Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20688-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2021 m. gruodžio 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,

pagal nukentėjusiojo S. K. prašymą kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2021 m. gegužės mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš UAB (duomenys neskelbtini) nerakinamo kabineto, esančio (duomenys neskelbtini), stalčiuje rastu raktu atrakinusi seifą, pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą: 3 vnt. 31,10 g investicinių aukso luitų PAMP (praba Au 999,9), 4569,69 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 1523,33 Eur), 1 vnt. 10 g investicinį aukso luitą PAMP (praba Au 999,9), 489,82 Eur vertės, 2 vnt. po 1000 g sidabrinių monetų (praba Ag 999), 1446,30 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 723,15 Eur), iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam S. K. priklausančio turto už 6505,81 Eur.

Be to, K. B. laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, iš UAB (duomenys neskelbtini) nerakinamo kabineto, esančio (duomenys neskelbtini), stalčiuje rastu raktu atrakinusi seifą, pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą: 3 vnt. 31,10 g investicinių aukso luitų PAMP (praba Au 999,9), 4569,69 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 1523,23 Eur) ir 3 vnt. po 1000 g sidabrinių monetų (praba Ag 999), 2169,45 Eur bendros vertės ( 1 vnt. vertė 723,15 Eur), iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam S. K. priklausančio turto už 6739,14 Eur.

Nukentėjusysis S. K. teisme pateikė prašymą K. B. kaltinimą pakeisti į sunkesnį, kaltinant ją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį tuo, jog ji 2021 m. gegužės mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš UAB (duomenys neskelbtini) nerakinamo kabineto, esančio (duomenys neskelbtini), stalčiuje rastu raktu atrakinusi seifą, pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą: 3 vnt. 31,10 g investicinių aukso luitų PAMP (praba Au 999,9) 4632,35 EUR bendros vertės (1 vnt. vertė 1 544,12 EUR), 1 vnt. 10 g investicinį aukso luitą PAMP (praba Au 999,9) 496,50 Eur vertės, 2 vnt. po 1000 g sidabrinių monetų (praba Ag 999) 1458,00 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 729 eur), tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 11 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš UAB (duomenys neskelbtini) nerakinamo kabineto, esančio (duomenys neskelbtini), stalčiuje rastu raktu atrakinusi seifą, pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą: 3 vnt. 31,10 g investicinių aukso luitų PAMP (praba Au 999,9), 4652,87 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 1550,96 eurų) ir 3 vnt. po 1000 g sidabrinių monetų (praba Ag 999), 2181,00 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 727,00 eurų), tokiu būdu pagrobė didelės vertės svetimą nukentėjusiajam S. K. priklausantį turtą, kurio vertė 13 420,72 Eur.

