Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-11
Bylos Nr.
2A-275/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
Atsakovas
G. G.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dekogida“
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-275/2011Procesinio sprendimo kategorija: 45.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovui G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1138-259/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dekogida“ ieškinį atsakovui G. G. dėl apgaule sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas: pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 9 d. dėl apgaulės sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti už automobilį sumokėtą kainą (33 500 Lt), o ieškovą – grąžinti automobilį atsakovui; priteisti 10 327,54 Lt nuostolių atlyginimo (automobilio remonto išlaidų) ir 60 000 neturinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė automobilio Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas sumokėjo atsakovui sutartą automobilio kainą – 33 500 Lt. Atsakovas sutartyje automobilio trūkumų neišvardijo. Prieš sudarant sutartį automobilis buvo techniškai įvertintas Nissan įgalioto atstovo servise Kaune, automobilio defektų nebuvo nustatyta. Tą pačią dieną po sutarties sudarymo, automobiliu nuvažiavus vos 40 km, jis pradėjo trūkčioti, sustodavo, todėl buvo nedelsiant pristatytas patikrinimui į Nissan įgalioto atstovo UAB „Raitas“ servisą. Buvo nustatytas automatinės pavarų dėžės hidraulikos valdymo bloko gedimas. Automobilis 2009 m. liepos 14 d. buvo nugabentas į UAB „Padžera“ servisą, kuriame buvo nustatyta, kad gedimas atsirado dėl buvusio pavarų dėžės išardymo. Automobilio automatinės pavarų dėžės hidraulinis blokas yra pavarų dėžės dalis, todėl pagal gamintojo nurodymus jos atskirų dalių remontas negalimas. Ieškovas į UAB „Padžera“ servisą pristatė iš UAB „Rumira“ už 5 712 Lt įsigytą pavarų dėžę pakeitimui. Už pavarų dėžės pakeitimą buvo sumokėta 1 160 Lt. Laikotarpiu iki pavarų dėžės pakeitimo automobilis nebuvo eksploatuojamas. Automobilis 2009 m. liepos 29 d. buvo dar kartą tikrintas UAB „Raitas“ servise, skundžiantis netolygiu variklio darbu. Atlikus kompiuterinę diagnostiką, nustatytas kompresijos trūkumas, rasta tepalo bei degėsių nuosėdų uždegimo žvakėse, tepalo lygis buvo žemiau minimalaus lygio, be to, nustatyti girgždesiai vairo kolonėlėje, stabdžių kaladėlių nusidėvėjimas, akumuliatoriaus krovimo sutrikimai, priekinėje automobilio dalyje nerasta greičių dėžės apsaugos, pastebėta, kad perdažyti priekiniai ir galiniai bamperiai, nešviečia valstybinių numerių apšvietimo lemputės. Automobilio varikliui buvo atliktas kapitalinis remontas: 2009 m. rugpjūčio 20 d, iš UAB „Raitas“ už 430,54 Lt pirktos variklio galvos tarpinės, variklio remontas atliktas UAB „Vitaljana“ už 3 025 Lt. Ieškovas 2009 m. spalio 2 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudamas grąžinti už automobilį sumokėtą kainą ir atlyginti turėtas remonto išlaidas. Atsakovas 2009 m. spalio 15 d. atsiliepimu su ieškovo pretenzija nesutiko, nurodė, kad jis įvykdė pareigą parduoti ieškovui kokybišką prekę, nes automobilis turėjo valstybinės techninės apžiūros taloną. Ieškovo nuomone, techninės apžiūros talonas nėra perduoto automobilio kokybę patvirtinantis įrodymas, nes nei variklio, nei pavarų dėžės veikimas privalomos techninės apžiūros metu nėra tikrinami. Automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. neturi tų savybių, kurių galima protingai tikėtis ir kurios yra būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Minėti automobilio defektai nėra tiek akivaizdūs , kad bet kuris atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs sutarties sudarymo metu be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Tai, kad automobilis prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą buvo tikrintas Nissan įgalioto atstovo servise, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas atliko specialų tyrimą, kadangi automobilio gedimai atsirado tik jį eksploatuojant, t. y. defektams paaiškėti reikėjo kurį laiką įprastai naudotis automobiliu. Žinodamas, kad automobilis nėra naujas, ieškovas jį remontavo, tikėdamasis išspręsti gedimus nedidelės intervencijos dėka. Tačiau net ir po kelių mėnesių išlikus gedimams, yra pagrindo teigti, kad automobilis jau pardavimo metu nebuvo kokybiškas. Ieškovo nuomone, atsakovas žinojo apie defektus ir sąmoningai juos nuo ieškovo nuslėpė. Toks sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių teismų praktikoje laikomas apgaule, kuri pasireiškia svarbių aplinkybių nutylėjimu tam, kad kita šalis sudarytų sandorį. Atsakovas sutarties sudarymo metu teigė, kad automobiliu naudojosi ilgiau nei metus, todėl negalėjo nepastebėti tokio automobilio trūkumo kaip pavarų dėžės gedimas. Kadangi atsakovas apie minėtus trūkumus žinojo ar turėjo žinoti, jis privalo grąžinti ieškovui sumokėtą kainą bei atlyginti nuostolius – automobilio remonto išlaidas (CK 6.334 straipsnio 3 dalis). Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindė tuo, kad remonto metu negalint naudotis automobiliu, nukentėjo ieškovo, kaip juridinio asmens, geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 9 167,67 Lt nuostolių atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovui atlyginti jo turėtas išlaidas automobilio remontui, jei prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį automobilis buvo patikrintas gamintojo įgalioto atstovo, o atsakovas apie automobilio paslėptus defektus nežinojo. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėjo vėliau. Nagrinėjamu atveju nupirkto daikto pirkėjui faktiškai paaiškėjo tą pačią dieną praėjus trumpam laiko tarpui nuo nuosavybės teisės į daiktą atsiradimo. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas netinkamai naudojosi automobilio automatine pavarų dėže, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Aiškindamas CK 6.327 straipsnio nuostatas, teismas padarė išvadą, kad net ir pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie trūkumus. Nagrinėjamu atveju parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo lūkesčių naudotis daiktu pažeidimai jau buvo atsiradę iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti automobiliu pagal paskirtį jau sutarties sudarymo dieną, nes automobilis tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį be jo esminio remonto. Šių motyvų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui turėtas automobilio remonto išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas už 5 712 Lt įsigijo automatinę pavarų dėžę, 3 455,54 Lt sumokėjo už detales ir variklio remontą. Teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau netenkino ieškovo reikalavimo dėl 1 160 Lt priteisimo už pavarų dėžės pakeitimą, tepalą ir varžtus, kuriuos ieškovas sumokėjo UAB „Padžera“, nes pagal pateiktas sąskaitas automatinė pavarų dėžė buvo pakeista ankščiau negu įsigyta. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas per protingą laiką nepranešė jam apie įsigyto daikto neatitikimą, todėl neteko teisės remtis daiktų neatitikimu (6.327 straipsnio 5 dalis). Ieškovas iki 2009 m. rugsėjo mėn. bandė remontuoti automobilį. Tik paaiškėjus remonto apimčiai, ieškovas 2009 m. spalio 2 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovą. Teismo vertinimu, 20 dienų terminas pranešti apie nustatytus daikto trūkumus ir neatitikimus yra pateisinamas ir protingas. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas padarė išvadas, kad parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo lūkesčių naudotis daiktu pažeidimai jau buvo atsiradę iki nuosavybės teisės perėjimo momento ir pirkėjas negalėjo pasinaudoti įsigytu automobiliu pagal paskirtį be automobilio esminio remonto. Šias išvadas teismas padarė, nenurodydamas jokių įrodymų, kuriais vadovavosi (CPK 270 straipsnio 4 dalis), be to, jos prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas automobilį apžiūrėjo atitinkamoje įstaigoje, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad jokių automobilio trūkumų sandorio sudarymo metu nebuvo. Automobilis buvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje, buvo išduotas leidimas automobilį eksploatuoti ir valstybinės techninės apžiūros talonas. Patikrinimo Nissan įgalioto atstovo UAB „Ivuana“ 2009 m. liepos 8 d. metu buvo rasti neesminiai automobilio trūkumai. Visas trūkumų sąrašas kartu su kompiuterinės diagnostikos įrašu buvo pateiktas ieškovui, tačiau ieškovas šių duomenų teismui nepateikė. Buvo nustatyti akumuliatoriaus krovimo sutrikimai, pastebėta, kad perdažyti priekinis ir galinis buferiai, nešviečia valstybinių numerių apšvietimo lemputė, yra sutrikimų variklio oro srauto matuoklio darbe. Nustačius šiuos trūkumus, automobilio kaina buvo sumažinta 3 500 Lt suma, kuri buvo pervesta ieškovui. Nepaisant nustatytų trūkumų, automobilio techninė būklė tenkino ieškovą. Atsakovas, būdamas sąžiningu pardavėju, įvykdė savo pareigą ieškovui perduoti kokybišką prekę ir garantuoti, kad jos kokybė atitiks tokios rūšies prekei keliamus reikalavimus (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Tai akivaizdžiai matė ieškovo atstovai, važinėję kartu su atsakovu automobiliu 2009 m. liepos 8, 9 d. Kauno mieste. Teismas turėjo taikyti CK 6.328 straipsnį, nes ieškovui pasinaudojus daikto patikrinimo teise, pardavėjas negali atsakyti už jokius daikto pažeidimus, kurie buvo nustatyti nuosavybės teisei perėjus pirkėjui.

