Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-05-04 · Civilinė byla Nr. 2-1138-259/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-04
Bylos Nr.
2-1138-259/2010
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01785-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
UAB „Dekogida“
Atsakovas
G. G.
Advokatai
Sonata Žukauskienė, Tomas Meidaus, Tomu Meidas
Civilinė byla Nr.2-1138-259/2010(Proceso Nr. 2-56-3-01785-2009-8)

Procesinio dokumento kategorija 21.4.2.7, 41, 44.2.4.2, 113.1, 116.1

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Dekogida“ atstovui advokatui Tomui Meidui, atsakovui G. G., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dekogida“ ieškinį atsakovui G. G. dėl apgaule sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Dekogida“ ieškiniu (b.l.4-7) ir pateiktu dubliku (b.l.59-61) prašo pripažinti negaliojančia 2009-07-09 dėl apgaulės sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją - įpareigoti atsakovą grąžinti už automobilį sumokėtą kainą – 33 500 Lt, o ieškovą - grąžinti automobilį atsakovui; priteisti ieškovui iš atsakovo tiesioginius nuostolius - turėtas automobilio remonto išlaidas, viso 10327,54 Lt; priteisti ieškovui iš atsakovo 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2009-07-09 ieškovas, atstovaujamas generalinės direktorės Ž. M.-M., ir atsakovas sudarė automobilio Nissan Murano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.8). 2009-07-09 mokestiniu pavedimu ieškovas sumokėjo atsakovui sutartą automobilio kainą – 33 500 Lt (b.l.9). Atsakovas sutartyje automobilio trūkumų neišvardijo, todėl ieškovas galėjo preziumuoti, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, t.y. kokybiškas. Prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilis ieškovo lėšomis buvo techniškai įvertintas ir Nissan įgalioto atstovo automobilių servise Kaune. Automobilio defektų nenustatyta. Tą pačią dieną po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, automobiliu nuvažiavus vos 40 km, jis pradėjo trūkčioti, nuolat sustodavo, todėl, grįžus į Vilnių, buvo nedelsiant pristatytas patikrinimui į Nissan įgalioto atstovo UAB „Raitas" servisą, įtariant automatinės automobilio pavarų dėžės gedimą. Buvo nustatytas hidraulikos valdymo bloko gedimas. 2009-07-14 automobilis nugabentas į UAB „Padžera" automobilių servisą, kur nustatytas automobilio pavarų dėžės defektas, kaip manyta, dėl buvusio pavarų dėžės išardymo. Ieškovas per savaitę pristatė pavarų dėžę pakeitimui, kurią įsigijo iš UAB „Rumira" už 5712 Lt (b.l.18). Laikotarpiu iki pavarų dėžės pakeitimo automobilis nebuvo eksploatuojamas. Automobilio pavarų dėžė buvo pakeista, įpilta tepalo, už darbus UAB „Padžera" sumokėta 1160 Lt (b.l.17). Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina būtinųjų remonto išlaidų turėjimą. Automobilio automatinės pavarų dėžės hidraulinis valdymo blokas yra pavarų dėžės dalis. Hidraulinės pavaros konstrukcija bei gamintojo nurodymai lemia, kad jos atskirų dalių remontas nėra galimas (b.l.65-66). Be to, pavarų dėžė yra automobilio detalė, todėl pagrįstai yra taip įvardijama UAB „Rumira" sąskaitoje faktūroje. 2009-07-29 automobilis dar kartą tikrintas UAB „Raitas" servise, skundžiantis netolygiu automobilio variklio darbu. Atlikus kompiuterinę diagnostiką, nustatytas kompresijos trūkumas, rasta tepalo bei degėsių nuosėdų uždegimo žvakėse, tepalo lygis buvo žemiau minimalaus lygio (b.l.19). Pavarų dėžės darbo sutrikimų nenustatyta. Be minėtų defektų, nustatyti girgždesiai vairo kolonėlėje, stabdžių kaladėlių nusidėvėjimas, akumuliatoriaus krovimo sutrikimai, priekinėje automobilio dalyje nerasta greičių dėžės apsaugos, pastebėta, kad perdažyti priekiniai ir galiniai bamperiai, nešviečia valstybinių numerių apšvietimo lemputės. Net ir po šio patikrinimo išlikus defektams, automobilio varikliui atliktas kapitalinis remontas: 2009-08-20 iš UAB „Raitas" pirktos variklio galvos tarpinės, sumokėta 430,54 Lt (b.l.21), variklio remontas atliktas UAB „Vitaljana", sumokėta 3 025 Lt (b.l.22).

