- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1793-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23323-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- A. A., R. A., G. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. N. ieškinį atsakovams A. A., R. A., G. G. dėl bendrasavininko pirmenybės pirkti daiktą teisės gynimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkėjo teisių perkėlimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo 2018-04-19 atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį dėl 11419/100000 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) pripažinti niekine ir ieškovui perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal realiai įgyvendintą pirkimo-pardavimo sutartį, perleidžiant pastogės dalį už 933 eurus. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Jam priklauso 79 procentai 32,94 kv.m. ploto neįrengtos pastogės A(duomenys neskelbtini). Atsakovas A. A., veikiantis ir sutuoktinės R. A. vardu, neteisėtai savo palėpės dalį padovanojo su patalpa nesusijusiam asmeniui G. G., tuo pažeisdamas ieškovo, kaip bendraturčio teises. Nurodo, kad tai apsimestinis sandoris: atsakovas A. A. 2017-12-27 tarp namo savininkų išplatino pranešimą, kad parduodamas butas 48,48 kv.m., rūsys 3,32 kv.m., palėpės 3,76 kv.m. dalis. Atsakovas butą su rūsiu pardavė atsakovei G. G., o po keliolikos minučių sudarė palėpės dalies atsakovei G. G. dovanojimo sutartį. Tai akivaizdžiai apsimestinis sandoris, siekiant pridengti realiai tarp šalių sudaromą pirkimo - pardavimo sutartį. Vadovaujantis LR CK 4.79 str. 2 d., A. A. ir R. A. turėjo pasiūlyti turtą analogiškomis sąlygomis bendraturčiams, o bendraturčiams atsisakius įsigyti turtą, tik tada perleisti jį tretiesiems asmenims.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nutarė parduoti butą, pastogės dalį. Su ieškovu buvo sudaryta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ieškovas teigia negavęs paskolos, todėl sutartis nebuvo sudaryta. G. G. yra gretimo buto kaimynų giminaitė, jis ja labai pasitiki, ne kartą yra susilaukęs jos pagalbos, todėl jai pareiškus pageidavimą pirkti butą, jai pardavė butą ir papildomai dovanojo priklausančią palėpės dalį. Iš jo buto į palėpę galima įrengti sraigtinius laiptus. Ieškovu nepasitiki, nes preliminarios sutarties ieškovas nevykdė, išsireikalavo dvigubą avansą, neduoda ramybės, kelia kaimynams ir jam su žmona bylas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji nuo vaikystės pažįsta atsakovus A., nes ilgą laiką gyveno giminaitės bute (duomenys neskelbtini). Giminaitė pasakė apie A. pasiūlymą pirkti butą ir ji su A. susitarė dėl turto pirkimo. Gavusi paskolą butą įsigijo. Už palėpę ji nemokėjo. Atsakovai A. A., R. A. buvo suteikusi galimybę ieškovui iš jų įsigyti nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovas šios galimybės neįgyvendino. O vėliau jų tarpusavio santykiai pašlijo dėl ieškovo įvairiausių teisminių procesų inicijavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios patalpos – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018-04-19 atsakovai A. A. ir R. A. sudarė dovanojimo sutartį, kuria 11419/100000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanojo atsakovei G. G.. Atsakovai prieš tai sudarė buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 1.87 str. 1 d., 4.79 str., prašo 11419/100000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, dovanojimo sutartį laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi, perkelti 11419/100000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės pirkėjo teises ieškovui už 933 eurus.
5. 2018-04-19 9 val. 36 min. atsakovė G. G. įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Nuo to momento name, vadovaujantis LR CK 4.82 str. 1 d., atsakovė G. G. įgijo nuosavybės teisę į bendro naudojimo patalpas. 2018-04-19 dovanojimo sutartimi 10 val. 11 min. atsakovai A. A. ir R. A. padovanojo atsakovei G. G. 11419/100000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)). Atsakovė G. G. įgijo nuosavybės teisę į antraeilį daiktą, priklausinį. Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neparduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Ši CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, vieno ar kelių pagrindinių daiktų priklausinys yra antraeilis daiktas. Jeigu atsakovai A. A. ir R. A. antraeilį daiktą negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, nesudarę pagrindiniu daikto – buto, sandorį siektų parduoti, galiotų LR CK 4.82 str.6 d. norma. LR CK 4.79 str., 4.82 str. 6 d. normos galioja tik pirkimo-pardavimo bendrosios nuosavybės atveju, mainų, dovanojimo sandorio atveju negalioja. Ieškovui pirmumo teisė įsigyti nuosavybę nekyla, nes tokia teisė numatyta tik perleidžiant dalį bendroje nuosavybėje (LR CK 4.79 str., 4.82 str.). Ginčo atveju buvo parduotas butas, kaip atskiras turtinis vienetas, o priklausinį (antraeilį daiktą) ištiko pagrindinio daikto likimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovas V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti: Pripažinti 2018 m. balandžio 19 d. atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį Nr.1-465 apsimestinu sandoriu (niekiniu ir negaliojančiu ab initio). Pripažinti ginčijamą sandorį pirkimo - pardavimo sutartimi bei perkelti apeliantui pirkėjo teises ir pareigas, kylančias iš pridengtojo ginčo patalpos dalių pirkimo - pardavimo sandorio; Priteisti apeliantui iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ginčijamo sandorio vertės.