2. Teismas nevertino reikšmingų bylai aplinkybių ir pažeidė CPK 12, 178 bei 185 straipsnius. Teismas nepagrįstai nurodė, kas šalys neginčija aplinkybės, kad automobilis sugedo tą pačią dieną, kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas šios aplinkybės niekada nepripažino ir apie tariamą automobilio gedimą sužinojo tik gavęs 2009 m. spalio 2 d. pretenziją. Iš bylos duomenų matyti tik tai, kad 2009 m. liepos 14 d., t. y. praėjus 5 dienoms po sutarties sudarymo, ieškovas nugabeno automobilį į UAB „Padžera“ servisą, kuriame buvo nustatytas pavarų dėžės defektas. Nors byloje yra pateiktas UAB „Raitas“ 2009 m. rugpjūčio 4 d. pažyma apie tai, kad automobilis 2009 m. liepos 9 d. buvo pristatytas patikrinimui, tačiau jokių sąskaitų faktūrų ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Šioje pažymoje nurodyta, kad nustatytas hidraulikos bloko gedimas. Pažymėtina, kad pagal teismui pateiktą pažymą, kurios teismas nevertino, pavarų dėžės hidraulinis blokas kainuoja 605 Lt su PVM. Jeigu ir atsirado kažkokie automobilio gedimai, tai jie atsirado po nuosavybės teisės perėjimo momento.

3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.327 straipsnio nuostatas. Pirkėjas netenka teisės remtis daikto neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Ieškovas atsakovo apie pagrindinius automobilio agregatų– pavarų dėžės ir variklio remontą neinformavo, todėl neteko teisės remtis daikto neatitikimu. Pretenzija atsakovui buvo pateikta tik po to, kai ieškovas savo iniciatyva remontavo šiuos agregatus. Ieškovo elgesys, kai automobilis pradedamas remontuoti, neišsprendus ginčo su pardavėju dėl parduoto daikto kokybės, neatitinka protingo bei sąžiningo elgesio standartų. Atsakovui pretenzija pareikšta tik po 3 mėnesių, kai automobilis jau buvo suremontuotas, o ne iš karto pastebėjus trūkumus, todėl teismo argumentai, kad 20 dienų terminas yra pateisinamas ir protingas, yra nepagrįsti.

4. Sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pirkėjo teisių gynimo būdo esmė yra ta, kad pirkėjas gali naudoti daiktus pagal paskirtį, tačiau jų kaina pardavimo metu dėl neaptartų trūkumų viršijo rinkos vertę; taikant šį teisių gynimo būdą turi būti nustatyta, kokia kaina pardavimo metu buvo „atitinkama“, t. y. adekvati prekių kokybei ir tokios kokybės prekių rinkos vertei. Ieškovui laikui nepranešus atsakovui apie automobilio trūkumus, teismas neturėjo pagrindo iš dalies tenkinti ieškinį, nes atsakovas neturėjo galimybės atsiradusių trūkumų patikrinti, jų gera valia ištaisyti ar sumažinti automobilio pirkimo kainą.