Apklausta teisme kaltinamoji K. B. kalta prisipažino ir parodė, jog ji nuo 2019 metų gruodžio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo S. K.. Jos pareigos buvo apskaitininkė – sandėlininkė. Ji dirbo tame pačiame kabinete kartu su S. K. žmona R. K.. 2021 m. gegužės mėnesio viduryje ji liko biure viena. Jai prireikė pieštuko, pradėjo jo ieškoti kabinete, peržiūrėjo R. K. stalo stalčius. Stalčiuje pamatė padėtus raktus. Jai pasidarė smalsu, nuo ko tie raktai yra. Paėmusi tuos raktus nuėjo į S. K. kabinetą, kuriame buvo seifas, vienu iš raktų pabandė atrakinti seifą, raktas tiko, seifą ji atrakino. Kas tame seife yra, ji nežinojo. Atrakinusi seifą pamatė, kad jame yra kažkokie dokumentų segtuvai, taip pat matė, kad yra nedidelis maišelis ir mėlynos spalvos dėžutė. Minėtą nedidelį maišelį ir mėlynos spalvos dėžutę ji pasiėmė su savimi, iš karto nežiūrėjo, kas yra viduje. Seifą užrakino ir nuėjo į savo kabinetą. Ten ji apžiūrėjo, kas yra tame maišelyje ir toje dėžutėje. Maišelyje buvo plokščios formos, geltonos spalvos, labai lengvos plokštelės. Iš to maišelio ji paėmė keturias plokšteles, kiek jų iš viso buvo tame maišelyje, pasakyti negali, nes neskaičiavo, bet jų buvo vizualiai daug. Kad ten gali būti auksas, ji to nesuprato, bet buvo įdomu, kokie tai daiktai, todėl ir pasiėmė. Mėlynoje dėžutėje buvo sunkūs, sidabrinės spalvos, apvalios formos metalai. Iš minėtos dėžutės ji pasiėmė du vienetus, kiek jų iš viso buvo, negali pasakyti, nes neskaičiavo, bet matė, kad irgi jų buvo nemažai. Minėtus daiktus, kuriuos paėmė iš maišelio ir iš dėžutės, susidėjo į savo kuprinę. Po to maišelį su likusiomis plokštelėmis ir dėžutę su apvalios formos metalu nunešė atgal padėti į seifą. Padėjusi daiktus, užrakino seifą, o raktus padėjo ten, kur jie ir buvo. Baigusi darbą, viską, ką paėmė iš seifo, parsinešė į namus. Kitą dieną nuėjo į darbą, niekas nebuvo pastebėjęs, kad ji paėmė iš seifo minėtus daiktus, nes apie tai niekas nekalbėjo. Po darbo ji vaikščiojo po Šiauliuose esančius lombardus. Viename iš lombardų jai pasakė, kad geltonos spalvos plokštelės yra auksas, o sidabro spalvos metalas yra sidabras. Lombarduose, kuriuose ji buvo, iš jos aukso ir sidabro niekas nepirko, ji paliko savo kontaktinį numerį, jei sugalvotų iš jos pirkti minėtą auksą ir sidabrą. Po kelių dienų jai būnant darbe į jos telefono numerį paskambino vyriškis, jis jai neprisistatė, tik paklausė, ar turi aukso, ji pasakė, kad turi. Susitarė susitikti po darbo (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli viaduko. Susitiko sutartoje vietoje su vyriškiu, kuris jai skambino, jis dar kartą jos paklausė, ar turi aukso, ji jam padavė 4 plokšteles aukso ir 2 vnt. sidabro. Už šiuos daiktus iš to vyriškio gavo 1500 eurų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms, jokių vertingesnių daiktų neįsigijo. Vogti dar kartą neketino ir to neplanavo. Tačiau birželio mėnesį, pasilikusi vėl viena biure, nutarė paimti ir daugiau aukso ir sidabro, nes buvo reikalingi pinigai. Tokiu pat būdu paėmusi raktus nuėjo į S. K. kabinetą, atrakino raktu seifą ir paėmė iš seifo maišelį ir dėžutę. Seifą užrakino, o maišelį su dėžute nusinešė, kaip ir pirmą kartą, į savo kabinetą. Ten iš maišelio, jau žinodama, kad plokštelės yra auksas, paėmė 3 vienetus aukso plokštelių, o iš dėžutės, žinodama, kad tai sidabras, paėmė 3 vienetus apvalios formos sidabro. Juos susidėjo į savo kuprinę. Matė, kad maišelyje liko dar aukso plokštelių, o dėžutėje liko sidabro, kiek jų tiksliai liko, neskaičiavo. Maišelį ir dėžutę nunešė į seifą, jį užrakino, raktą padėjo į vietą. Tada susirado savo mobiliajame telefone numerį vyriškio, kuriam pardavė gegužės mėnesį auksą ir sidabrą. Jam paskambino ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko po darbo, prieš penktą valandą, toje pačioje vietoje, kaip ir pirmą kartą. Sutartoje vietoje tas vyriškis apžiūrėjo jos turimus daiktus, tai yra, 3 vnt. aukso plokštelių ir 3 vnt. sidabro, bet jis tą vakarą nenupirko iš jos minėtų daiktų, tuos daiktus jis nupirko kitą dieną, jai sumokėjo vėl 1500 eurų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms, jokių daiktų neįsigijo. Tas vyriškis jos paklausė, ar dar turi sidabro ir aukso, ji pasakė, kad neturi, tuomet jis liepė jai ištrinti jo telefono numerį iš savo mobiliojo telefono, ką ji ir padarė. Į S. K. kabinetą ji buvo užėjusi ir dar kartą ir buvo atsirakinusi seifą, bet tai padarė tik iš smalsumo, norėdama įsitikinti, ar S. K. pamatė, kad yra dingę daiktai. Pamatė, kad mėlynoje dėžutėje sudėti akmenys. Tą kartą vogti nieko neketino. Birželio pabaigoje ją į savo kabinetą pasikvietė S. K., jis paklausė jos, ar ji pavogė jam priklausančius daiktus, ji iš karto prisipažino paėmusi auksą ir sidabrą, jo atsiprašė. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Kaltę pripažįsta visiškai pagal jai ikiteisminio tyrimo metu pareikštą kaltinimą, nepripažįsta, kad ji padarė tęstinį nusikaltimą, nes po pirmos vagystės antrą kartą vogti neplanavo, tai padarė dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, kadangi darbo užmokestis buvo mažas, reikėjo išlaikyti vaiką, trūko pinigų, todėl ir susigundė antrą kartą pavogti nukentėjusiajam priklausančius metalus. Žalą atlyginti šiuo metu neturi lėšų, atgauti pavogtą auksą ir sidabrą negali, nes nebeturi asmens, nupirkusio metalus, kontaktų.

