Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Intrum Lietuva, antstolė Aistė Mikulėnienė ir V. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Neįvykdytų įsipareigojimų suma, kuri yra 28 517,11 EUR, žymiai viršija 25 minimalias mėnesines algas (15 175 EUR), mokėjimų terminai suėję, skolą išieško antstolė Aistė Mikulėnienė. Pažymi, kad nuo 2007 m. spalio 30 d. pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), be to, yra (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) jai neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini). Serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei turėjo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gauna 332,04 EUR (duomenys neskelbtini), 26,13 EUR (duomenys neskelbtini) ir 9,75 EUR (duomenys neskelbtini). Iš viso jos mėnesio pajamos yra 367,92 EUR. Nekilnojamojo ar kito vertingesnio turto, santaupų ar vertybinių popierių neturi. Jos turtinė padėtis yra sunki, ką patvirtina ir faktas, kad jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Dėl tokios sunkios turtinės padėties negali padengti įsiskolinimų, o atsižvelgiant į jos amžių ir (duomenys neskelbtini), negalės padengti ir ateityje. Taigi, ji yra nemoki ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas tapo vienintele išeitimi, leidžiančia užtikrinti jai orų pragyvenimą ir bent iš dalies patenkinti kreditorių interesus.

Pažymėjo, kad neturi iškeltų civilinių bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai; Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2020 m. balandžio 10 d. duomenimis neteista; pareiškėja jokio turto (nekilnojamojo, lėšų sąskaitose, grynųjų pinigų, kurių suma viršija 1 MMA, akcijų ar kitų vertybinių popierių) neturi; susitarimų dėl įkeitimo ar hipotekos nėra sudariusi, taip pat nėra prisiėmusi kitų įsipareigojimų, išskyrus pareiškime išvardintus kreditorius; administracinių nusižengimų registro 2020 m. balandžio 4 d. duomenimis, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka nebausta; per paskutinius trejus metus jokių sandorių nesudarė ir jokių tyčinių veiksmų, kad išvengtų atsiskaitymų, neatliko; skolininkų neturi, išlaikytinių taip pat. Apie bankroto bylos iškėlimą kreditoriui ir antstolei pranešė registruotu paštu.

Nurodė, kad jos būtiniesiems poreikiams bankroto proceso metu reikalinga suma per mėnesį yra 337 EUR, kurią sudaro: 140 EUR maistui, 40 EUR drabužiams ir kitiems būtiniausiems buities daiktams; 80 EUR būsto nuomai ir jo išlaikymui (komunaliniams mokesčiams); 50 EUR sveikatos priežiūrai; 20 EUR higienos priemonėms bei 7 EUR telefono paslaugoms.

Posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad paskolos sutartį V. Ž. pasirašė įkalbėta sūnaus, jis ir pasiėmė visus pinigus. (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjos sūnus buvo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja pasirašė susitarimą su banku, taip gelbėdama sutarties vykdymą, nes tikėjosi, kad sūnus mokės įmokas. Jo žiniomis, V. Ž. niekur nedirba, teistas. Susipažinus su į bylą pateiktais dokumentais, prašo skirti bankroto administratoriumi M. V., kadangi jos pasiūlytos sąlygos yra palankiausios, nurodyta konkreti išlaidų suma, reikalinga iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo. Be to, jos biuras yra Vilniuje, kaip ir kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ buveinė. Buvo susisiekęs su administratore ir ji patikino, kad tolimesnio bankroto eigos priežiūros proceso kainos bus suderintos su pareiškėja ir bus minimalios.

Suinteresuoti asmenys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Bankroto byla iškeltina.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad būtų pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nustatytos abi šios aplinkybės.

Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu galioja 607 EUR dydžio minimali mėnesinė alga.

Pareiškėja neturi jokio nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių, lėšų sąskaitose, akcijų ar kitų vertybinių popierių. Pareiškėja nurodo pareiškime, kad gauna (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kompensaciją – viso 367,92 EUR per mėnesį. Šiuo metu pareiškėja jokių kitų pajamų negauna, o atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būklę, daugiau pajamų negali tikėtis ir ateityje. V. Ž. pareiškime nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad jos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, nurodyta suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Objektyvių duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad pareiškėja galimai dirbtinai mažina pajamas ar bando jas nuslėpti (gauna neoficialias pajamas), byloje nėra. Pažymėtina, kad šiuo metu gaudama tik (duomenys neskelbtini) ir išmoką, atskaičius privalomus mokesčius ir išlaidų būtiniesiems poreikiams sumą, pareiškėja objektyviai nepajėgtų per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais, vykdymo išlaidos ir palūkanų suma toliau didėtų. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos gaunamos pajamos, palyginus su turimais pareiškėjos skoliniais įsipareigojimais, yra nepakankamos skoliniams įsipareigojimams padengti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėja pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamos) faktiškai šiuo metu įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų negali, t. y. pareiškėja šiuo metu yra nemoki.