5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas turėjo 9 167,67 Lt pagrįstų ir įrodytų išlaidų. Iš teismui pateiktų duomenų akivaizdu, kad naudota pavarų dėžė buvo įsigyta ir įdėta iki 2009 m. liepos 16 d., nes UAB „Padžera“ sąskaitą už pakeitimą ieškovas apmokėjo 2009 m. liepos 16 d. Tuo tarpu naudotos pavarų dėžės įsigijimą ieškovas grindžia UAB „Rumira“ 2009 m. liepos 24 d. sąskaita faktūra. Akivaizdu, kad iš UAB „Rumira“ pirkta detalė negalėjo būti įdėtą į automobilį atliekant darbus UAB „Padžera“. Be to, iš minėtos sąskaitos faktūros matyti, kad už 5 712 Lt buvo pirkta auto detalė, o ne pavarų dėžė, todėl šios išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos. UAB „Raitas“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina tik aplinkybę, kad ieškovas pirko galvos tarpines už 430,54 Lt, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jos buvo įdėtos į automobilį. UAB „Vitaljana“ 2009 m. rugsėjo 9 d. sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovas už variklio remontą sumokėjo 3 025 Lt, tačiau nesuprantama, kodėl reikėjo atlikti variklio remontą, kai buvo keičiama pavarų dėžė ir UAB „Padžera“ servise buvo nustatytas tik pavarų dėžės defektas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Visi įrodymai byloje buvo tinkamai ištirti ir įvertinti, o motyvai išsamiai išdėstyti sprendime. Byloje teisingai nustatyta, kad automobilis pieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą buvo patikrintas ieškovo pasirinktame servise, tačiau ieškovas ginčijo tikrinimą atlikusios bendrovės atliktų paslaugų kokybę ir pateikė įrodymus, kad ieškovui po pretenzijų šiai bendrovei pareiškimo buvo grąžinta už patikrinimo paslaugas sumokėta suma. Apelianto minėtas kompiuterinės diagnostikos išrašas anglų kalba ir serviso darbuotojų ranka surašytas trūkumų sąrašas buvo įteiktas ieškovui, tačiau išvardyti trūkumai nebuvo esminiai, jų buvimo ieškovas neginčijo, o ekonomiškumo sumetimais (papildomos vertimo į lietuvių kalbą išlaidos, diagnostikos išrašo iššifravimo išlaidos) nebuvo ieškovo pateikti kaip įrodymai. Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė nuolaidos automobiliui suteikimo dėl trūkumų fakto, nepateikė įrodymų, kad automobilio kaina be nuolaidos butų buvusi 37 000 Lt. Šalys buvo susitarusios dėl 33 500 Lt automobilio kainos. 3 500 Lt buvo avansas, kurį ieškovas sumokėjo atsakovui, pateikdamas bankui mokėjimo pavedimo nurodymą, tačiau banko operacija buvo priskirta atidėtiems mokėjimams ir atsakovas pavedimo negavo. Kitą dieną, neatsižvelgus į atidėtus mokėjimus, buvo atliktas mokėjimas 33 500 Lt sumai. Apie pastebėtą klaidą ieškovas informavo atsakovą ir šis grąžino nepagrįstai gautą pinigų sumą. Todėl minėta 3 500 Lt suma nėra nuolaida automobiliui. Kasacinis teismas pažymi, kad privalomos techninės apžiūros atlikimas ir techninės apžiūros talono turėjimas negali būti pakankamas pagrindas automobilį pripažinti tinkamu eksploatacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas turėjo taikyti CK 6.328 straipsnio nuostatas. Pirkėjui pasinaudojus daikto patikrinimo teise, jam atsiranda pareiga mokėti už prekę, tačiau pasinaudojimas šia teise jokiu būdu neatleidžia pardavėjo nuo pareigos atsakyti už daikto neatitikimus, egzistavusius iki, tačiau nustatytus po, nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui.

2. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CPK 12, 178 ir 185 straipsnius. Kaip ir buvo nustatyta byloje, atsakovas neginčija aplinkybės, kad automobilis sugedo nuvažiavus juo vos 40 km, todėl galima laikyti, kad automobilio trūkumai egzistavo jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. liepos 11, 12 d. buvo savaitgalis, suprantama, kodėl ieškovas į UAB „Padžera“ servisą automobilį transportavo tik 2009 m. liepos 14 d. Laikotarpiu iki šios datos automobilis nebuvo eksploatuojamas. Nors apeliantas ginčija išlaidų pavarų dėžės remontui būtinumą, tačiau neįvertina tos aplinkybės, kad originali Nissan gamintojo automatinė pavarų dėžė kainuoja žymiai brangiau nei ieškovas sumokėjo už naudotą. Remiantis Nissan įgalioto atstovo UAB „Raitas“ rekomendacijomis, buvo reikalinga keisti visą pavarų dėžę. Be to, ieškovas daro prielaidą, kad ardant pavarų dėžę ir keičiant tik pavarų dėžės dalimi esantį hidraulinį bloką galėjo paaiškėti kiti galimai buvę gedimai, dėl ko išlaidos remontui būtų buvę dar didesnės. Kaip ir nurodo apeliantas, automobilio gedimai po šios intervencijos buvo likviduoti (nepaisant vėliau paaiškėjusių variklio gedimų). Tai reiškia, kad atitinkamos apimties remontas buvo būtinas.

