiniojo kelkraščio, taip sudarydama kliūtį ta pačia kryptimi paskui ją važiavusiam motoroleriui ir su juo susidūrė, vadovavosi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė teisingą išvadą, jog R. K. veiksmai ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Nepripažindama savo kaltės, nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, jog specialisto išvada neatitinka tikrovės, nes ji grindžiama įvykio vietos apžiūros metu neteisingai užfiksuotais pirminiais duomenimis. Teigia, kad avarijos vietos apžiūros, papildomos įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolais vadovautis negalima, nes šie duomenys užfiksuoti pažeidžiant įstatymus. Tačiau negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog 2008-06-04 eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje jos nurodomi trūkumai, kad schema tariamai sudaryta ne eismo įvykio vietoje, byloje nėra juodraščių, nėra vairuotojų parašų, neužpildytos visos grafos, daro šių tyrimo veiksmų metu užfiksuotus duomenis niekiniais ir užkerta kelią pripažinti juos įrodymais. Visi nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstyti įvykio vietos apžiūros protokolo trūkumai, gali būti įvardijami, kaip vienas, tai, kad protokole ir schemoje nepasirašė pati R. K.. Jeigu protokole nepasirašė vairuotoja, tai akivaizdu, jog ji neparašė ir tai, jog protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai, neparašė pastabų, nebuvo užpildytos ir kitos eilutės. Tačiau vairuotojo nedalyvavimas įvykio vietos apžiūroje, neužkerta kelio atlikti šį veiksmą. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad avarijos vietos apžiūros protokolas yra ginčytinas dokumentas, nes nėra pasirašytas, nėra pilnai užpildytas, todėl neaišku kada surašytas, nepagrįstas. Liudytoja L. A. parodė, kad R. K. apžiūroje nedalyvavo, nes po įvykio buvo šoke, pasimetusi, nors įvykio vietoje buvo visą laiką. Teisme apie savo būklę po įvykio taip pat kalbėjo ir pati R. K., ji parodė, kad apžiūroje nedalyvavo, nes buvo patyrusi stresą, bet patvirtino, kad automobilis nebuvo patrauktas prieš apžiūrint įvykio vietą (2 t. b. l. 89-93). Be to nėra jokių duomenų, kad R. K. kas nors draudė ar trukdė dalyvauti atliekant įvykio vietos apžiūrą ir domėtis atliekamais matavimais ir sudaroma įvykio vietos schema. D. R. buvo išvežtas į ligoninę, todėl apžiūroje taip pat nedalyvavo ir įtakos tyrėjai negalėjo padaryti. Tyrėja neprivalėjo laukti, kol įvykio vietos apžiūroje galės dalyvauti abu vairuotojai. Tai, kad įvykio vietoje buvo nubraižyta schema, kad transporto priemonės iki apžiūros nebuvo patrauktos patvirtino liudytojas A. V.. Šis liudytojas taip pat parodė, kad fotografuodavo visus įvykius, todėl mano, kad turėjo fotografuoti ir šioje įvykio vietoje, bet fotonuotraukų niekas neprašė, todėl jų nepadarė (2 t. b. l. 88). Liudytojas A. V., dirbdamas policijos pareigūnu, dalyvavo ne vienoje įvykio vietos apžiūroje, buvo apklaustas praėjus nuo įvykio nemažai laiko, suprantama, kad kai kurių detalių galėjo neprisiminti. Liudytoja L. A. parodė, kad įvykio vietoje nebuvo fotografuojama. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad šių liudytojų parodymai vieni kitiems prieštarauja.

Apeliantės argumentas, kad fotonuotraukos buvo išimtos iš bylos yra niekuo nepagrįstas, tai paneigė pirmosios instancijos teisme liudytoja L. A. paaiškinusi, kad dėl techninės klaidos 2008-06-04 įvykio vietos apžiūros protokole buvo pažymėta, kad apžiūros metu buvo fotografuojama, vėliau ji tarnybiniame pranešime nurodė, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo fotografuojama. Apygardos teisme liudytoja tai patvirtino. Teismo posėdžio metu ekspertas parodė, kad lydraštyje dėl objektų tyrimo atlikimo, buvo pažymėta, kad siunčiama skaitmeninė laikmena su fotografijomis, tačiau ji nebuvo gauta. Telefonu Plungės rajono policijos komisariato viršininke L. T. paaiškino, kad skaitmeninė laikmena su fotografijomis nebuvo išsiųsta. Nebuvo nustatyta, kad L. A. buvo suinteresuota bylos baigtimi, nors eismo įvykio vietos schemoje ir buvo kai kurių trūkumų, bet iš jos galima nustatyti, kokioje padėtyje buvo transporto priemonės po įvykio. Kolegija daro išvadą, kad įvykio vietos apžiūra atlikta nepažeidžiant esminių šio veiksmo atlikimo principų, bei laikantis tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos ir tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus.

