- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-668-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- M. A.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-668-544/2021
teisėjas Vytautas Kalnius Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04856-2021-1
2021 m. gruodžio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8822-1137/2021 pagal ieškovo M. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, atsakovė J. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. A. kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko N. A. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu ieškovu M. A.. Nurodė, kad tokį prašymą teikia, nes tik sužinojo, jog atsakovė nepateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sutikimo dėl privalomosios mediacijos vykdymo, o tam, kad pateikti ieškinį, reikalingas ilgesnis laiko tarpas surinkti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
2. Ieškovo tvirtinimu, jis su atsakove kartu pragyveno apie 8 metus, santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. A., kuriam dabar yra 4 metai. 2020 m. vasarą, kai vaikui buvo 3 metai, atsakovė jam paliko prižiūrėti vaiką ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). iš kurios grįžo 2020 m. spalio pabaigoje. Po šios išvykos atsakovė pasikeitė, pradėjo nebesiskaityti su jo nuomone, su įvairiais asmenimis vartoti alkoholinius gėrimus, išeidavo nepasakiusi, kur išeina, todėl tarp šalių santykiai visiškai pablogėjo. 2021 m. kovo 12 d. jis sužinojo, jog atsakovė galimai intymiai bendrauja su kitais vyrais, todėl šalys susitarė skirtis. Atsakovė kovo mėnesio pabaigoje su nepilnamečiu sūnumi išsikėlė iš bendrų šeimos namų gyventi į (duomenys neskelbtini). Kadangi sūnus turi sveikatos problemų, mažai kalba, jam būtina nuolatinė logopedo pagalba, reikia reguliariai lankytis pas medikus (duomenys neskelbtini) centre, todėl manė, jog Panevėžio mieste bus lengviau pasirūpinti vaiku ir jo raida. Nuo balandžio 1 d. sūnus pradėjo lankyti vaikų darželį Panevėžio mieste, tačiau vis tiek daugiausia būdavo pas jį (duomenys neskelbtini) kaime.
3. Nurodė, kad, siekdamas taikiai su vaiko motina išspręsti klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo, kreipėsi dėl privalomos mediacijos. Atsakovė, gavusi pranešimą apie kreipimąsi dėl privalomos mediacijos vykdymo, 2021 m rugsėjo 18 d., nieko nesakiusi, iš ieškovo tėvų namų pasiėmė vaiką ir išsivežė į Panevėžį, kurį, kol pati dirbo, dvi savaites laikė namuose, į darželį nevedė, palikdavo kartu su brolio sugyventine, kuri pati augina tris vaikus. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, paskutiniu metu gyveno pas brolį Panevėžio mieste, kur dviejų kambarių bute gyveno septyni žmonės – trys suaugę ir keturi vaikai, dėl ko šalių sūnui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai ilsėtis, nes nėra net lovos, kurioje vaikas galėtų miegoti. Išsiaiškinęs, jog vaiko motina nesudaro sūnui augti ir vystytis tinkamų sąlygų, 2021 m. spalio 5 d. jį vėl parsivežė į namus (duomenys neskelbtini) kaime, kad toliau lankytų tą patį darželį, būtų jam įprastoje aplinkoje, kurią gerai pažįsta.
Šalies argumentai
4. Ieškovo teigimu, vaikas su juo auga nuo pat gimimo, jis ne kartą įrodė, kad vaiku sugeba tinkamai pasirūpinti, yra ūkininkas, darbo laikas nereglamentuotas, be to, tame pačiame kaime gyvena jo tėvai (vaiko seneliai), kuriuos vaikas pažįsta nuo gimimo ir kurie, esant reikalui, gali vaiką prižiūrėti. Vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje jaučiasi saugus, nes yra jam įprastoje aplinkoje, turi kiemą, kuriame žaidžia, namuose jam sudarytos sąlygos tinkamai vystytis, augti ir ilsėtis, lanko vaikų ugdymo įstaigą, kur dirba specialistas, būtinas vaiko tinkamai raidai užtikrinti. Iš (duomenys neskelbtini) lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ išduotos pažymos matyti, jog vaikas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. lankė šią ugdymo įstaigą ir buvo išregistruotas mamos prašymu nuo 2021 m. balandžio 1 d., po to nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. priimtas į ugdymo įstaigą tėčio prašymu, tačiau po mėnesio išregistruotas mamos prašymu, o nuo 2021 m. spalio 7 d. tėčio prašymu vėl lanko šią ugdymo įstaigą. Tokiu būdu per pusę metų vaiko lankoma ugdymo įstaiga buvo pakeista keturis kartus, kas visiškai neatitinka vaiko interesų, tačiau tam, kad juos užtikrinti, būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, taikant laikinąją apsaugos priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė nepilnamečio N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu M. A. jo gyvenamojoje vietoje iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Nustatė ieškovui terminą iki 2021 m. spalio 27 d. pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus.