3. Apelianto nurodoma CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata turi būti aiškinama kartu su CK 6.338 straipsniu, apibrėžiančiu protingą terminą reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Pardavėjo informavimas apie defektus, sutikimas ar nesutikimas remontuoti nėra būtina sąlyga remontui pradėti, nes protingas savininkas pagrįstai tikisi, kad remontas bus veiksmingas, nesikreipiant į pardavėją dėl netinkamos daikto kokybės ar ginčijant sutarties galiojimą dėl nutylėjimo apie daikto kokybę. Be to, po remonto pirkėjui išlieka teisė, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, reikalauti iš pardavėjo atlyginti išlaidas kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto trūkumams ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, kad trūkumai išaiškėjo ne vienu metu, į visą automobilio remonto trukmę ir remonto pabaigą tik 2009 m. rugsėjo 9 d., kada buvo išrašyti UAB „Vitaljana“ PVM sąskaita faktūra už variklio remontą, teismas teisingai įvertino, kad terminas pranešti apie nustatytus daikto trūkumus buvo pateisinamas ir protingas.

4. Apeliantas teigė, kad ieškovas nepasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto suteikta teise reikalauti sumažinti kainą. Pažymėtina, kad ieškovas savo pasirinkimu naudojosi kita šio straipsnio dalyje nurodyta teise reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas neturėjo vertinti, kokia kaina pardavimo metu buvo „atitinkama“, t. y. adekvati automobilio kokybei ir tokios kokybės prekės rinkos vertei. Be to, ieškovo reikalavimo grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties teismas netenkino.

5. Apelianto argumentai dėl išlaidų dydžio yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismas laikė nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti sumą pagal UAB „Padžera“ PVM sąskaitą faktūrą, t. y. 1 160 Lt. Tačiau ieškovas įrodė pavarų dėžės įsigijimą ir šios išlaidos ieškovui priteistos teisingai. Po pavarų dėžės remonto 2009 m. liepos 29 d. UAB „Raitas“ servise buvo nustatyti automobilio variklio gedimo požymiai, dėl kurių variklį buvo būtina remontuoti. Ieškovas, vadovaudamasis ekonomija, įsigijo originalias variklio galvos tarpines iš UAB „Raitas“, tačiau remonto darbus pavedė atlikti UAB „Vitaljana“.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. liepos 9 d. įsigijo iš atsakovo automobilį Nissan Murano (t. 1, b. l. 8). Tą pačią dieną automobilis buvo pristatytas į Nissan įgalioto atstovo UAB „Raitas“ servisą patikrinimui dėl automatinės pavarų dėžės gedimo. Nustatytas hidraulikos valdymo bloko gedimas (t. 1, b. l. 19). 2009 m. liepos 14 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „Padžera“ servisą, kuriame taip pat buvo nustatytas automatinės pavarų dėžės defektas (t. 1, b. l. 16). Ieškovui pristačius naudotą dėžę, sena dėžė buvo pakeista. Apžiūrėjus seną automatinę pavarų dėžę, nustatyta, kad ji jau buvo ardyta. Ieškovas automobilį iš UAB „Padžera“ serviso atsiėmė 2009 m. liepos 16 d. Už automatinės pavarų dėžės pakeitimą ir pakeitimui panaudotas detales bei tepalus ieškovas sumokėjo UAB „Padžera“ 1 160 Lt (t. 1, b. l. 17). Naudotos pavarų dėžės įsigijimą už 5 712 Lt ieškovas grindžia UAB „Rumira“ 2009 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 18). Be to, byloje nustatyta, kad minėtas automobilis 2009 m. liepos 29 d. buvo pristatytas į UAB „Raitas“ servisą patikrinimui dėl variklio netolygaus darbo. Atlikus kompiuterinę diagnostiką ir patikrinus kompresiją 2-4-6 cilindruose, nustatyta, kad 2 cilindre kompresija yra 4 Bar, nors turi būti standartiškai 12.75 Bar, o minimaliai – 9.81 Bar, taip pat ant uždegimo žvakės daug tepalo, degėsių nuosėdų, tepalo lygis žemiau minimumo (t. 1, b. l. 19). Automobilio varikliui buvo atliktas kapitalinis remontas: 2009 m. rugpjūčio 20 d. iš UAB „Raitas“ ieškovas už 430,54 Lt įsigijo variklio galvos tarpines (t. 1, b. l. 21), pats remontas už 3 025 Lt buvo atliktas UAB „Vitaljana“ servise 2009 m. rugsėjo 9 d. (t. 1, b. l. 22). Ieškovas 2009 m. spalio 2 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudamas grąžinti už automobilį sumokėtą kainą ir atlyginti turėtas remonto išlaidas, tačiau atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko (t. 1, b. l. 23-25, 26-27).