Vadovaudamasis CK 6.334 straipsniu bei LR ūkio ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 217 patvirtintomis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis, ieškovas 2009-10-02 išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudamas grąžinti už automobilį sumokėtą kainą ir atlyginti turėtas automobilio remonto išlaidas (b.l.23-25). 2009-10-15 atsiliepimu į pretenziją (b.l.26-27) atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, jog atsakovas įvykdė pareigą perduoti ieškovui kokybišką prekę ir garantuoti, kad jos kokybė atitiks tokios rūšies prekei keliamus reikalavimus. Be to, vadovaudamasis Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklėmis, kurių galiojimas panaikintas 2008-10-24 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-406, atsakovas teigė, kad automobilis sutarties sudarymo metu buvo kokybiškas, nes turėjo valstybinės techninės apžiūros taloną. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi techninės apžiūros talonu, kaip perduoto daikto (automobilio) kokybę patvirtinančiu įrodymu. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2007-11-08 įsakymo Nr. 2B-365 „Dėl kelių transporto priemonių techninės būklės tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 10 punktas nurodo transporto priemonių techninę būklę tikrinančio pareigūno veiksmus, kuriuos jis atlieka vizualiai apžiūrėdamas ir tikrindamas, ar kelių transporto priemonė atitinka LR susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymu Nr. 3-241 nustatytus techninius reikalavimus. Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės rezultatai įforminami techninės būklės kontrolės lape (b.l.62), kurio 10 punkte žymimi tikrinami objektai. Informacija apie pavarų dėžės ar variklio defektus nėra žymima. Vadinasi, nei variklio, nei pavarų dėžės veikimas privalomos techninės apžiūros metu nėra tikrinami, todėl techninės apžiūros talono gavimas nepaneigia galimai paslėptų automobilio trūkumų buvimo, kurie išryškėjo tik įprastai eksploatuojant automobilį.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, jog iš ieškovo automobiliui atliktų remonto darbų galima daryti išvadą, kad automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. neturi tų savybių, kurių galima būtų protingai tikėtis ir kurios yra būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Visi ieškovo minėti automobilio defektai nėra tiek akivaizdūs, kad bet kuris atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.). Tai, kad automobilis prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą buvo tikrintas įgalioto atstovo servise, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas atliko specialų tyrimą, kadangi automobilio gedimai atsirado tik jį eksploatuojant, t.y. defektams paaiškėti reikėjo kurį laiką įprastai naudotis automobiliu. Be to, net ir patikrinus automobilį įgalioto atstovo servise, priežastinis ryšys egzistuoja ne tarp patikrinimo ir automobilio vėliau išryškėjusių defektų, bet tarp egzistavusių paslėptų trūkumų ir šių defektų. Suprantama, kad nereikia aptarti akivaizdžių daikto trūkumų (pvz. įbrėžimų, bendro išorės ir vidaus nusidėvėjimo). Tačiau šiuo atveju automobilis atrodė techniškai tvarkingas, atsakovas neįvardijo automobilio trūkumų, o įsigijus automobilį neišsipildė ieškovo teisėti lūkesčiai, nes per vieną eksploatavimo savaitę automobilį reikėjo taisyti kelis kartus. Žinodamas, kad automobilis nėra naujas, ieškovas jį remontavo, tikėdamasis išspręsti gedimus nedidelės intervencijos dėka. Tačiau net ir po kelių mėnesių išlikus gedimams, yra pagrindo teigti, kad automobilis jau pardavimo metu nebuvo kokybiškas. Ieškovo nuomone, atsakovas žinojo apie defektus iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir sąmoningai juos nuo ieškovo nuslėpė. Toks sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių teismų praktikoje laikomas apgaule, kuri pasireiškia svarbių aplinkybių nutylėjimu tam, kad kita šalis sudarytų sandorį. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies nesąžiningų veiksmų įtakoje (LAT 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008). Jeigu apgaulės nebūtų buvę, ieškovas apskritai nebūtų sandorio sudaręs, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, turi būti ginami apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesai (LAT 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535). Nors šalys naudojo VĮ „Regitra" pateiktą standartinę pirkimo-pardavimo sutarties formą ir nenurodė, kurios sutarties sąlygos šalims yra esminės, kokybės sąlyga yra numanoma, nes pardavėjas turi bendro pobūdžio pareigą suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą, kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį. Ši informacija neturi būti klaidinanti. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius (LAT 2005-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350). Be to, CK 6.327 straipsnyje tarp bendrų reikalavimų daiktui įtvirtinta ir pardavėjo pareiga pagal sutartį ir kodekso nuostatas atsakyti už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. LAT pažymi, jog nuostata, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, reiškia, kad jis atsako už pirkimo-pardavimo sutarties dalyką sudarančių daiktų kiekį, svorį, asortimentą, komplektiškumą, kokybę ir kt. (LAT 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239). Atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu teigė naudojęsis automobiliu ilgiau nei metus, taigi, negalėjo nepastebėti tokio automobilio trūkumo, kaip pavarų dėžės gedimas, o nuslėpti tai nuo ieškovo neturėjo teisės. Todėl ieškovas daro išvadą, kad atsakovas apie minėtus trūkumus žinojo arba turėjo žinoti, todėl jis privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą bei atlyginti nuostolius - automobilio remonto išlaidas (CK 6.334 str. 3 d.).

Reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovas grindžia tuo, kad ieškovo filialai yra išsidėstę Vilniuje ir Klaipėdoje, automobilis buvo nuolat reikalingas naudoti įmonės reikmėms. Todėl remonto metu negalint naudotis automobiliu, nukentėjo ieškovo, kaip juridinio asmens, geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Ieškovo valdymo organams reziduojant Vilniuje, negalėjo būti užtikrinama pakankama ūkinės veiklos bei filialų darbuotojų kontrolė, vykdomi susitikimai su esamais ir potencialiais klientais, dėl to ilgam sumažėjo klientų skaičius ir ieškovo pajamos, buvo pažeista ieškovo, kaip juridinio asmens, reputacija, dėl ko ieškovas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006). Šią žalą, įskaitant ir negautas pajamas, ieškovas įvertino 60 000 Lt. CK 6.250 str. 2 d. nurodo nebaigtinį sąrašą įstatymo nustatytų atvejų, kada yra atlyginama neturtinė žala. Juridinio asmens dalykinė reputacija, pavadinimas, prekių (paslaugų) ženklai ir kitos vertybės, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą, yra neturtinės vertybės (CK 1.114 str.), kurioms paradyta žala negali būti įvardijama kaip turtinė, tačiau turi būti atlyginama.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovo atstovas bendrovės poziciją palaikė, siūlė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodomais motyvais, priteisti bendrovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas G. G. atsiliepime į ieškinį (b.l.45-48) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