6. Teismas vertino, jog vien tokia aplinkybė, kad šalių sūnus tai įrašomas, tai išbraukiamas iš vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, tikėtina, priklausomai nuo to, su kuriuo jis iš tėvų tuo metu būna, sudaro pagrindą spręsti, jog toks vaiko gyvenamosios ir auklėjimo/mokymo vietos keitimas yra susijęs su vaiko emociniais išgyvenimais ir gali lemti socialinę bei psichologinę žalą. Kadangi vaikas gyvena ir yra deklaruotas tėvo gyvenamosios vietos adresu, teismo nuomone, jis prie šios aplinkos yra pratęs, ji jam yra artima, o būtinybės ją keisti nenustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė J. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina.
8. Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. 2-8931-1105/2021 pagal jos ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko N. A. gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti laikiną išlaikymą vaikui iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Todėl prašo sujungti ė vieną bylą nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį Nr. e2-8822-1137/2021 ir civilinę bylą pagal jos ieškinį Nr. 2-8931-1105/2021.
9. Nurodo, kad po to, kai ji su vaiku išsikraustė iš ieškovo namų, tarp jų kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nors prašė ieškovo laikytis abiejų susitarimo, tačiau jis pokalbio metu pasakė, jog susiras, kur ji gyvena ir sumuš, jeigu ji kreipsis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad bijojo šių grasinimų, nes 2020 metais jau buvo sumušta ieškovo, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to ieškovas pradėjo ją persekioti: atvažiuodavo į darbą, prie kolegų psichologiškai terorizuodavo.
Atsiliepimas
10. Atsakovės teigimu, ieškovas, jos neinformavęs, 2021 m. rugsėjo 28 d. iš Panevėžio mieste esančio vaikų darželio paėmė jų mažametį sūnų, todėl ji nežino, nei kur jis yra, nei kas jį prižiūri. Susitikti su sūnumi ieškovo gyvenamojoje vietoje bijo, kadangi mano, jog prieš ją ieškovas tikrai smurtaus. Iki tol su sūnumi visą laiką būdavo ji, todėl tarp jų yra susiklostęs labai stiprus emocinis ryšys. Šiuo metu ji dirba, gauna pajamas, leidžiančias su vaiku pragyventi, nuomojasi butą. Tuo tarpu ieškovas gyvena kaime vienas, ūkininkauja, su vaiku būna ieškovo tėvai. Ieškovas yra linkęs smurtauti: yra sumušęs ne tik ją, bet ir savo tėvą, motiną. Tokia aplinka sūnui žalinga. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalo išsiaiškinti kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, vadovautis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, nustatyti vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų.
11. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas M. A. prašo atskirąjį skundą atmesti.
12. Nurodo, kad jis niekada nėra smurtavęs nei prieš savo tėvus, nei prieš atsakovę, priešingai, supykusi ir dažnai būdama neblaivi atsakovė yra ne kartą jį užsipuolusi, išplūdusi necenzūriniais žodžiais, matant pašaliniams žmonėms smogusi ranka į veidą. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad buvo sumušta 2020 metais, tačiau į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi tik tada, kai iškilo nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, ir tik po to, kai ieškovas, siekdamas taikiai išspręsti ginčą, kreipėsi dėl privalomos mediacijos. Ikiteisminiame tyrime jam nėra įteiktas įtarimas, jis apklaustas specialiuoju liudytoju.
13. Teigia, jog atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad nežino, kur yra vaikas ir kad bijo atvykti į ieškovo namus, nes 2021 m. spalio 15 d. ji vėlai vakare viena atvyko į ieškovo namus, pasiėmė sūnų, 2021 m. spalio 18 d. su vaiku lankėsi pas vaikų gydytoją, be to, tą pačią dieną jie abu, tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, sudarė susitarimą dėl bendravimo su sūnumi.