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. CK 6.327 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga pagal sutartį ir CK atsakyti už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumų neįmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynimo būdais tik tuo atveju, jeigu pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą. Todėl būtina nustatyti, ar atsakovas (pardavėjas) tinkamai įvykdė minėtą pareigą. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybę atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jeigu pirkėjas mano, kad daiktas jo perdavimo momentu neatitiko įstatymų ar sutarties kokybės reikalavimų, jis privalo tai įrodyti (CK 6.333 straipsnio 1 dalies 2 sakinys).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad automobilio automatinės pavarų dėžės defektas buvo nustatytas tą pačią dieną po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o variklio – praėjus vos 20 dienų (be to, šiuo laikotarpiu automobilis ieškovo beveik nebuvo eksploatuojamas, nes buvo nustatinėjami automobilio trūkumai ir keičiama pavarų dėžė), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo lūkesčių naudotis daiktu pažeidimai jau buvo atsiradę iki nuosavybės teisės perėjimo momento, t. y. iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo pirkėjui momento. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas (pardavėjas) netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas (pirkėjas) turi teise pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynimo būdais. Minėta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumų neįmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas automobilio trūkumų, kurie buvo nustatyti vėliau ir dėl kurių automobilį buvo neįmanoma naudoti pagal pagrindinę jo paskirtį, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį nenurodė. Būtina pažymėti, kad pardavėjo žinojimas apie daikto trūkumus nėra būtina atsakovo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus privaloma sąlyga, nes pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą (tarp jų daiktų kokybės reikalavimui) tik tuo atveju, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tačiau tokių aplinkybių (apie tai, kad ieškovas žinojo apie automobilio variklio ir pavarų dėžės defektus prieš pasirašant sutartį) byloje nenustatyta.