Apygardos teisme apklausta liudytoja L. A. parodė, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą šioje byloje, apžiūrėjo įvykio vietą. Pirmoje autoįvykio vietos schemoje nebuvo pažymėtas išplatėjimas priešais prekybos centrą Maxima, todėl buvo atlikta papildoma apžiūra ir nubraižyta schema, kurioje be to buvo patikslinta ašinė linija, kas kiek metrų ji keičiasi.

Papildomame įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad važiuojant nuo miesto centro link miesto ligoninės, ties vaistine „Camelia“ už pesčiųjų perėjos yra brūkšninė linija 7,30 m, už šios kelio ženklinimo linijos yra ištisinė linija 14,30 m, vėliau tęsiasi artėjimo linija 38,80 m, toliau tęsiasi 23 m ištisinė linija. Atstumas nuo prekybos centro Maxima kampo važiuojant nuo miesto centro link vaistinės „Camelia“ yra 7,70 m. Atstumas nuo prekybos centro Maxima kampo važiuojant nuo ligoninės link miesto centro, t.y. nuo prekybos centro Maxima kampo iki autobuso sustojimo yra 17,80 m. Ties prekybos centru Maxima (žiūrint nuo miesto centro link ligoninės) dešinėje važiuojamosios kelio pusės yra kelio praplatėjimas ir jis tęsiasi 40,50 m, t.y. iki prekybos centro galinės dalies (t. 1, b.l. 34-35).

Palyginus abi įvykio vietos schemas matyti, kad jose užfiksuoti duomenys tarpusavyje neprieštarauja, antroji schema, kurioje nurodytas kelio išplatėjimas ir kaip keičiasi ašinė linija - brūkšninė, ištisinė, artėjimo ir vėl ištisinė, tik papildo pirmąją schemą. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nubraižius 2009-10-15 įvykio vietos schemą, iš esmės buvo pakeisti pagrindai, kuriais remiamasi specialisto išvadoje.

Ekspertas V. P. apygardos teisme parodė, kad papildoma autoavarijos vietos schema buvo sudaryta po išvados pateikimo. Susipažinęs su šia schema paaiškino, kad nustačius, dešinėje važiuojamosios kelio pusėje kelio praplatėjimą, matyti, jog specialisto išvadoje pavaizduotas R. K. manevras į kairę buvo įmanomas. Automobilio padėtis po įvykio rodo, jog manevras buvo pradėtas labiau iš dešinės pusės, esant išplatėjimui iš važiuojamosios dalies, o ne nuo kelio vidurio linijos ir nebuvo praleidžiama ta pačia kryptimi važiavusi iš paskos transporto priemonė. Tie, kas nori apsisukinėti ne nuo vidurio linijos, privalo praleisti važiuojančius iš paskos, o šiuo atveju nepraleido. Specialisto išvadoje matyti, kad esant išplatėjimui iš važiuojamosios dalies ir iš karto buvo pradėtas manevras. Schemoje pavaizduotas kelio išplatėjimas atlikto tyrimo negali pakeisti, nebent keistųsi duomenys apie tai, kur yra linija ar kiti matmenys, kurie buvo fiksuoti apžiūros metu. Smūgis į automobilį, galėjo jį tik ištiesinti, pastatydamas mažesniu kampu nei užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu. Jei būtų nustatyta, kad automobilis po įvykio pasisuko, tada automobilio manevras turėjo būti pradėtas dar daugiau iš dešinės kelio pusės.

Specialisto išvadoje buvo pažymėta, kad automobilio ir motorolerio išorinių sugadinimų ir susidūrimų sąlyčio pėdsakų išdėstymas ir pobūdis rodo, jog eismo įvykio metu motoroleris slystamai atsitrenkė į automobilio kairiojo šono priekinė dalį ties kampu. Susidūrimo metu tarp automobilio išilginės ašies ir motorolerio išilginės ašies buvo smailus kampas atviras į dešinę (t. 1, b.l. 29-33).