Savo ruožtu fizinių asmenų nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui - FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog: „Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. (...) Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. (...) Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. (...) Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, byloje nėra. Kaip nurodė pati pareiškėja, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ji nesudarė kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėja nurodė, kad Kreditavimo sutartį sudarė įkalbėta sūnaus ir jo poreikiams tenkinti, tikėdamasi, jog jis tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal sutartį. Taigi pareiškėja, 2007 m. sudarydama Kreditavimo sutartį, sąžiningai negalėjo numatyti, kad V. Ž. nevykdys kreditorinių įsipareigojimų. Pareiškėja siekė, kad įsipareigojimai pagal sutartį būtų įvykdyti, tuo tikslu 2009 m. gegužės 11 d. sudarydama su AB DNB bankas susitarimą, kuriuo buvo pakeistas galutinis kredito grąžinimo terminas, nukeltas į 2013 m. kovo 26 d. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėja laikytina sąžininga Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo taikymo prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, pareiškėjos finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą, FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nenustatyta, todėl pareiškėjai iškeltina bankroto byla.

FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. FABĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria bankroto administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka. Prieš teismui priimant nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratorius teismui pateikia lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad, paskelbus informaciją dėl bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo, deklaracijas dėl atitikties teisės aktų reikalavimams pateikė UAB „Principo reikalas“, M. V., MB „Dekompras“, R. P., S. Š., MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“, MB „Įmonių administravimas“, UAB „AUDATA“, L. B., T. G. ir P. V., kurie atitinka bankroto administratoriams keliamus reikalavimus, ir pasiūlė teismui šių bankroto administratorių kandidatūras. Teismui lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą pateikė M. V., S. Š., MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ bei V. T., tačiau jo kandidatūros Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neteikė.

Pažymėtina, kad skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis). Įstatyme nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių. Kasacinis teismas, pasiremdamas teisės doktrinoje ir praktikoje nurodomais kriterijais, yra konstatavęs, kad teismas, skirdamas fizinio asmens bankroto administratorių, turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūroms įvertinti teismas gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus ir argumentuoti tokį savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).

Nagrinėjamu atveju Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos visos siūlomos kandidatūros atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus, be to, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pasiūlyti asmenys negalėtų būti skiriami bankrutuojančio fizinio asmens administratoriumi, ar dėl kurių turėtų suinteresuotumą bankroto proceso baigtimi. Kaip minėta, lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą pateikė M. V., S. Š., MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Nustatyta, kad šiuo metu bankroto administratoriai MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ ir S. Š. vykdo po vieną juridinio asmens bankroto procedūrą, M. V. vykdo 2 juridinio asmens bankroto procedūras ir, remiantis viešai prieinamais duomenimis www.avnt.lt, turi didžiausią patirtį. M. V. pateikta lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, yra mažiausia – 80,00 EUR, jos veiklos buveinė yra Vilniuje, kaip ir pagrindinio kreditoriaus UAB „Intrum Lietuva“, pati V. Ž. prašo skirto jos bankroto administratore būtent M. V.. Todėl bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratoriumi skirtina M. V..

Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratorės lėšų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 80,00 EUR suma nėra aiškiai per didelė ir yra pakankamai pagrįsta, todėl ši 80,00 EUR suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, tvirtintina.

Pareiškėja prašė teismo patvirtinti 337 EUR sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Byloje yra pateiktas būtiniausių išlaidų asmens poreikiui mėnesiui paskaičiavimas, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjos išlaidos maistui - 140 EUR, drabužiams ir kitiems būtiniausiems buities daiktams - 40 EUR; būsto nuomai ir jo išlaikymui (komunaliniams mokesčiams) - 80 EUR; sveikatos priežiūrai - 50 EUR; 20 EUR higienos priemonėms bei 7 EUR telefono paslaugoms. Teismo vertinimu, būtiniausių išlaidų asmens poreikiui mėnesiui paskaičiavime nurodytos sumos nėra nepagrįstai didelės, atitinkančios būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad net ir patvirtinus pareiškėjos prašomą 337 EUR sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, įvertinus gaunamas pajamas, akivaizdu, jog kreditoriams taip pat galėtų būti skirta tam tikra pinigų suma finansinių įsipareigojimų dengimui. Todėl teismo vertinimu, patvirtinus pareiškėjos prašomą būtiniausiems jos poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą, pareiškėjos kreditorių interesai nebūtų esmingai pažeisti. Atsižvelgiant į tai, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 337 EUR (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Fizinio asmens kreditoriai (toliau – kreditoriai) – turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (toliau – reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys (FABĮ 3 straipsnis). Nustatytinas 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 80 EUR (aštuoniasdešimties eurų) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. Ž. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 337 EUR (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. Ž. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusios teismo nutarties kopiją įteikti/siųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, raštu pranešti apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, kartu pateikiant nutarties kopiją: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR finansų ministerijos; antstolei Aistei Mikulėnienei, VĮ Registrų centras Utenos filialui, VĮ „Regitra“ Utenos filialui, kredito įstaigoms, kuriose fizinis asmuo turi sąskaitas.

Įsiteisėjusios teismo nutarties kopiją taip pat išsiųsti pareiškėjos kreditoriams, bankroto administratoriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.