Šalies argumentai

Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad „atsakovas sutartyje neišvardijo automobilio trūkumų, taigi ieškovas galėjo preziumuoti, kad automobilis techniškai tvarkingas, t.y. kokybiškas". Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas trūkumų sutartyje neišvardijo ar kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jų apskritai buvo. Prieš automobilio pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą ieškovas transporto priemonę apžiūrėjo, patikrino atitinkamoje įstaigoje, automobilis buvo techniškai tvarkingas ir buvo perduotas ieškovui pagal visus įstatymų reikalavimus. Atsakovas įvykdė pareigą perduoti ieškovui (pirkėjui) kokybišką prekę ir garantuoti, kad jos kokybė atitiks tokios rūšies prekei keliamus reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad transporto priemonė buvo patikrinta specialistų - UAB „Ivuana" centre, bei pateiktas techninės apžiūros talonas. 2009-07-08 patikrinimo Nissan įgalioto atstovo UAB „Ivuana" servise metu buvo rasti neesminiai automobilio trūkumai: akumuliatoriaus krovimo sutrikimai, pastebėta, kad perdažyti priekinis ir galinis bamperiai, nešviečia valstybinių numerių apšvietimo lemputė, yra sutrikimų variklio oro srauto matuoklio darbe. Visas trūkumų sąrašas kartu su kompiuterinės diagnostikos išrašu buvo pateiktas ieškovo direktorei Ž. M.. Nepaisant to, kad automobiliui buvo 6 metai, serviso darbuotojų jis buvo įvertintas kaip pakankamai gero stovio, o transporto priemonės pirkimo kaina ir automobilio techninis stovis pirkėją tenkino, todėl 2009-07-09 buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pradžių buvo sutarta, jog transporto priemonė bus parduota už 37 000 Lt. 2009-07-08 atsakovas gavo 3500 Lt avansą, o likusią sumą – 33 500 Lt ieškovas sumokėjo 2009-07-09. Tačiau po transporto priemonės patikrinimo UAB „Ivuana" servise, atsakovas grąžino ieškovui 3 500 Lt sumą, pervesdamas ją į ieškovo sąskaitą. Transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje, jai buvo išduotas leidimas transporto priemonę eksploatuoti, t. y. transporto priemonė pardavimo momentu turėjo valstybinės techninės apžiūros taloną. Talonas buvo išduotas 2009 m. gegužės mėnesį. Kadangi automobilis pardavimo momentu turėjo valstybinės techninės apžiūros taloną bei buvo išsamiai prieš sudarant sutartį patikrintas, ieškovo argumentas, kad jis nebuvo kokybiškas, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Automobilio pirkimo-pardavimo sandoris yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti. Parduotas automobilis buvo ne naujas (6 metų senumo), gamintojo kokybės garantijos neturėjo, todėl tokie gedimai kaip stabdžių kaladėlių nusidėvėjimas yra natūrali automobilio amortizacija. Išsamiai tikrinti jo būklę prieš pirkimą turėjo pats pirkėjas. Todėl atsakovas už po perdavimo ieškovui dėl netinkamo automobilio eksploatavimo atsiradusius trūkumus neatsako. Argumentai, kad ieškovas pagrįstai automobilį remontavo, tikėdamasis išspręsti gedimus nedidelės intervencijos dėka, visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovas keitė bei remontavo pagrindinius transporto priemonės agregatus - greičių dėžę bei variklį, dėl ko pats sau prieštarauja nurodydamas, jog atliko tik nedidelę intervenciją. Ieškovas pateikė dokumentus į bylą ir teigia, kad į transporto priemonę įdėjo naują pavarų dėžę, kurios vertė 5712 Lt ir kuri įgyta iš UAB „Rumira“. Tačiau UAB „Rumira" parduoda tik padėvėtas automobilių dalis. Vadinasi, ir ieškovo įgyta (jei jis apskritai ją pirko) pavarų dėžė buvo padėvėta ir analogiška pakeistai. Ieškovas ne kartą rėmėsi Nissan įgalioto atstovo UAB „Raitas" patikromis ir išaiškinimais, bet kažkodėl pavarų dėžę perka dėvėtą, be garantijų iš UAB „Rumira" su abstrakčiu įvardinimu „autodetalė".

Ieškovo argumentai, kad automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, o paaiškėję defektai nėra tiek akivaizdūs, kad bet kuris atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu be jokio specialaus tyrimo, nepagrįsti, prieštaringi. Svarbiausių agregatų - greičių dėžės bei variklio gedimus pastebėtų kiekvienas atidus ir protingas pirkėjas, juo labiau Nissan įgalioto atstovo UAB „Ivuana" automobilių serviso specialistai patikrinimo metu, automobilio patikrinimo įmonę pasirinko pats ieškovas, jokių apribojimų iš atsakovo pusės nebuvo. Ieškovas, nurodydamas visiškai nepagrįstas aplinkybes, elgiasi aiškiai neteisėtai, siekia suklaidinti teismą, pažeidžia pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl jo interesai teismo negali būti apsaugomi.

Ieškinio argumentai, kad atsakovas žinojo apie defektus iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir sąmoningai juos nuo ieškovo nuslėpė, nepagrįsti. Priešingai ieškovo argumentams, ieškinyje nurodyti transporto priemonės trūkumai atsirado po to, kai transporto priemonė buvo fiziškai perduota naudotis ieškovui ir tik jis galėjo pažeisti transporto priemonės naudojimo taisykles, kadangi perduodant automobilį jo būklė buvo puiki ir tai patvirtino specialistai, dėl ko jokios apgaulės atsakovas ieškovo atžvilgiu neatliko. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apgaulės buvimą ar bent aplinkybę, kad atsakovas būtų žinojęs apie paslėptus automobilio defektus (LAT 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006).

