Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-101-780/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
2-101-780/2013
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00660-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Atsakovas
S. L.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Civilinė byla Nr. 2-101-780/2013Proceso Nr. 2-27-3-00660-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.3.1; 38; 44.5.2; 73.2.6.1; 116.4; 116.8
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant atsakovei S. L., viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį at­­­­sa­kovėms S. L. ir I. K..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti solidariai iš bendraatsakovių I. K. ir S. L. 8 051,00 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, ieškinį tenkinti visiškai. Ieškinyje nurodoma, kad 2010-11-02 dėl atsakovės I. K., vairavusios atsakovei S. L. priklausantį automobilį Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas G. D. priklausantis automobilis Audi A 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu automobilis Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl ieškovas atlygino G. D. padarytą 8 051,00 Lt žalą. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. ir 23 str. 1 d., prašo regreso tvarka priteisti išmokėtą 8 051,00 Lt dydžio draudimo išmoką iš abiejų atsakovių solidariai.

Atsakovė I. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė S. L. ieškinį pripažįsta. Ji paaiškino, kad automobilis Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, tačiau juo naudojosi I. K.. Atsakovė S. L. patvirtino, kad žino, jog automobilis turi būti apdraustas, pati primindavo I. K., kad ši apdraustų automobilį, bet 2010-11-02 įvykusio eismo įvykio metu automobilis nebuvo apdraustas, todėl ji sutinka atlyginti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką. Tačiau atsakovė prašo išdės­ty­ti priteistos sumos mokėjimą lygiomis dalimis aštuoniolikai mėnesių, nes jos turtinė padėtis yra sunki. Ji nedirba ir negauna jokių pajamų, rūpinasi savo neįgalia motina, pragyvena tik iš sutuoktinio pensijos. Dėl motinos rūpybos jai skaičiuojamas darbo stažas, tačiau jokių išmokų ji negauna. Iš kartu su vyru turimų žemės sklypų pajamų negauna, nes juos naudoja tik asmeninėms reikmėms. Kadangi visą priteistą sumą reikės sumokėti iš sutuoktinio pensijos, tai tą padaryti ji pajėgi tik per aštuoniolika mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos (b. l. 21-22) ir VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 23) byloje nustatyta, kad 2010-11-02 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė I. K., vairuodama atsakovei S. L. priklausantį automobilį Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles ir apgadino G. D. priklausantį automobilį Audi A 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šio eismo įvykio metu automobilis Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Iš pranešimo apie eismo įvykį (b. l. 24), paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 (b. l. 25-28), transporto priemonės apžiūros protokolo (b. l. 24-31), ekspertizės sąmatos (b. l. 32-35), transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimo (b. l. 36), prašymo išmokėti išmoką (b. l. 37), vietinio mokėjimo nurodymo (b. l. 38) ir pažymos apie draudimo išmokos kompensavimą (b. l. 40) matyti, kad ieškovas atlygino dėl atsakovės I. K. kaltės G. D. padarytą 8 051,00 Lt žalą.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas). Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (Ci­vi­li­nio ko­dekso (toliau CK) 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui G. D. padaryta atsakovei S. L. priklausančiu automobiliu, todėl ši transporto priemonė turėjo būti privalomai apdrausta. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Taigi ši pareiga teko atsakovei S. L.. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi atsakovė S. L., būdama automobilio savininkė, neturėjo teisės leisti atsakovei I. K. naudotis automobiliu, nes šis nebuvo apdraustas. Minėta, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl atsakovė S. L. turėjo suvokti apie atitinkamą jos neapdrausto automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Leisdama neapdraustą automobilį naudoti, atsakovė S. L. pažeidė Įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Be to, pagal minėtą Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies normą automobilio neturėjo teisės naudoti ir jo valdytoja I. K., todėl atsakomybė prieš ieškovą tenka ir jai.

CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ieškovas prašo taikyti solidariąją atsakovių atsakomybę, remdamasis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, kad pagal šią įstatymo nuostatą Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį, ir iš to asmens reikalauti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims, o tai reiškia, kad šioje Įstatymo normoje yra nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, todėl transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių kyla solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo, kuris naudojasi neapdrausta transporto priemone, atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-325/2008, Nr. 3K-7-300/2010). Taigi ir šiuo atveju automobilio savininkės S. L. atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą, neapdrausdama savo automobilio ir leisdama juo naudotis I. K.. Todėl jos ir I. K. solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš bendrai padarytos žalos, bet iš Įstatymo. Vadinasi ieškovo reikalavimas priteisti patirtus nuostolius solidariai iš abiejų atsakovių yra pagrįstas ir atitinka Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

Patenkinus ieškinį iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui po 121,00 Lt žymi­nio mokesčio (b. l. 4, 45), o valstybei po 13,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punk­tas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti praleis­tas terminas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūka­nas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo, tenkintinas.

Atsakovė S. L. prašo išdėstyti sprendimo vykdymą lygiomis dalimis aštuoniolikai mėnesių. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo ini­cia­tyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, taip pat atsižvelgti į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teis­mo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai.

Iš atsakovės S. L. paaiškinimų ir teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ji pragyvena tik iš sutuoktinio pensijos, 2012-06-21 teismo nutartimi ji yra paskirta savo motinos rūpintoja (b. l. 71), VSDFV pažymos patvirtina, kad pati atsakovė jokių pajamų negauna (b. l. 72-75), nors ji kartu su sutuoktiniu turi nekilnojamojo turto (keturis žemės sklypus), tačiau jie nėra niekam išnuomoti ir pajamų iš jų atsakovė negauna (b. l. 76-84), VĮ „Regitra“ patvirtina, kad transporto priemonių atsakovė neturi (b. l. 85). Atsižvelgdamas į atsakovės S. L. nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, į pateiktus šias ap­lin­­kybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad šios atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl įpareigojimas sumokėti ieškovui visą sumą iš karto jos šeimai su­kel­tų sunkių padarinių. Taip pat įvertintina tai, kad ieškovas turės galimybę išsiieškoti priteistą sumą iš dviejų atsakovių, todėl išdėsčius jos mokėjimą dalimis vienai atsakovei, ieškovo interesai nebus iš esmės pažeisti.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išdėsčius teismo spren­dimo įvykdymą vienai iš solidarių atsakovių – S. L., bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, nebus sumen­kin­tas pats sprendimas, tai nepažeis teisėtų išieškotojo interesų ir lūkesčių bei nesukels ieškovui neigiamų pasekmių, nes dalimis atgaudamas skolą iš vienos atsakovės, ieškovas tuo pat metu galės pilnai išieškoti skolą ir iš kitos atsakovės. Tuo tarpu atsakovės S. L. turtinei padėčiai esant sunkiai, toks sprendimas atitiks teisingumo, protingu­mo ir lygiateisiškumo principus.

Iš atsakovės S. L. ieškovui priteistiną sumą (8051,00 Lt nuostolių ir 121,00 Lt žyminio mokesčio) išdėsčius aštuoniolikai mėnesių, ji įpareigotina kas mėnesį mokėti ieškovui ne mažiau kaip po 454,00 Lt (8172,00 Lt : 18 mėn.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291), solidariai iš atsakovės S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8 051,00 Lt (aštuonis tūkstančius penkiasdešimt vieną litą) nuostolių ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-12-10, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291), iš atsakovės S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 121,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną litą) žyminio mokesčio iš kiekvienos atskirai.

Atsakovei S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą aštuoniolikai mėnesių, įpareigojant ją kas mėnesį mokėti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) ne mažiau kaip po 454,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt keturis litus).

Priteisti iš atsakovės S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 13,00 Lt (trylika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei iš kiekvienos atskirai, jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­pub­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mą­ją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esan­čią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią ban­ke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos ko­das – 5660. Jas galima sumokėti bet ku­ria­­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ termina­le.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka