Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsolė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančios per filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei uždarajai akcinei benrovei „Konsolė“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad ieškovė Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su B. Z. (toliau – draudėja) sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. GT623296 ir apdraudė turtą esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). 2020 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini), apdraustasis turtas buvo apgadintas, dėl užpylimo, kai UAB „Konsolė“ darbuotojai vykdė rekonstrukcijos darbus ir netinkamai priveržė kontraveržlę, pradėjo tekėti iš vamzdžių vanduo. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo surašytas defektų akto protokolas, buvo nustatyta, kad draudėjos bute pradėjo tekėti vanduo, apgadintos lubos, grindys. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 958,59 Eur draudimo išmokas dėl apgadinto apdraustosios turto.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė AAS BTA Baltic Insurance Company atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

10. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė iki šiol vykdo namo esančio adresu Šv. Stepono g. 23, Vilniuje, rekonstrukcijos darbus. 2018 m. lapkričio 21 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu UAB „Konsolė“ perdavė vandentiekio ir šilumos sistemų atliktus darbus kitai eksploatuojančiai įmonei - UAB „Servico“. 2020 m. lapkričio 13 d. apdraustasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl užpylimo. Užpylimo priežastis – atsilaisvinusi vandentiekio, esančio viršutinio namo aukšto ir palėpės perdangoje, kontraveržlė. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 958,59 Eur draudimo išmokas dėl apgadinto apdraustojo turto. Pirmos instancijos teismas įvertinęs civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo rekonstrukcijos generalinio rangovo, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas)), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo, kaltė. Teismas taip pat rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojo parodymais bei padarė išvadą, kad žalos atsiradimo priežastis galėjo būti atsisukusi veržlė vamzdyne, kurį įrengė atsakovė ir kurių darbams taikoma darbų kokybės garantija, todėl atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą.

11. Apeliantė nesutikdama su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, atsakovė mano, jog ieškovės ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, todėl jis privalėjo būti atmestas, pastato administratorius ir vandentiekio sistemų prižiūrėtojas po darbų perdavimo neša atsakomybę ir vykdo inžinerinių sistemų monitoringą. Rangovo civilinė atsakomybė visiškai baigėsi 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. iki draudiminio įvykio momento.

12. Pažymėtina, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

13. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

15. Byloje nustatyta, kad butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 13 d. dėl vandens parsiskverbimo buvo padaryta žala, t. y. apgadintos lubos, grindys. Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė rangos darbus, atsakovės įrengtas vamzdynas buvo su trūkumais – netinkamai prisukta kontraveržlė, todėl įvyko draudžiamasis įvykis. Byloje nustatyta, kad atsakovė iki šiol vykdo namo minėtu adresu stogo rekonstrukcijos darbus, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu UAB „Konsolė“ perdavė vandentiekio ir šilumos sistemas, kur ir įvyko avarija, kitai eksploatuojančiai įmonei - UAB „Servico“, kuri iki šiol užtikrina jų tinkamą priežiūrą bei eksploataciją. Atsakovė šio fakto neneigia, tačiau nesutinka su tuo, jog jai kyla atsakomybė dėl ginčo buto padarytos žalos, savo poziciją grindžia tuo, kad būtent UAB „Servico“ yra atsakinga už ginčo butui padarytą žalą, nes šiuo metu vykdo vandentiekio ir šilumos sistemų priežiūrą, todėl ji ir privalo užtikrinti jų tinkamą eksploataciją. Šiuos atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neįtikinančius.

16. Pažymėtina, jog CK 6.681 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad statybos rangos sutartis yra tokia sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Kai atliekami sudėtingų, didelės apimties objektų statybos darbai, paprastai be pagrindinės generalinės rangos sutarties sudaromos subrangos sutartys atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju rangovas generalinėje sutartyje tampa užsakovu subrangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

17. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina, kad statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK 6.697 straipsnio nuostatos numato rangovo pareigą per visą garantinį laikotarpį užtikrinti, kad statybos objektas atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir būtų tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