Ieškovas apgaulės veiksmus įrodinėja aplinkybe, kad automobilio greičių dėžė ir variklis buvo anksčiau remontuoti ir neva atsakovas apie tai žinojo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad automobilis yra 6 metų senumo, tuo tarpu atsakovas automobilį valdė ir juo naudojosi tik vienerius metus. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, susijusių su greičių dėžės remontu ar ardymu, ir negali atsakyti už kitų savininkų atliktus remonto darbus;

Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 10327,54 Lt automobilio remonto išlaidų visiškai nepagrįstas. Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatytos CK 6.333 str. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 str. 1 d. nurodytų būdų. Tačiau teisinės galimybės ir susigrąžinti visą sumokėtą kainą už prekę, ir dar prisiteisti išlaidas, kurios lygios trečdaliui automobilio vertės, nėra. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio minėtų išlaidų turėjimą. Pateiktos sąskaitos taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog buvo būtina išleisti tokio dydžio išlaidas automobilio remontui: neaišku, kodėl UAB „Raitas" 2009-07-09 nustačius pavarų dėžės hidraulikos bloko gedimą, buvo keičiama visa pavarų dėžė, o ne remontuojamas ar keičiamas hidraulikos blokas. Be to, ieškovo pateikta UAB „Rumira" sąskaitą RUM 0612 nepatvirtina naujos pavaros įsigijimo, kadangi joje nurodyta pirkta ne „pavarų dėžė“, bet „autodetalė". Automobilio tepalo lygio priežiūra ir stabdžių kaladėlių susidėvėjimas yra automobilio eksploatacinės sąnaudos, o ne automobilio trūkumai, o iš ieškinio matyti, kad tiek automobilio greičių dėžės gedimas, tiek variklio darbo sutrikimai atsirado ieškovui eksploatuojant automobilį. Atsakovui naudojantis automobiliu šių defektų nebuvo. Tai akivaizdžiai matė ieškovo atstovai, važinėjantys kartu su atsakovu 2009-07-08 – 2009-07-09 dienomis po Kauno miestą;

Ieškovo argumentas, kad automobilis buvo nuolat reikalingas naudoti įmonės reikmėms, nepagrįstas, kadangi šis automobilis nėra komercinės paskirties, be to, tiek tikrinant automobilį UAB „Ivuana" servise, tiek perregistruojant automobilį VĮ „Regitra", ieškovo atstovė Ž. M. ne kartą pabrėžė, kad automobilį perka sūnui, kuris mokosi Anglijoje. Iš to seka, kad automobilis nebuvo planuojamas naudoti darbo reikmėms;

Neaišku, kodėl pastebėjus trūkumus pretenzija atsakovui dėl sutarties nutraukimo buvo pareikšta tik po trijų mėnesių, o ne iš karto informuotas pardavėjas per nustatytą terminą. Pirkėjas keitė susidėvėjusias detales, keitė alyvą, naudojosi transporto priemone. Pirkėjo elgesys, kai automobilis pradedamas remontuoti neišsprendus ginčo su pardavėju dėl parduoto daikto kokybės, neatitinka protingo bei sąžiningo elgesio standartų, kadangi protingas pirkėjas, pareiškęs pretenziją dėl automobilio kokybės, reikalautų pardavėjo sutikimo automobilio kainos sumažinimui arba remonto išlaidų padengimui (CK 6.334 str. 1 d. 2 ir 3 p.), arba atsisakytų sutarties dėl esminių daikto trūkumų ir grąžintų nesuremontuotą automobilį (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.);

Ieškinio argumentai, kad negalint naudotis automobiliu, nukentėjo ieškovo reputacija, už kurią ieškovas turi teisę reikalauti 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, visiškai nepagrįsti. Neturtinės žalos priteisimo atvejus numato CK 6.250 str. 2 d., tačiau šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti neturtinės žalos, į kurią įtrauktos ir negautos pajamos. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne samprotaujamomis ir visiškai nepagrįstomis pajamomis. Sutartinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK 6.246 str. - 6.249 str.) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007);

Pareikšdamas šį ieškinį, ieškovas siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Iš procesinių dokumentų, matyti, kad ieškovo direktorę Ž. M. sieja šeimyniniai santykiai su jos advokatu Tomu Meidumi ir tokiu būdu ji siekia praturtėti.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė siūlė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. M. paaiškino, jog dirba autošaltkalviu automobilių servise, žino, kad atsakovas turėjo automobilį Nissan Murano, jį liudytojas remontuodavo, didelių gedimų nebuvo, šio automobilio variklio remonto darbų liudytojas neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad 2009-07-09 ieškovas ir atsakovas sudarė automobilio Nissan Murano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.8). 2009-07-09 mokestiniu pavedimu ieškovas sumokėjo atsakovui sutartą automobilio kainą – 33 500 Lt (b.l.9). Šalys nurodė, kad prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilis ieškovo lėšomis buvo techniškai įvertintas ir Nissan įgalioto atstovo automobilių servise Kaune. Automobilio defektų techniškai jį įvertinant nenustatyta.

Byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, jog automobilis sugedo tą pačią dieną, kai buvo sudaryta jo pirkimo pardavimo sutartis, nuvažiavęs apie 40 km, jis pradėjo blogai važiuoti, trukčioti. Tą pačią dieną automobilis buvo pristatytas į UAB „Raitas“ patikrinimui, buvo nustatytas pavarų dėžės hidraulikos valdymo bloko gedimas, o 2009 07 29 buvo nustatytas variklio defektas (b.l. 19). 2009-07-14 automobilis nugabentas į UAB „Padžera" automobilių servisą, kur nustatytas automobilio pavarų dėžės defektas, dėžė pakeista (b.l.16).

Byloje tarp šalių ginčas kilo iš esmės dėl to ar ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovui atlyginti jo turėtas išlaidas automobilio remontui, jei prieš perkant automobilį jį savo iniciatyva įvertino tam skirtoje įmonėje, o atsakovas apie automobilio paslėptus defektus nežinojo. Be to, atsakovas ginčijo ir atliktų darbų apimtį, bei atsikirtinėjo, jog ieškovas nepatyrė ir neturtinės žalos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdžio metu pažymi, kad LR CK 6.327 straipsnio 3 dalis numato, kad pardavėjas pagal sutartį ir LR CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Nagrinėjamu atveju nupirkto daikto neatitikimas pirkėjui faktiškai paaiškėjo tą pačią dieną, praėjus trumpam laiko tarpui nuo nuosavybės teisės į daiktą atsiradimo. Atsakovas šio fakto neginčijo ir nepaneigė. Teismas atmeta atsakovo motyvą, jog ieškovas netinkamai naudojosi automobilio automatine greičių dėže važiuojant po automobilio nupirkimo ir pateiktą rašytinį įrodymą-išrašą iš naudojimosi automatine greičių dėže instrukcijos, kad automatinės pavarų dėžės gedimas galimai kilo dėl netinkamo naudojimosi greičių dėže, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šį teiginį.

Sistemiškai ir leksiškai aiškinant ir taikant LR CK 6.327 straipsnio nuostatas, darytina išvada, jog net ir pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus, nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie byloje nustatytus trūkumus. Iš bylos medžiagos ir nustatytų faktinių aplinkybių (automobilis nuvažiavo po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo tik 40 km, tą pačią dieną buvo pristatytas į autoremonto dirbtuves, tą pačią dieną nustatyti esminiai defektai) darytina išvada, kad parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo lūkesčių naudotis daiktu pažeidimai jau buvo atsiradę iki nuosavybės teisės perėjimo momento, t. y. iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo pirkėjui momento. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį jau pirkimo pardavimo dieną, nes jis tapo netinkamas naudoti pagal automobilio paskirtį be jo esminio remonto. Teismas šių motyvų pagrindu sprendžia, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui jo turėtas automobilio remonto išlaidas (LR CK 6.327 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog automobiliui buvo reikalingas remontas, kuris įrodinėjamas ieškinyje, o nusipirkto automobilio remonto išlaidos pagrįstos ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2009 07 24 pirko automatinę pavarų dėžę (b.l. 18), sumokėjo 5712 lt, 2009 08 20 pirko autodetales ir 2009 09 09 remontavo nupirkto automobilio variklį (b.l.21, 22), tam turėjo 3455, 54 lt išlaidų. Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, kad dėl parduoto daikto trūkumų jis turėjo 9167, 67 lt pagrįstų ir įrodytų išlaidų. Teismas netenkina ieškovo reikalavimo priteisti 1160 lt sumą, kurią ieškovas sumokėjo UAB „Padžera“ (b.l. 17). Iš bylos medžiagos matyti, kad automatinę greičių dėžę ieškovas įgijo 2009 07 24, o kad ją keitė ir sumokėjo 672, 27 lt už automatinės dėžės nuėmimą-pakeitimą įrodinėja 2009 07 16 d. PVM sąskaita faktūra (b.l 17). Teismas sprendžia, kad tuo metu keisti automatinės greičių dėžės nebuvo galimybės, nes ji dar nebuvo įgyta. Teismas taip pat laiko nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti likusią sumą pagal 2009 07 16 PVM sąskaitą faktūrą NR. 0003208 už tepalą ir varžtą, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios išlaidos susijusios su nupirkto automobilio trūkumais atsiradusiais iki automobilio nupirkimo (LR CPK 178 str, LR CK 6.237 str.).