14. Tvirtina, jog atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kur ji šiuo metu gyvena. Tiek gyvenant pas brolį, tiek nuomojamuose butuose mažamečiam vaikui nebuvo sudarytos saugios, jo amžių atitinkančios gyvenimo sąlygos. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, yra prie tos aplinkos pratęs ir ji jam yra artima, o būtinybės ją keisti teismas nenustatė. Tokias teismo išvadas patvirtina ir tai, jog būstas, kuriame gyvena su vaiku, jam priklauso nuosavybės teise, vaikas ten gyveno ir iki šalims pradėjus gyventi atskirai. Atsakovė skunde dėsto savo nepasitenkinimą ieškovu, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad tėvas netinkamai rūpinasi sūnumi, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitinka vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas su atsakove, nors ir nebuvo sudarę santuokos, kartu pragyveno apie 8 metus. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N. A.. Šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra deklaruota ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio vaikas lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio sąrašų buvo išbrauktas atsakovės prašymu. Po to šalių vaikas gyveno su motina (atsakove) (duomenys neskelbtini) mieste. Pagal bylos duomenis, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vaikas buvo priimtas į ugdymo įstaigą ieškovo prašymu, tačiau po mėnesio išregistruotas atsakovės prašymu, o nuo 2021 m. spalio 7 d. ieškovo prašymu vaikas vėl lanko ugdymo įstaigą. Ieškovas 2021 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu), nes atsakovė nepateikė sutikimo dėl privalomos mediacijos vykdymo, o jam paruošti ieškiniui reikia ilgesnio laikotarpio. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino – iki ieškinio teismui pareiškimo dienos nustatė nepilnamečio sūnaus N. A. gyvenamąją vietą su jo tėvu M. A. jo gyvenamojoje vietoje bei nustatė ieškovui terminą iki 2021 m. spalio 27 d. pateikti teismui ieškinį. Dėl šios nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama nutartį panaikinti, tenkinti jos kitoje Panevėžio apylinkės teismo byloje Nr. 2-8931-1105/2021 pareikštą prašymą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o minėtą bylą sujungti su civilinė byla Nr. e2-8822-1137/2021. 2021 m. spalio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo priimtas ir tebenagrinėjamas ieškovo ieškinys atsakovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. e2-8822-1137/2021). Tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, šalys 2021 m. spalio 18 d. sudarė susitarimą dėl skyrium nuo vaiko gyvenančios atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos. 2021 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8931-1105/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
18. Atsakovė nesutinka su skundžiama nutartimi, motyvuodama tuo, kad: klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti sprendžiamas sujungus civilines bylas Nr. e2-8822-1137/2021 ir Nr. 2-8931-1105/2021; jai išsikrausčius iš atsakovo namų, atsakovas nesilaikė susitarimo dėl vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos, ėmė jai grasinti sumušimu, o to ji bijo, nes 2020 metais jau buvo sumušta ieškovo, jis linkęs smurtauti; ieškovas 2021 m. rugsėjo 28 d. jų mažametį sūnų iš vaikų darželio paėmė jai nepranešęs, o ji susitikti su sūnumi ieškovo gyvenamojoje vietoje bijo dėl galimo smurto; tarp jos ir vaiko yra susiklostęs labai stiprus emocinis ryšys; dirba, gauna pajamas, leidžiančias su vaiku pragyventi, nuomojasi butą; ieškovas gyvena kaime vienas, ūkininkauja, su vaiku būna ieškovo tėvai; teismas neišsiaiškino kiekvieno iš tėvų asmenybės bruožų, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, nenustatė vaiko prisirišimo laipsnio prie kiekvieno iš tėvų.
19. Pagal CPK 144 straipsnį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams <...>. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. <...> Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
20. Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši teisės norma taikoma, kai yra aplinkybių, rodančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus tinkamai apginti nepilnamečių vaikų turtiniai ir asmeniniai neturiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
21. Laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti taikomos tik nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams, taip pat turi egzistuoti bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje gali kilti grėsmė būsimo galimai palankaus ir ieškovui teismo sprendimo įvykdymui arba įvykdymas gali pasidaryti negalimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
22. Spręsdamas klausimą, ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į faktus, susijusius su kiekvieno iš tėvų galimybėmis ir pastangomis užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir aplinkos sąlygas, bet neturi galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, todėl pareikšto reikalavimo tikėtiną pagrįstumą teismas faktiškai vertina iš pateikto prašymo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Visapusiškas šių juridinių faktų įvertinimas yra galimas tik atlikus išsamų teisminį tyrimą, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės, o, sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, yra atliekamas preliminarus nurodytų juridinių faktų vertinimas.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės ir pareiškimo priedai preliminariai patvirtinto aplinkybes apie tai, kad šalių mažametis sūnus dėl skyrium gyvenančių šalių nesutarimų per trumpą laikotarpį kelis kartus pakeitė gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigą, kad jam nuolatinai nebuvo užtikrinta reikalinga specialistų pagalba dėl mišraus specifinės raidos sutrikimo ir kad atsakovė neapteikė sutikimo mediacijai, dėl ko ieškovui reikia laiko paruošti CPK reikalavimus atitinkančiam ieškiniui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti apie priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, pakankamumą, bei apie vaiko emocinius išgyvenimus, sudarančius grėsmę ir tikimybę socialinei ir psichologinei žalai atsirasti. Ieškovas prašyme detaliai aprašė ir pagrindė faktines aplinkybes, susijusias su būtinumu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pakankamos toje bylos nagrinėjimo stadijoje prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįsti.