Liudytojas V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad eismo įvykio nematė, bet atvažiavo tuoj po jo. Jis tvirtino, kad išlipęs iš automobilio ir priėjęs nebuvo, bet matė tiksliai kokiu kampu stovėjo automobilis ir kaip motoroleris buvo beveik palindęs po automobiliu. Be to prie vaistinės kelkraštyje stovėjo daug automobilių, bet jis galėjo pravažiuoti. (2 t. b. l. 91-93). Šio liudytojo parodymus paneigė ir pati R. K. nurodydama, kad po smūgio motoroleris nuskriejo toliau į priekį (2 t. b. l. 92). Tai, kad liudytojas atvažiavo į įvykio vietą, po to, kai R. K. buvo atlikusi manevrą, transporto priemonės jau buvo susidūrusios, o jis toje vietoje pats galėjo pravažiuoti pro nuteistosios automobilį, paneigia versiją, jog R. K. negalėjo pasukti taip, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Per tą laiką, kol atvyko liudytojas, toje vietoje, galėjo sustoti automobiliai, kurie liudytojo manymu, trukdė R. K. pasukti.

Kolegija konstatuoja, jog R. K. argumentas, kad ji objektyviai negalėjo atlikti manevro į kairę, koks yra atvaizduotas 2008-06-04 įvykio vietos apžiūros protokole ir specialisto 2009-01-22 išvadoje, yra nepagrįstas. Būtent antroji schema, papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas bei eksperto parodymai apygardos teisme teismo posėdžio metu, patvirtina pirminę teismo ekspertizės centro 2009-01-22 specialisto išvadą. Specialisto išvadoje buvo pažymėta, kad sudaroma mastelinė schema, kurioje apžiūrint eismo įvykio vietą aptiktoje padėtyje pažymimas automobilis bei modeliuojama jo posūkio į kairę, į šią vietą judėjimo trajektorija važiuojant minimaliu posūkio spinduliu. Matyti, kad į padėtį, kurioje automobilis aptiktas po įvykio, jis galėjo patekti posūkio į kairę manevrą pradedant nuo gatvės dešiniojo krašto, ne mažiau kaip puse automobilio pločio esant dešiniajame kelkraštyje, kadangi, jeigu manevras buvo vykdomas didesnio spindulio trajektorija, jis buvo pradėtas automobiliui esant dešiniau. Ekspertas, posėdžio metu patvirtino, kad būtent papildomai apžiūrėjus įvykio vietą ir nustačius, kad dešinėje važiuojamosios kelio pusės yra kelio praplatėjimas R. K. atliktas manevras į kairę buvo įmanomas.

Patikrinus 2008-06-04 avarijos vietos apžiūros protokole ir 2008-06-04 autoavarijos vietos schemoje, antrojoje autoavarijos vietos schemoje, papildomame įvykio vietos apžiūros protokole, esančius duomenis, įvertinus šių duomenų tarpusavio ryšį bei sąsajas su kitais byloje esančiais įrodymais, kolegija konstatuoja, kad aptarti bei apeliaciniame skunde akcentuojami 2008-06-04 avarijos vietos apžiūros protokole ir 2008-06-04 autoavarijos vietos schemoje esantys trūkumai nėra esminiai, ginčijami duomenys yra patikrinti, todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad tyrimo veiksmų metu užfiksuoti duomenis yra niekiniai.

Liudytojas D. A. parodė, kad matė, kaip priešpriešinėje eismo juostoje šalia „Camelija“ vaistinės labai lėtai judėjo taksi ženklais pažymėtas automobilis. Posūkio signalo šis automobilis nerodė. Priešpriešiais atvažiuojantis motoroleris, važiuodamas arčiau ašinės linijos, bandė apvažiuoti taksi automobilį. Motoroleriui susigretinus su taksi automobilio galu, automobilis staiga sukosi į kairę, motoroleris metėsi į priešpriešinio eismo juostą, bet susidūrimo išvengti nepavyko, automobilis jį kliudė kairiu priekiniu šonu (2 t. b. l. 34-35). Liudytojas M. M. parodė, kad matė, kaip priešpriešinėje eismo juostoje važiavo automobilis, už jo važiavo motoroleris. Automobilio vairuotojas posūkio nerodė, pasuko į kairę, o motoroleris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bet susidūrimo neišvengė (2 t. b. l. 35-37). Liudytojų J. R., J. R., D. S., V. J. parodymai yra susije su aplinkybėmis po įvykio, jie tiesiogiai eismo įvykio nematė, į įvykio vietą atvyko, kai jau baigėsi įvykio vietos apžiūra, todėl apylinkės teismas, nustatydamas eismo įvykio priežastį, jų parodymais negalėjo vadovautis. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino liudytojų D. A., M. M. parodymus ir jais vadovavosi, nes šie liudytojai buvo įvykio vietoje, matė autotransporto priemonių važiavimą iki įvykio ir matė jų susidūrimą, aiškiai ir konkrečiai pasakė tai, ką jie matė. Abejoti liudytojų parodymais, skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Skunde pateikti skaičiavimai kiek sekundžių liudytojai galėjo stebėti vieną ar kitą objektą, yra subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Nors nuteistoji savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino ir tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde įvykio aplinkybes aiškina savaip, tačiau tuoj po įvykio savo rašytuose paaiškinimuose ji nurodė kitas įvykio aplinkybes, teigė, kad matė atvažiuojantį motorolerį, bet vis tiek pasuko ( 1 t. b. l. 112-113). Vėlesni R. K. parodymai, apeliacinio skundo argumentai vertinami, kaip pasirinktas gynybos būdas, nes jie paneigti byloje surinktais ir nuteistosios kaltę patvirtinančiais įrodymais be to neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Surinktais ir ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog R. K. (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru „MAXIMA“, vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš atlikdama manevrą į kairę, neįjungė kairės pusės posūkių žibintų ir signalais savalaikiai neįspėjo kitų eismo dalyvių, nuo gatvės dešiniojo krašto sukdama į kairę neįsitikino, kad atlikti manevrą yra saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio ta pačia kryptimi iš galo važiuojančiam motoroleriui, dėl to transporto priemonės susidūrė, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat sugadintos transporto priemonės.