Nukentėjusysis S. K. teisme parodė, jog vadovauja UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Jo darbo kabinete yra seifas, kuriame laikė savo įsigytus investicinio aukso luitelius ir sidabrines monetas. Vieną raktą nuo seifo turi jis, o kitą turi jo žmona R. K., kuri dirba toje pačioje įmonėje. 2021 m. birželio pradžioje, atsirakinęs seifą, pamatė, kad trūksta aukso luitelių ir sidabro monetų. Iš pradžių pagalvojo, kad auksą ir sidabrą galėjo pasidėti kur nors kitur, todėl apieškojo namus, bet jų niekur nerado. Tuomet pradėjo galvoti, kad turtas galėjo dingti tik darbovietėje. Iš pradžių apie vagystę policijai nepranešė, tik informavo, kad planuoja sumontuoti vaizdo kameras. Tas kameras montavo 2021 m. birželio 11 d. Kartu buvo ir žmona. Jis dar kartą patikrino, ar auksas ir sidabras yra vietose, kur buvo palikti, ir vėl pasigedo kelių aukso luitelių ir kelių sidabro monetų. Po to peržiūrinėdavo vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą ir pamatė, kad vieną vakarą į jo kabinetą įėjo darbuotoja K. B., kuri atsirakino jo kabinete esantį seifą, iš kurio paėmė maišelį, kuriame prieš tai buvo auksas, ir dėžutę, kurioje buvo laikomas sidabras, vėliau tuos daiktus atnešė ir padėjo atgal į seifą. Tuo metu nei maišelyje, nei dėžutėje tauriųjų metalų nebebuvo, jis juos buvo paėmęs. Suprato, kad auksą ir sidabrą pavogė K. B.. Kitą dieną pas save į kabinetą pasikvietė K. B. ir pasakė, kad iš jo pavogta daug turto ir viskas yra nufilmuota. K. pasiūlė pačiai spręsti problemą. Vėliau paskambino K. B. tėvui A. B. ir pasakė, kad dukra jį apvogė, siūlė viską išspręsti taikiai. Kitą dieną K. B. jam pasiūlė palaukti pusę metų, per tą laiką ji dirbtų užsienyje ir kas mėnesį jam grąžintų po 3000 eurų. Taip pat jam paskambino K. B. tėvas ir pasakė, kad už dukrą nelaiduos, nes ji nesutinka skirtis su savo draugu. Tuomet kreipėsi į policiją. Jis brangiuosius metalus įsigijo už 9755,51 Eur, tačiau tų metalų vertė biržoje kinta kiekvieną dieną, todėl jam yra padaryta 13 420,72 Eur žala, kurią prašo priteisti, taip pat prašo jam priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 10 procentų palūkanas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki žalos atlyginimo.

Liudytoja R. K. teisme parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktore. Jos vyro S. K. kabinete, spintelėje, yra seifas, kuriame vyras laikė įsigytus brangiuosius metalus. Vienas seifo raktas buvo pas ją, tą raktą vienu metu ji buvo palikusi savo kabinete esančio stalo stalčiuje. 2021 m. birželio mėnesį nutarė įsigyti brangų daiktą, trūko pinigų, todėl nutarė panaudoti brangiųjų metalų atsargas. Tačiau vyras pasakė, kad iš seifo dingo auksas ir sidabras. Vyras nutarė kabinete sumontuoti vaizdo stebėjimo kameras. Buvo kartu su vyru, kai buvo montuojamos kameros. Prieš montuojant kameras ji vyrui pasiūlė dar kartą pasitikrinti seifą, ar niekas nedingo. Vyras pasitikrino ir pasakė, kad vėl trūksta aukso luitelių ir sidabro monetų. Vaizdo kameros užfiksavo, kad į kabinetą buvo įėjusi ir buvo atsirakinusi seifą įmonės darbuotoja K. B..