24. Pažymėtina, jog bylos duomenys rodo, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu tiek vienas su kitu, tiek su vaiku, nesutaria, su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų gyventi, o vaiko gyvenamoji ir ugdymo vieta keičiama priklausomai nuo to, su kuo tuo metu vaikas gyvena, o ne nuo to, kur vaikui gyvenimo ir aplinkos sąlygos, įskaitant ir specialistų pagalbą dėl vaikui diagnozuotų raidos ir kalbos sutrikimų, yra tinkamiausios ir saugiausios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, nenustačius laikinos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko neturtinės teisės, t. y. teisė į stabilią gyvenamąją aplinką, tuo labiau, kad vaikas kelis kartus jau buvo atsidūręs neapibrėžtoje teisinėje padėtyje, kai kiekvienas iš tėvų vis reiškia pretenzijas dėl jo gyvenamosios vietos. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiks prioritetinius vaiko interesus, laikinai sureguliuos ginčo situaciją ir padės išvengti galimų ginčų tarp šalių bylos nagrinėjimo metu. Šiame kontekste pastebėtina, kad šalys, tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei, 2021 m. spalio 18 d. abiejų šalių iniciatyva ir abipusiu susitarimu kaip tik ir sudarė susitarimą dėl bendravimo su vaiku nustatymo iki bylos išnagrinėjimo.
25. Sprendžiant dėl vaiko laikino gyvenamosios vietos nustatymo iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė aplinkybių apie ieškovo galimybes tinkamai pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu ir užtikrinti jam saugias vystymosi sąlygas. Iš 2021 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados dėl nepilnamečio N. A. interesų nustatyta, kad 2021 m. spalio 7 d. skyriaus specialistės lankėsi ieškovo namuose ir nustatė, kad: vaikas lanko anksčiau jo lankytą ugdymo įstaigą; ieškovo namuose švaru, tvarkinga, daug erdvės, yra vaikui skirtą žaislų, lavinamųjų žaidimų; bendraujant su vaiku buvo matyti, kad vaikas vis nori matyti tėvą, su jo asmeniu sieja savo namus, vaiko ir tėvo ryšys stiprus, vaikas jaučiasi saugiau, kai yra tėtis. Iš ugdymo įstaigų pateiktos informacijos matyti, kad vaikui anksčiau nebuvo užtikrinamas ugdymosi stabilumas – vaikas per pastaruosius metus kelis kartus keitė ugdymo įstaigą; tėvų konfliktai kenkia vaikui ir jo situacijai, gali sukelti vaiko emocinius išgyvenimus ir lemti psichologinę žalą vaiko raidai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje byloje pakanka duomenų, kad, šalims šiuo metu gyvenant skyrium, ieškovas tinkamai užtikrina saugią, nepilnamečio vaiko normaliam vystymuisi reikalingą aplinką dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai apie tai, kad tik tarp jos ir vaiko yra susiklostęs stiprus emocinis ryšys, kad teismas nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu ir nenustatė vaiko prisirišimo laipsnio prie kiekvieno iš tėvų.
26. Dalis apeliantės atskirojo skundo argumentų gali būti reikšmingi bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant klausimą, ar laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai. Kita vertus pažymėtina, jog šis vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės prašymą sujungti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilines bylas Nr. e2-8822-1137/2021 ir Nr. 2-8931-1105/2021. Pirmiausia, dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o ne bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Be to, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 4 d., civilinėje byloje Nr. 2-8931-1105/2021 atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi nebuvo laikytasi įstatymo nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos – privalomos ikiteisminės mediacijos (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo dienai pirmosios instancijos teisme nebenagrinėjama byla, kurią prašoma sujungti su kita byla.
28. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
29. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias normas, priėmė nutartį, atitinkančią ir užtikrinančią prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.