7. Skunde nurodė, kad ginčo objektas yra (duomenys neskelbtini) esančiame pastate esanti 32,94 m² ploto negyvenamoji patalpa - neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri Nekilnojamojo turto registre yra registruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Apeliantui priklauso 26,17 m² arba 79 proc. patalpos ploto, o dovanotojams priklausė tik nedidelė patalpos dalis - 3,76 m² arba 12 proc. patalpos ploto. CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis. Tačiau ši ieškovo teisė buvo pažeista. Atsakovė G. G. iš R. ir A. A. įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra registruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ji nėra buto priklausinys, G. G. nebuvo pastogės bendrasavininkė, todėl ieškovas turėjo pirmumo teisę palėpės dalį įsigyti iš R. ir A. A.. Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nes realiai palėpės dalis buvo parduota tuo pat metu kaip ir butas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė G. G. atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų buvo sudaryta 3,76 m² pastogės dovanojimo sutartis. Atsakovai A. ir R. A., ketindami išsikelti iš gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini) name, siekė perleisti visas nuosavybes teises į visas jų turimas nekilnojamojo turto patalpas gyvenamajame name. Atsakovai siekė parduoti gyvenamąjį butą, tačiau dėl kitų patalpų perleidimo būdo nebuvo griežtai nusprendę. Atsakovė G. G. turėjo ketinimą ir tikslą nusipirkti tik gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaina, dėl kurios susitarė atsakovė, A. ir R. A. buvo skirta atsiskaityti tik už 48,48 m² gyvenamąjį butą. G. G. butą pirko gavusi kreditą iš banko; bankas atliko vertinimą tik buto patalpos ir finansavo tik buto pirkimo sandorį. Atvykus pas notarą pasirašyti reikiamų dokumentų, G. G. sužinojo, kad kartu su gyvenamuoju butu jai pereina rūsys; bei kad atskira dovanojimo sutartimi dovanotojai atsakovei G. G. nusprendė padovanoti ir palėpės dalį. Atsakovai A. nurodė, kad jiems išsikraustant, palėpės dalis jiems tampa nebereikalinga, todėl jie ją dovanoja. Atsakovai A. jautė dėkingumą G. G. už šiltus ir palaikančius kaimyniškus santykius ilgus metus (G. G. ilgiau nei 10 metų gyveno bute priešais A. duris), todėl siekė atsidėkoti jai ir ją paremti. Tuo tarpu tarp apelianto ir A. buvo konfliktiški santykiai. Nuo 2016 metų tarp A. ir apelianto teisme buvo pradėta virš 10 įvairių bylų. A. nusprendė parduoti butą (duomenys neskelbtini) name ir išsikelti dėl apelianto veiksmų, dėl apelianto name sukurtos nedraugiškos ir netgi bauginančios atmosferos, nemandagaus ir įžūlaus elgesio laiptinėje, pastovių gąsdinimų ir grasinimų. Jei turtas, esantis bendrąja nuosavybe yra dovanojamas kitam asmeniui, o ne parduodamas, tai Civilinio kodekso nuostatos (CK 4.79 str., 4.82 str. 6 d.) dėl pirmenybės teisės pirkti tą turtą, nėra taikomos. LR CK 4.79 str., 4.82 str. 6 d. normos galioja tik pirkimo-pardavimo bendrosios nuosavybės atveju, mainų, dovanojimo sandorio atveju negalioja. Šiuo atveju turtas, esantis bendrąja nuosavybe buvo ne parduotas, o padovanotas. Dėl to minėtas straipsnis dėl pirmumo teisės pirkti palėpės dalį netaikytinas.
9. Atsakovai A. A. ir R. A. atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad kadangi atsakovai buvo išvarginti begalinių teisminių procesų dėl ieškovų V. N. veiksmų, nuolatinio streso susijusio su ieškovo daugiabučiame name vykdoma viešbučio veikla ir to pasekoje blogėjančios sveikatos bei nusprendė išsikelti iš daugiabučio namo, neįrengtos pastogės dalys nebuvo tokios vertingos kaip atsakovei G. G.. Atsakovus A. bei G. G. sieja 15 metų pažintis ir nuoširdūs, pagarbūs, draugiški kaimyniniai santykiai, pastarajai nuo 2004 m. gyvenant šalia esančiame bute (duomenys neskelbtini) (butas priklauso jos pusseserei U. I. L.). Atsakovai išvažiuodami vasaroti jai palikdavo savo buto raktus gėlių ir buto priežiūrai, todėl šalis siejo tarpusavio pasitikėjimas, abipusė pagalba bei pagarba. Šias aplinkybes atsakovai nurodė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškindami, kad jie neturi kitų artimųjų. Taigi atsakovai A. ir R. A. turėjo pakankamai svarbią priežastį ir motyvą perleisti neįrengtos pastogės dalį būtent atsakovai G. G. neatlygintinai. Apeliantas bando paneigti sutarties šalių laisvės principą ir nepagrįstai kvestionuoja dovanotojų teisę disponuoti turtu savo nuožiūra sudarant nedraudžiamus sandorius, nors CK 6.156 straipsnis nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas, taip pat savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sąlygas nustato imperatyviosios teises normos. Jokia imperatyvi įstatymo norma nenustatė draudimo dovanotojams padovanoti jiems priklausančias pastogės dalis atsakovei G. G., kuri nebuvo neįrengtos pastogės bendraturtė. Apeliantas atsakovų sudarytos buto pirkimo – pardavimo sutarties (jos sąlygos dėl šalių sutartyje nustatytos 84 780 EUR buto kainos) neginčija, jokių reikalavimų dėl šios sutarties galiojimo, buto pardavimo kainos sumažinimo tariamai parduotos neįrengtos pastogės dalies kainos suma ir pan. apeliantas byloje nėra pareiškęs, todėl jo teiginiai, kad į parduoto buto kainą buvo įtraukta ir neįrengtos pastogės patalpos dalies kaina (kokia ji buvo (1440 Eur ar 933 Eur ar 6870 Eur) iš apeliacinio skundo lieka neaišku) tėra deklaratyvūs, jokiais įrodymais nepagrįsti bei teisiškai nevertinti, nes išeina už byloje pareikštų reikalavimų ribų. Atsakovas A. A. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra išdėstęs argumentus, kad neįrengta pastogės dalis yra laikytina buto priklausiniu, nes joje gali būti įrengiamos atsakovų A. ir R. A. atsakovei G. G. parduoto buto patalpos, bendraturčiams atsidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios aplinkybės yra nurodytos apelianto skundžiamame teismo sprendime. Byloje nėra ginčo, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė yra virš G. G. įsigyto buto. Taigi šis turtas turi funkcinę sąsają su atsakovų A. ir R. A. perleistu butu, todėl teismas, atmesdamas ieškinį pagrįstai sprendė, kad pastogės dalis yra laikytina buto priklausiniu. Pastogės dalis bendraturčiai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise būtent tuo pagrindu, kad jiems priklausė butai ir kitos patalpos daugiabučiame name.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
11. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. A. ir R. A. nuosavybės teise valdė butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčios 32,94 m² ploto dalį - 3,76 m². 2017 m. gruodžio 27 d. A. A. apeliantui bei kitiems asmenims elektroniniu paštu pateikė pranešimą, jog parduodamas jo šeimai priklausantis turtas: butas (48,48 kv. m), rūsys (3,32 kv. m), pastogės dalys (3,76 kv. m). 2018 m. sausio 11 d. ieškovas ir A. A. ir R. A. sudarė buto su rūsio patalpa ir pastogės patalpos preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau šis sandoris nebuvo įvykdytas. 2018 m. balandžio 19 d. 9 val. 36 min. A. A. ir R. A. už 84 780 Eur pardavė, o G. G. nupirko butą su 3,32 kv. m. rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną pas tą pačią notarę 10 val. 11 min. A. A. ir R. A. padovanojo G. G. 11419/100000 dalis pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daikto vertė dovanojimo sutartyje nurodyta 933 Eur.
12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo ginčijamą sprendimą panaikinti, pripažinti 2018 m. balandžio 19 d. atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį Nr.1-465 apsimestinu sandoriu (niekiniu ir negaliojančiu ab initio). Pripažinti ginčijamą sandorį pirkimo - pardavimo sutartimi bei perkelti apeliantui pirkėjo teises ir pareigas, kylančias iš pridengtojo ginčo patalpos dalių pirkimo - pardavimo sandorio. Priteisti apeliantui iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ginčijamo sandorio vertės. Nurodo, kad sudarius pastogės dalies dovanojimo sandorį buvo išvengta LR CK 4.79 str. reikalavimų įvykdymo.
13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovei G. G. įgijus nuosavybės teisę į butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) ji, vadovaujantis LR CK 4.82 str. 1 d., įgijo nuosavybės teisę į bendro naudojimo patalpas. Vadinasi 2018-04-19 palėpės dovanojimo sutartimi G. G. įgijo nuosavybės teisę į antraeilį daiktą, buto priklausinį. Ieškovui pirmumo teisė įsigyti nuosavybę nekyla, nes tokia teisė numatyta tik perleidžiant dalį bendroje nuosavybėje. Ginčo atveju buvo parduotas butas, kaip atskiras turtinis vienetas, o priklausinį (antraeilį daiktą) ištiko pagrindinio daikto likimas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų, butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir neįrengta pastogė, (duomenys neskelbtini) yra atskiri turtiniai vienetai, turintys ne tik atskirus unikalius numerius, bet ir atskirus adresus, todėl išvada, kad ginčo pastogė yra buto (duomenys neskelbtini) priklausinys yra nieko nepagrįsta. Tai reiškia, kad vadovaujantis LR CK 4.79 str. 2 d., A. A. ir R. A. turėjo pasiūlyti turtą analogiškomis sąlygomis bendraturčiams, o bendraturčiams atsisakius įsigyti turtą, tik tada galėjo perleisti jį tretiesiems asmenims.
14. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).
15. Kaip matyti iš A. A. 2017 m. gruodžio 27 d. pranešimo apie pardavimą jis informavo asmenis, kad parduoda jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą – 48,48 kv.m., rūsį – 3,32, pastogės dalis – 3,76. Iš to darytina išvada, kad A. A. ir R. A. ketino parduoti visą jiems priklausantį (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau 2018 m. balandžio 19 d. 9 val. 36 min. A. A. ir R. A. už 84 780 Eur pardavė, o G. G. nupirko butą su 3,32 kv. m. rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną pas tą pačią notarę, nepraėjus nei valandai, 10 val. 11 min. A. A. ir R. A. padovanojo G. G. 11419/100000 dalis pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių įtikinamų argumentų kodėl A. A. ir R. A., pardavę savo butą G. G. už tikrąją rinkos kainą, pastogės dalį jai padovanojo teismui nepateikta. Argumentai, jog tai buvo padaryta dėl gerų santykių ar už buto bei jame esančių gėlių priežiūrą išvykus, skamba neįtikinamai. Iš to darytina išvada, kad dovanojimo sandoriu, siekiant išvengti CK 4.79 str. 2 d. įtvirtinto reikalavimo, buvo pridengtas pastogės pardavimo sandoris.
16. CK 4.79 str. sakoma, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kadangi bendraturčio V. N. pirmenybės teisė įsigyti daikto dalį buvo pažeista, jo reikalavimas perkelti pirkėjo teises yra pagrįstas.
17. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad 11419/100000 dalių pastogės vertė yra 933 eurai. Ši vertė atitinka VĮ Registrų centras fiksuotą vidutinę rinkos vertę. Perkėlus ieškovui pirkėjo teises į pastogę, jis įpareigotinas sumokėti G. G. 993 eurus.
18. Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas, nes jo tenkinti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.
19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Ieškinį patenkinus ieškovui priteistini 170 eurų už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme, 420 eurų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir po 22 eurus sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir skundą, kuris paskaičiuojamas pagal ginčijamų patalpų vertę – 993 eurus. Viso ieškovui iš atsakovų priteistina 634 eurai bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
2018 m. balandžio 19 d. R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a.k(duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutartį dėl 11419/100000 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 1-465, pripažinti apsimestiniu sandoriu. Pripažinti šią sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi.
Perkelti ieškovui V. N., a.k(duomenys neskelbtini) iš šios sutarties kylančias pirkėjo teises ir pareigas, perleidžiant pastogės dalį už 933 eurus.
Įpareigoti V. N. sumokėti (grąžinti) 933 eurus G. G..
Priteisti iš R. A., A. A. ir G. G. po 211,33 eurus bylinėjimosi išlaidų V. N..