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovas per protingą laiką nepranešė pardavėjui apie nupirkto daikto neatitikimą, dėl to neteko reikalavimo teisės remtis daiktų neatitikimu (LR CK 6.327 str. 5 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas bandė suremontuoti automobilį iki 2009 metų rugsėjo mėnesio (b.l. 21, 22). Tik paaiškėjus remonto apimčiai, ieškovas 2009 10 02 pretenzija kreipėsi į atsakovą (b.l.23). Teismas laiko, kad 20 dienų terminas pranešti apie nustatytus daikto trūkumus ir neatitikimu yra pateisinamas ir protingas, pretenzijoje yra išsamiai nurodoma, kokių reikalavimų daiktas neatitiko.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas tenkina ieškovo ieškinį dalyje dėl nuostolių atlyginimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo 9167, 67 lt sumą (LR CK 6.327 str.).

Kitoje dalyje ieškovo ieškinys yra atmestinas.

Teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovas patyrė neturinę žalą. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovo filialai yra išsidėstę Vilniuje ir Klaipėdoje, automobilis buvo nuolat reikalingas naudoti įmonės reikmėms, remonto metu negalint naudotis automobiliu, nukentėjo ieškovo, kaip juridinio asmens, geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje, o ieškovo valdymo organams reziduojant Vilniuje, negalėjo būti užtikrinama pakankama ūkinės veiklos bei filialų darbuotojų kontrolė, vykdomi susitikimai su esamais ir potencialiais klientais, dėl to ilgam sumažėjo klientų skaičius ir ieškovo pajamos, buvo pažeista ieškovo, kaip juridinio asmens, reputacija, yra deklaratyvios neįrodytos bylos medžiaga (LR CPK 178 str.).

Teismas taip pat atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2009-07-09 sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją - įpareigoti atsakovą grąžinti už automobilį sumokėtą kainą – 33 500 Lt, o ieškovą - grąžinti automobilį atsakovui. Byloje nėra nustatyta, kad 2009-07-09 sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės įtakoje (LR CK 1.91 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė teismui įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad ginčijamas sandoris sudarytas atsakovui naudojant apgaulę ieškovo atžvilgiu (LR CPK 178 str.). Atmetus ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstas ir atmestinas reikalavimas taikyti ginčijamam sandoriui restituciją- įpareigoti atsakovą grąžinti už automobilį sumokėtą kainą – 33 500 Lt, o ieškovą - grąžinti automobilį atsakovui (LR CK 1.91 str. 2 d.).

Dalinai patenkinus ieškinį (10 procentų), ieškovui iš atsakovo priteistina 1/10 dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų: 3079 lt žyminiam mokesčiui sumokėti (b.l.28, 35), antstolio paslaugoms apmokėti 250 lt (b.l. 56), turėtoms atstovavimo išlaidoms byloje apmokėti 4135, 50 lt (b.l 87, 2010 04 20 prašymas), viso priteistina suma yra 746, 45 lt (LR CPK 93 str. 1 d.).

Atmetus dalinai ieškinį (90 procentų) atsakovui iš ieškovo priteistina 1/90 dalis jo turėtų atstovavimo išlaidų byloje 2000 lt (b.l. 129, 130), atsakovui priteistina 1800 lt suma (LR CPK 93 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 12 05 Lt , atsižvelgiant į bylos baigtį, valstybei iš ieškovo yra priteistina 12, 05 lt suma, o iš atsakovo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 str., 270 str. teismas

n u sprendž i a:

ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti UAB „Dekogida“ (į.k.121459075) iš G. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 9167, 67 lt (devynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus ir 67 centus) nuostoliams atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti UAB „Dekogida“ (į.k.121459075) iš G. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 746, 45 lt (septynis šimtus keturiasdešimt šešis litus ir 45 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Dekogida“ (į.k.121459075) 1800 lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš UAB „Dekogida“ (į.k.121459075) 12, 05 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Žibas