Dėl civilinio atsakovo J. R. individualios įmonės apeliacinio skundo

Civilinis atsakovas J. R. individuali įmonė apeliaciniu skundu nesutinka, kad už atsiradusias pasekmes dėl eismo įvykio, yra atsakinga J. R. įmonė. Teigia, kad neteisingai nustatytas už neturtinės žalos atlyginimą atsakingas asmuo, nes įvykio metu R. K. buvo teisėta automobilio valdytoja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 str. viena iš didesnio pavojaus šaltinių nurodyta naudojama (eksploatuojama) transporto priemonė. Atsakomybė už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, atsiras tada, kai žala bus kaip nesuvaldomas šios transporto priemonės judėjimo energijos rezultatas dėl veikimo (eksploatuojant transporto priemonę) arba neveikimo. Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu naudoja transporto priemonę, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra J. R. individuali įmonė. Nustatyta, kad R. K. dirbo taksi vairuotoja J. R. įmonėje. Eismo įvykio metu, kai motorolerio vairuotojui D. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, R. K. vairavo automobilį „Audi 100“, kuris priklausė J. R. įmonei. J. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad R. K. ne darbo metu automobiliu naudojosi asmeniniais tikslais. Šiuos J. R. teiginius patvirtina įmonės darbo grafikas, kuriame nurodyta, kad R. K. 2008 m. birželio 4 d. dirbo nuo 12 val. iki 16 val. Tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2008 m. birželio 4 d. apie 20 val. 15 min.

Pagal teismų praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ nuostatas darbdavys, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, atsako už šio šaltinio padarytą žalą ir tada, kai darbuotojas jam patikėtą transporto prie­mo­nę panaudoja ne darbo pareigoms atlikti. Ši išvada išplaukia iš to, kad darbdavys, patikėdamas darbuotojui transporto priemonę, išlieka didesnio pavojaus šaltinio valdy­toju. Jo atsakomybę šiuo atveju pašalina tik įstatyme numatytos aplinkybės – nenugalima jėga ar nukentėjusiojo tyčia. Nesant šių aplinkybių, valdytojo atsakomybė išlieka.

Kolegija konstatuoja, kad J. R. individuali įmonė neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Eismo įvykio tyrimo metu nesiaiškinta ar nukentėjusysis D. R. tyčia sukėlė eismo įvykį, tačiau byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog R. K. vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš atlikdama manevrą į kairę, neįjungė kairės pusės posūkių žibintų ir signalais savalaikiai neįspėjo kitų eismo dalyvių, nuo gatvės dešiniojo krašto sukdama į kairę neįsitikino, kad atlikti manevrą yra saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio ta pačia kryptimi iš galo važiuojančiam motoroleriui, dėl to transporto priemonės susidūrė, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat sugadintos transporto priemonės.

Kolegija konstatuoja, jog Plungės rajono apylinkės teismas 2011-05-17 nuosprendžiu teisingai priteisė D. R. iš civilinio atsakovo J. R. individualios įmonės 3547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes J. R. individuali įmonė atsako už padarytą žalą. Civilinis atsakovas J. R. neskundė atlygintino neturtinės žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios R. K. ir civilinio atsakovo J. R. individualios įmonės atstovo J. R. apeliacinius skundus atmesti.