2021-06-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog S. K. pranešė, kad laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. birželio 11 d. iš jo nerakinamame kabinete esančio seifo, atrakinus jį raktu, kuris buvo padėtas kitame kabinete nerakintame stalčiuje, buvo pavogta jam priklausantys 6 vnt. uncijų aukso (praba 9999) po 31,1 g iš viso 186,6 g, ir 1 luitas aukso 10 g, bendrai aukso buvo pavogta 196,6 g, vieno gramo vertė 49 eurai, todėl bendra jų vertė 9633,4 eurai; taip pat pavogta 5 sidabro monetos (praba 999) po 1 kg, kurių vertė 720 eurų, bendra sidabro vertė 3600 eurų. Bendra pavogtų tauriųjų metalų vertė 13233,4 eurai. Pateikiami vaizdo įrašai, 19 failų. (1 t., b. l. 8-22).

2021-06-25 - 2021-07-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu paimta: foninis kvapas, kvapas nuo raktų, nuoplova nuo raktų, raktų ryšulys, batų valiklio dėžutė, baltos spalvos popierinis maišelis, mėlynos spalvos plastikinė dėžutė. (1 t., b. l. 25-44).

Nukentėjusysis S. K. 2021-06-29 liudytojo apklausos metu pateikė dokumentus apie tauriųjų metalų įsigijimą. (1 t., b. l. 47-59).

2021-07-05 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriuos pateikė nukentėjusysis S. K. prie savo pareiškimo, apžiūra. Vaizdo įrašuose matoma kaip 2021-06-22 nuo 11.43 val. iki 11.48 val. į patalpą įėjusi moteris atsitūpusi kažką rakina, išeina iš patalpos, grįžusi vėl kažką rakina ir išeina. Taip pat įrašuose užfiksuota, kad moteris žada atlyginti žalą. (1 t., b. l. 101-105).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Kristinos Jusienės 2021-09-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyti vyriškio, kuriam įtariamoji K. B. pardavė aukso luitelius ir sidabro monetas, nepavyko. (1 t., b. l. 118-119).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021-08-06 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktų objektų, paimtų 2021-06-24 įvykio vietos apžiūros metu, po vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini), išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka. (1 t., b. l.127-131).

UAB „Aurea Verum“ rašte nurodyta, kad remiantis LBMA Londono lydinių biržos informacija, 2021 m. gegužės/birželio mėn.: investicinio aukso 999,9 prabos biržos kaina už 1 oz (31,1 g) svyravo tarp 1477,04 Eur/oz ir 1561,76 Eur/oz ir vidurkis sudarė 1523,23 Eur/oz; sidabro 999 prabos biržos kaina už 1 oz (31,1 g) svyravo tarp 21,68 Eur/oz ir 23,32 Eur/oz ir vidurkis sudarė 22,49 Eur/oz; atitinkamai 1000 g 999 prabos sidabro kainos vidurkis sudarė 723,15 Eur/1000 g. (1 t., b. l. 137-139).

Įvertinęs šiuos įrodymus teismas laiko, jog kaltinamosios K. B. kaltė dėl svetimo, nukentėjusiajam S. K. priklausančio, turto vagysčių įrodyta. Pati kaltinamoji kaltę pripažino, jos parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo S. K. bei liudytojos R. K. parodymai, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios K. B. veika buvo kvalifikuota kaip du atskiri nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Nukentėjusysis S. K. kaltinamosios veiką prašė kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, nes buvo pagrobtas didelės vertės svetimas turtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015, 2K-211-788/2021).

Šiuo atveju, nors buvo tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, tačiau nusikalstamos veikos epizodus skyrė pakankamai ilgas laiko tarpas, pati kaltinamoji K. B. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme teigė, jog tam tikrą laiką grobstyti svetimą turtą tikslo neturėjo, po pirmos vagystės vogti dar kartą neplanavo, antrą vagystę padarė tik dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pripažįsta, kad nėra pagrindo kaltinamosios K. B. veiką laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu ir nėra pagrindo jos veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamoji K. B. svetimą turtą pagrobė slapta, įsibraudama į saugyklą – rastu raktu atsirakindama seifą, kuriame buvo laikomas svetimas turtas, todėl abi veikos atitinka svetimo turto vagystės, įsibrovus į saugyklą, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajai K. B., teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau neteista (1 t., b. l. 157-158), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 155-156). Kaltinamoji šiuo metu yra bedarbė, išlaiko mažametį vaiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į kaltinamosios šeimyninę padėtį, į tai, jog ji viena išlaiko mažametį vaiką, intensyvi priežiūra kaltinamajai neskirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 194-196). Kardomoji priemonė nekeistina.

Nukentėjusysis S. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jam iš K. B. ir/ar kitų galimai kaltų asmenų priteisti 196,60 g aukso (praba 999,9) ir 5 000 g sidabro (praba 999), o teismui atsisakius priteisti jam pagrobtą turtą natūra, prašė priteisti iš K. B. ir/ar kitų galimai kaltų asmenų 12944,66 Eur pagrobto turto vertės ir 10 procentų metinių palūkanų nuo turto pagrobimo dienos iki visiško nuostolių atlyginimo bei priteisti iš K. B. ir/ar kitų galimai kaltų asmenų 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 86).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, 13420,72 Eur nuostolių atlyginimo ir 10 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Nukentėjusiojo S. K. ieškinys tenkintinas dalinai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Nukentėjusysis S. K. dėl nusikalstamų kaltinamosios K. B. veiksmų patyrė turtinę žalą, todėl kaltinamoji šią žalą turi atlyginti. Tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis jis padidino prašomos priteisti turtinės žalos dydį, tik teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog pagrobto turto vertė biržoje kinta kiekvieną dieną, todėl jis pagrobtą turtą įvertino didesne suma.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagrobto turto vertė siejama su jo įvertinimu nusikalstamos veikos padarymo metu. Byloje pateikti oficialūs duomenys (1 t., b. l. 137-139) dėl vagystės laikotarpiu galiojusių pagrobtojo turto kainų biržoje, pagal šiuos duomenis buvo suformuluotas kaltinimas. Nors civilinį ieškinį pareiškęs nukentėjusysis ir civilinis ieškovas privalo pagrįsti savo ieškininius reikalavimus, to nukentėjusysis nepadarė. Todėl teismas laiko, jog nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra 13 244,95 Eur – tokia, kokia buvo turto pagrobimo metu ir yra nurodyta kaltinime, ši suma nukentėjusiajam S. K. ir priteistina iš kaltinamosios.

Nukentėjusysis S. K. dėl nusikalstamų kaltinamosios K. B. veiksmų patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, todėl jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sunkių pasekmių nusikalstama veika nesukėlė, nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį, laiko, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir jį mažina iki 500 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnyje įtvirtinta pareiga skolininkui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kaltinamoji K. B. ir nukentėjusysis S. K. yra fiziniai asmenys, jų nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl teismas laiko nepagrįstu nukentėjusiojo S. K. reikalavimą priteisti jam 10 procentų palūkanas.

Pagal teismų praktiką teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Dėl šių aplinkybių iš kaltinamosios K. B. nukentėjusiajam S. K. priteistinos 5 procentų nuo priteisiamos žalos sumos palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Gintaro Misevičiaus 2021-09-08 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12944,66 eurų vertės turtui: automobiliui Volkswagen Golf, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2400,00 Eur vertės; piniginėms lėšoms – 10544,66 eurų sumai, laikomoms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Neo Finance“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant laisvai disponuoti iki 468 Eur suma AB „Swedbank“ sąskaitoje, bei leidžiant pervesti 12944,66 Eur ar po dalį šios sumos į nukentėjusiojo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam S. K. atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai: 1) stiklainis su kvapo pėdsaku, stiklainis su foniniu kvapu, nuoplova nuo raktų voke, maišelis popierinis pakavimo pakete, dėžutė batų valiklio dėžutėje, dėžutė plastikinė (mėlynos spalvos) pakete, saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje pagal kvitą ŠAP Nr. 0009424 (1 t., b. l. 132-134), kaip menkaverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; 2) raktų ryšulys, saugomas Šiaulių AVPK daiktų saugykloje pagal kvitą ŠAP Nr. 0009424 (1 t., b. l. 132-134), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajam S. K.; 3) kompaktinė laikmena su garso ir vaizdo įrašais paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. B. pripažinti kalta padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. gegužės mėnesio viduryje) – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki birželio 11 d.) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimu būdu ir galutinę bausmę K. B. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, K. B. skirti įpareigojimus: penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią K. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę K. B. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš K. B. nukentėjusiajam S. K. 13 244,95 Eur (trylika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 95 centus) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš viso 13 744,95 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 95 centus), bei 5 (penkių) procentų nuo šios sumos metines palūkanas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Gintaro Misevičiaus 2021-09-08 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12944,66 eurų vertės turtui: automobiliui Volkswagen Golf, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2400,00 Eur vertės; piniginėms lėšoms – 10544,66 eurų sumai, laikomoms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Neo Finance“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant laisvai disponuoti iki 468 Eur suma AB „Swedbank“ sąskaitoje, bei leidžiant pervesti 12944,66 Eur ar po dalį šios sumos į nukentėjusiojo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki žalos nukentėjusiajam S. K. atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.