19. Vertinat byloje liudytoju apklausto buvusio atsakovės darbų vadovo T. V. paaiškinimus, akivaizdu, kad atsakovės vykdomi stogo rekonstrukcijos darbai neturi sąsajų su įvykusia avarija, nes kaip nurodo liudytojas, užpylimas vandeniu įvyko dėl atsilaisvinusios vamzdyno kontraveržlės, o ne dėl techninių jos pažeidimų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad veržlė buvo netinkamai priveržta dar tuomet, kai atsakovė vykdė rangos darbus rekonstruojamame name, vandentiekio ir šilumos sistemose. Vadinasi, vien ta aplinkybė, jog atsakovės atlikti darbai vandentiekio ir šilumos sistemose buvo perduoti UAB „Servico“, nepašalino iš įstatymo ir šalių sudarytos rangos sutarties kylančios atsakovės atsakomybės už atliktų darbų kokybę, kadangi, kaip ir nurodė liudytojas, atsilaisvinusi kontraveržlė buvo izoliuota, nematoma, vamzdynus jungianti dalis, nes tik nuėmus izoliacinę dangą, po kuria ir buvo kontraveržlė, buvo pastebėta avarijos priežastis, todėl perimant atliktus darbus pagal darbų priėmimo - perdavimo aktus nebuvo galimybės patikrinti ar kontraveržlė yra tinkamai sumontuota (užveržta).

20. Atsižvelgdamas į paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurias sudaro jos patirtos išlaidos, t. y. draudimo išmoka dėl apgadinto apdraustojo turto, ginčui išnagrinėti pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė statybos darbų kokybės garantiją reglamentuojančias teisės normas.

21. Apeliantės teigimu, pirmininko pažyma apie žalos priežastį laikytina neobjektyvia, kadangi nurodytas asmuo nėra statybos darbų specialistas, be to pastato administratorius ir vandentiekio sistemų prižiūrėtojas po darbų perdavimo neša atsakomybę ir vykdo inžinerinių sistemų monitoringą.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB) 14 straipsnio 1 dalį bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. To paties straipsnio 6 dalies 9 punkte nurodyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad bendrijos pirmininkas yra atsakingas už tinkamą inžinerinių sistemų monitoringą, tačiau nesutinka su apeliantės argumentais, dėl bendrijos pirmininko kvalifikacijos vertinant įvykusią avariją, nes kaip nurodyta DNSB įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju pažymėtina, kad renkant bendrijos pirmininką atsižvelgiama į bendrijos įstatuose nurodytus reikalavimus, kuriuose arba yra nurodytas specialus reikalavimas dėl išsilavinimo kandidatui į bendrijos pirmininkus arba ne. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, ar bendrijos pirmininkas privalo turėti specialų techninį išsilavinimą tam, kad tinkamai įvertintų kilusią avariją administruojamame daugiabutyje, kadangi esant poreikiui visada gali pasitelkti atitinkamus specialistus, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmininko pažyma apie žalos priežastį laikytina neobjektyvia.

23. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297 įsakymu „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) numato, kad šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu (Taisyklių 1 straipsnis). Taisyklių 8 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, atsakingas už šilumos ūkį – pastato savininko arba valdytojo sprendimu ir sutartimi paskirtas asmuo, atestuotas sertifikavimo įstaigoje ir turintis energetikos darbuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę būti atsakingu už pastate įrengtų šilumos įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Serviko“ atlieka vandentiekio ir šilumos sistemų priežiūrą daugiabutyje. Taisyklių 137.1.; 197 punktuose nustatyta, kad prižiūrėtojas teisės aktuose nustatyta tvarka atsako už tinkamą jam prižiūrėti pavestų šilumos įrenginių, karšto vandens bendro naudojimo įrenginių būklę ir priežiūrą. Taigi turint omenyje šį aptartą reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, dėl netinkamo atsakovo pasirinkimo nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes kaip ir nurodyta minėtose Taisyklėse vandentiekio ir šilumos ūkio priežiūros darbus atliekanti bendrovė neprivalo ardyti vamzdyno izoliacijos ir tikrinti vamzdyno sujungimo veržlių, kadangi jai pavestos funkcijos užtikrinti jau įrengtų (rekonstruotų) vamzdynų tinkamą naudojimą, vadinasi tokio pobūdžio darbų kokybę privalo užtikrinti rangovas.

25. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog draudėjai B. Z. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lubų ir grindų apliejimas įvyko dėl to, kad atsakovės įrengtas vandentiekio vamzdynas buvo su trūkumais – netinkamai prisukta kontraveržlė. Draudėjos butui buvo padaryti nuostoliai – aplieta virtuvė ir vonia, apgadintos lubos ir sienos.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė): atsakovės, kaip namo rekonstrukcijos generalinio rangovo, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas)), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo, kaltė.

27. Apibendrindamas anksčiau aptartą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, kadangi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės, išmokėjusios draudimo išmoką, reikalavimą priteisti iš už žalos padarymą atsakingo asmens – atsakovės – turtinę žalą, kurią sudaro 958,59 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės UAB „Konsolė“ apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.