Ieškovas, ištaisęs automobilio trūkumus, turi teisę į išlaidų atlyginimą, tačiau leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi pagrįsti šių išlaidų būtinumą ir jų dydį. Ieškovas nurodo, kad dėl automatinės pavarų dėžės defekto šalinimo jis patyrė 6 872 Lt išlaidų, kurias grindžia šiais dokumentais: UAB „Padžera“ 2009 m. liepos 16 d. PVM sąskaita faktūra, pagal kurią ieškovas už automatinės pavarų dėžės pakeitimą ir pakeitimui panaudotas detales bei tepalus sumokėjo 1 160 Lt, ir UAB „Rumira“ 2009 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra, pagal kurią, ieškovo teigimu, ieškovas už panaudotą pavarų dėžę sumokėjo 5 712 Lt. Apelianto teigimu, esant hidraulinio valdymo bloko gedimui, nebuvo būtina keisti visos pavarų dėžės, o tik patį bloką. Nors Nissan įgaliotas atstovas UAB „Raitas“ nustatė tik pavarų dėžės hidraulinio valdymo bloko gedimą, teisėjų kolegijos vertinimu, visos automatinės pavarų dėžės pakeitimas buvo būtinas, nes iš UAB „Raitas“ 2009 m. gruodžio 31 d. pranešimo matyti, kad automatinės pavarų dėžės hidraulinis valdymo blokas atskirai kaip detalė neužsakomas ir komplektuojamas tik kartu su automatine pavarų dėže (t. 1, b. l. 65-66). Vėliau UAB „Raitas“ savo poziciją patikslino ir 2010 m. kovo 23 d. pranešime nurodė, kad automatinės pavarų dėžės hidraulinio valdymo bloko gedimo pašalinimo sąmata (hidraulinis blokas, transmisinis tepalas ir remonto darbai) sudaro 6 800 Lt, t. y. beveik tiek pat, kiek ieškovas išleido įsigydamas naudotą pavarų dėžę ir ją keisdamas UAB „Padžera“ servise (t. 1, b. l. 131). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pagrįstai nusprendė įsigyti naudotą pavarų dėžę ir ją pakeisti ne Nissan įgalioto atstovo servise. UAB „Raitas“ pažyma patvirtina, kad po pavarų dėžės pakeitimo transmisijos gedimų neaptikta, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas minimaliomis sąnaudomis ir tinkamai ištaisė įsigyto automobilio automatinės pavarų dėžės defektą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų įrodymų matyti, kad automobilio pavarų dėžė buvo pakeista 2009 m. liepos 14-16 d. laikotarpiu, o ieškovas naudotos automatinės pavarų dėžės įsigijimą įrodinėja 2009 m. liepos 24 d. sąskaita, t. y. iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad pavarų dėžė buvo pakeista ankščiau negu įsigyta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad, esant tokiems neatitikimams, ieškovui iš atsakovo priteisiamos naudotos pavarų dėžės įsigijimo išlaidos ir nepriteisiamos pavarų dėžės pakeitimo ir su pakeitimu susijusios kitos išlaidos. Tai, kad pavarų dėžė buvo pakeista 2009 m. liepos 14-16 d. laikotarpiu patvirtina UAB „Padžera“ 2009 m. liepos 16 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytos įsigytos prekės ir paslaugos (tepalai, varžtas, automatinės pavarų dėžės pakeitimo paslaugos), bei 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštas, kuriame nurodyta, kad „2009 m. liepos 14 d. į UAB „Padžera“ autoservisą buvo atvežtas automobilis Nissan Murano [...]. Nustatytas automatinės pavarų dėžės defektas. Klientas atvežė naudotą dėžę pakeitimui. Dėžę pakeitėme ir užpylėme naujus tepalus [...]. Klientas atsiėmė automobilį ir senąją dėžę 2009-07-16“. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo 1 160 Lt išlaidų už automatinės pavarų dėžės pakeitimą. Tuo tarpu naudotos automatinės pavarų dėžės įsigijimo išlaidas ieškovas įrodinėja UAB „Rumira“ 2009 m. liepos 24 d. išrašyta PVM sąskaitą faktūra, iš kurios matyti, kad ieškovas už 5 712 Lt įsigijo auto detalę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis dokumentas neįrodo, kad ieškovas įsigijo naudotą pavarų dėžę už 5 712 Lt, nes šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta auto detalė buvo įsigyta 2009 m. liepos 24 d., t. y. jau po to, kai faktiškai 2009 m. liepos 14-16 d. automatinė pavarų dėžė buvo pakeista UAB „Padžera“ servise, be to, ši sąskaita nepatvirtina, kad buvo įsigyta būtent automatinė pavarų dėžė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas pateikė tinkamus įrodymus, patvirtinančius automatinės pavarų dėžės pakeitimo išlaidas, tačiau nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių naudotos automatinės pavarų dėžės įsigijimo išlaidas, todėl tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti naudotos automatinės pavarų dėžės įsigijimo išlaidas nėra pagrindo.

Ieškovas nurodo, kad dėl variklio defekto šalinimo jis patyrė 3 455,54 Lt išlaidų, kurias grindžia šiais dokumentais: UAB „Raitas“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita faktūra, pagal kurią ieškovas už variklio galvos tarpines sumokėjo 430,54 Lt, ir UAB „Vitaljana“ 2009 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita faktūra, pagal kurią ieškovas už variklio remontą sumokėjo 3 025 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino būtinomis ir įrodytomis.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad buvo išduotas leidimas eksploatuoti automobilį, valstybinės techninės apžiūros atlikimo talonas, prieš sutarties sudarymą automobilis buvo patikrintas Nissan įgalioto atstovo UAB „Ivuana“ servise (kuris nustatė tik neesminius automobilio trūkumus), nesudaro pagrindo teigti, kad automobilis pirkimo-paradavimo sutarties sudarymo dieną buvo be trūkumų. Pirma, tai, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatacijai, dar nereiškia, kad jis sutarties sudarymo dieną atitiko jam keliamus kokybės reikalavimus. Antra, automobilio patikrinimas prieš sutarties sudarymą pirkėjo (ieškovo) pasirinktame servise nepašalina pardavėjo (atsakovo) pareigos perduoti pirkėjui kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą. Be to, byloje yra įrodymai, kad pagal ieškovo pretenziją dėl automobilio techninės būklės įvertinimo paslaugų kokybės UAB „Ivuana“ grąžino ieškovui už įvertinimo paslaugas sumokėtus pinigus (t. 1, b. l. 147). Atmestini apelianto argumentai, kad po automobilio patikrinimo UAB „Ivuana“ servise nustačius neesminius automobilio trūkumus, automobilio kaina buvo sumažinta 3 500 Lt. Apelianto teigimu, šią aplinkybę patvirtina 3 500 Lt grąžinimas ieškovui. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad prieš automobilio techninės būklės įvertinimą ieškovo pasirinktame servise šalys buvo susitarusios dėl 37 000 Lt automobilio kainos. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas 2009 m. liepos 8 d. sumokėjo atsakovui 3 500 Lt avansą už automobilį, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra „dalinis mokėjimas uz Nissan Murano 2003 m. bendra suma 33 500 lt.“ (t. 1, b. l. 155-156). Tai patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl 33 500 Lt automobilio kainos. Iš sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad 2009 m. liepos 9 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 33 500 Lt, t. y. neatsižvelgė į jau sumokėtą 3 500 Lt avansą, būtent todėl atsakovas grąžino ieškovui permokėtus 3 500 Lt. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas turėjo taikyti CK 6.328 straipsnį, nes, apelianto teigimu, pirkėjui pasinaudojus daikto patikrinimo teise, pardavėjas negali atsakyti už jokius daikto pažeidimus, kurie buvo nustatyti nuosavybės teisei perėjus pirkėjui. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.328 straipsnyje yra numatyta, kad pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti, be to, numatytos pasekmės, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad daiktas neatitinka jam keliamo reikalavimų. Tačiau tai nereiškia, kad po tokio patikrinimo pardavėjas negali atsakyti už parduodamo daikto neatitikimą jam keliamiems reikalavimams.

Apelianto teigimu, ieškovas jam per vėlai pareiškė pretenziją dėl automobilio defektų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pretenzijos pateikimo terminas yra pateisinamas ir protingas, be to, ieškovas neturėjo savo iniciatyva taisyti automobilio trūkumus. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad pardavėjo informavimas apie daikto trūkumus, pardavėjo sutikimas ar nesutikimas taisyti šiuos trūkumus nėra būtina sąlyga remontui pradėti, nes po remonto pirkėjui išlieka teisė, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, reikalauti iš pardavėjo atlyginti visas pirkėjo išlaidas kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto trūkumams ištaisyti. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Pažymėtina, kad minėta norma taikytina kartu su CK 6.338 straipsniu, kuriame numatyti terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovas taisė automobilio trūkumus ir trūkumai buvo ištaisyti 2009 m. rugsėjo 9 d., o pretenziją atsakovui pareiškė 2009 m. spalio 2 d., t. y. po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjus beveik 3 mėn., o po trūkumų ištaisymo dienos praėjus 24 dienoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas per pateisinamą ir protingą terminą pranešė atsakovui apie nustatytus automobilio trūkumus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistą nuostolių atlyginimą nuo 9 167 Lt sumos iki 4 615,67 Lt.

Atsižvelgdama į tai, kad, sumažinus iš atsakovo ieškovui priteistą nuostolių atlyginimą, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis iš esmės nepasikeitė, pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neperskirsto.

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 276 Lt žyminį mokestį. Kadangi atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 49,65 proc. (4 552 Lt / 9 167,67 Lt x 100), iš ieškovo atsakovui priteistinas 137 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „Dekogida“ (juridinio asmens kodas 121459075) priteistą nuostolių atlyginimą iki 4 615,67 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų penkiolikos litų, 67 ct).

Kitas Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo UAB „Dekogida“ atsakovui G. G. 137 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVytas Milius