Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-748-227/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-18Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-11Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-18
Bylos Nr.
2S-748-227/2012
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00736-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
J. B.
Ieškovas
R. Ž.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-748-227/2012

Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00736-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1; 110.4; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-907-205/2012 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei J. B. dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei piniginės kompensacijos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. Ž. 2012-08-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės J. B. 5 565 Lt gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų, išreikalauti iš atsakovės šiuos ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus: automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Lt vertės), automobilį VW CARAVELLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 000 Lt vertės), 4 aliuminio lieto metalo ratlankius (200 Lt vertės), savadarbę lengvojo automobilio priekabą (200 Lt vertės), aliuminę 1 m³ tūrio vandens talpą (500 Lt vertės), plastmasinę 1 m³ tūrio vandens talpą (250 Lt vertės), 2 storasienius šiltnamių šildymo katilus (400 Lt vertės), 3 vandens siurblius (300 Lt vertės), elektrinę gervę su reduktoriumi (300 Lt vertės); žemės laistymo sistemą (200 Lt vertės); plūgą bei vagotuvą (100 Lt vertės), „Fiskars" firmos kirvį ir grėblį (100 Lt vertės), šaldytuvą „Snaigė" (150 Lt vertės), kaltinio metalo krosnies valymo rinkinį (50 Lt vertės), kilimą (100 Lt vertės), sofą-lovą, 2 fotelius ir 2 pufus (150 Lt vertės), natūralaus medžio dviejų dalių spintelę (200 Lt vertės), medžio apdirbimo stakles „Eglutė“ (150 Lt vertės), elektrinį kampinį medžio pjovimo aparatą (100 Lt vertės), elektrinį diskinį pjūklą ir oblius (100 Lt vertės), baterinį suktuvą (50 Lt vertės), elektrinį siaurapjūklį (50 Lt vertės), 30 metrų ilgio elektros kabelį (50 Lt vertės), nustatant 5 dienų terminą neteisėtai valdomiems daiktams grąžinti.

Šio turto atžvilgiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pas atsakovę esančius ir ieškovui priklausančius aukščiau paminėtus daiktus (išskyrus automobilius), areštuoti J. B. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas sumoje 5 565 Lt, priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio gyveno kartu su atsakove jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ž. teigimu, jis su J. B. vedė bendrą ūkį, ieškovas iš savo asmeninių lėšų suremontavo atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą. R. Ž. nurodė, kad 2011 gruodžio mėnesį išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją. Ieškovui grįžus iš užsienio, atsakovė nebeleido R. Ž. gyventi jos namuose. Ieškovas pažymėjo, kad pas J. B. liko nemažai jo asmeninių daiktų, kurių atsakovė negrąžina. R. Ž. nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės galimybę realizuoti ar paslėpti neteisėtai valdomą svetimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, areštavo pas atsakovę J. B. esančius R. Ž. priklausančius daiktus, atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, kurių suma 5 565 Lt. Atsakovė įpareigota saugoti areštuotą turtą. Motyvavo tuo, jog kilęs ginčas dėl teisės išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Prašymo netenkinus gali pasunkėti sprendimo įvykdymas.

Šalies argumentai

Atsakovė J. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-08-28 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantė nurodė, kad tam tikrą laiką gyveno kartu su ieškovu jai priklausančioje sodyboje. Kadangi atsakovė neėmė iš ieškovo nuomos mokesčio, leido pastarajam atlikti gyvenamojo namo remonto darbus. Atsakovės teigimu, jos sodyboje yra šie ieškovui priklausantys daiktai – plastmasinė vandens talpa, žemės laistymo sistema, plūgas, plūgelis, šaldytuvas „Snaigė”, metalo krosnies valymo rinkinys, kilimas, minkštoji baldų komplekto dalis, spintelė, elektros kabelis. J. B. nurodė, kad nežino, kur yra kiti R. Ž. ieškinyje įvardyti daiktai.

Atsiliepimas

Ieškovas R. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti 2012-08-28 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-907-205/2012, nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, kad iš savo asmeninių lėšų suremontavo ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą, nes siejo su J. B. bendrą ateitį, tikėjosi kartu gyventi. R. Ž. nurodė, kad 2012-09-12 antstolė Irma Ežerskienė, vykdydama 2012-08-28 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį, atsakovei priklausančioje sodyboje rado šiuos ieškovui priklausančius daiktus: plastmasinę vandens talpą, gervę su reduktoriumi, “Fiskar” firmos kirvį ir grėblį, vagotuvą, šaldytuvą “Snaigė”, kaltinio metalo krosnies valymo rinkinį, kilimą, sofą – lovą ir du fotelius, natūralaus medžio dviejų dalių spintelę, elektrinį kampinį medžio pjovimo aparatą, elektrinį suktuvą su pakrovėju, elektrinį siaurapjūklį. Kitų daiktų, nurodytų Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-08-28 nutartyje, antstolė nerado. Ieškovo teigimu, atsakovė jam priklausančius metalinius daiktus ir automobilius pardavė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Ieškovas R. Ž. pareiškė reikalavimą priteisti 5 565 Lt kompensaciją už atliktus atsakovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimus, išreikalauti iš J. B. neteisėtai pastarosios valdomus ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurių vertė 9 200 Lt. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė pripažino, jog pas ją yra ieškovui priklausantys daiktai bei, kad ieškovas atliko apeliantei priklausančio gyvenamojo namo remonto darbus, konstatuoja, jog egzistuoja reali galimybė, kad byloje gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismas pabrėžia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra tikimybė, kad ginčo objektu esantys daiktai gali būti realizuoti ar paslėpti. Antstolis, vykdydamas šią nutartį ir areštuodamas surastą pas atsakovę turtą, jį aprašys, o bylos eigoje šalys įrodinės konkretaus turto buvimo vietą, jo vertę bei priklausomybę. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šie klausimai nenagrinėjami.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančias teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė J. B. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nėra grėsmės, jog byloje priimtas sprendimas gali būti neįvykdytas.

Įvertinęs bylos aplinkybes, pateikto atskirojo skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė