- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-731-172-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00070-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Artūras Pažarskis, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- G. Z., V. M., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Kategorijos
Teisėja J. Čepukėnienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00070-2010-8
NUTARTIS
2011 m. liepos 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo V. M. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir, vadovaujantis LR BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta;
V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. – 35 MGL (4375 Lt ) dydžio bauda, pagal BK 182 str. 1 d. – 30 MGL (3750 Lt ) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. – 25 MGL (3125 Lt ) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 MGL (5625 Lt) dydžio bauda.
Taip pat nuosprendžiu priteista iš V. M. 29 007 Lt Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Z. nuteistas už tai, kad organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. jis, jis, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatas privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tiksli, tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“:
2002 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, pasiūlius jam už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį jo vadovaujamai UAB „Mikrodata“ pateikti pridėtinės vertės mokesčio (toliau- PVM) sąskaitų - faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „Mikrodata“ suteiktas paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas - faktūras įtraukus į UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą apgaule sumažinti UAB „Mikrodata“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, jis sutiko su šiuo asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, pasiūlymu bei laikotarpyje nuo 2002 m. birželio mėn. iki 2003 m. gegužės mėn. pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, UAB „Mikrodata“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „Mikrodata“.
Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš G. Z. gautus duomenis pateikė kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Lietuniversalas“ PVM sąskaitas - faktūras: 2002-06-06 serija LBG Nr. 9478610, 2002-06-26 serija LBG Nr. 9478623, 2002-07-23 serija LBG Nr. 9478645, 2002-08-30 serija LBG Nr. 9478671, 2002-09-30 serija LEA Nr. 0053365, 2002-10-28 serija LEA Nr. 0053378, 2002-11-29 serija LEA Nr. 0053414, 2002-12-19 serija LEA Nr. 0053434, 2003-01-15 serija LEA Nr. 5498943, 2003-02-28 serija LEA Nr. 5498980, 2003-04-02 serija LEA Nr. 5499005, 2003-05-12 serija LEA Nr. 5499028 kompiuterio pagalba įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „Lietuniversalas“ pardavė UAB „Mikrodata“ paslaugų už 155260 Lt, tame tarpe 23683,74 PVM, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „Lietuniversalas“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, perdavė G. Z..
G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, pateiktus minėtus netikrus dokumentus sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė PVM sąskaitose - faktūrose: 2002-06-06 serija LBG Nr. 9478610, 2002-06-26 serija LBG Nr. 9478623, 2002-07-23 serija LBG Nr. 9478645, 2002-08-30 serija LBG Nr. 9478671, 2002-09-30 serija LEA Nr. 0053365, 2002-10-28 serija LEA Nr. 0053378, 2002-11-29 serija LEA Nr. 0053414, 2002-12-19 serija LEA Nr. 0053434, 2003-01-15 serija LEA Nr. 5498943, 2003-02-28 serija LEA Nr. 5498980, 2003-04-02 serija LEA Nr. 5499005, 2003-05-12 serija LEA Nr. 5499028 kaip UAB „Mikrodata“ direktorius, po ko pateikė šias netikras PVM sąskaitas - faktūras UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.
UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB „Mikrodata“ PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „Mikrodata“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos - faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą.
V. M. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą bei panaikino turtinę prievolę, o būtent:
jis, būdamas UAB „Mikrodata“, įm.k. 2420211, reg. Naugarduko g. 41, Vilniuje, direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens - UAB „Mikrodata“ naudai panaikinti turtinę prievolę - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei savo ir bendrininkų naudai įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - 31959,32 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM bei UAB „Mikrodata“ naudai panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą:
2003 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, pasiūlius jam už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį jo vadovaujamai UAB „Mikrodata“ pateikti PVM sąskaitų - faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „Mikrodata“ suteiktas paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas - faktūras įtraukus į UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą apgaule sumažinti UAB „Mikrodata“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, jis sutiko su šiuo asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, pasiūlymu bei laikotarpyje nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2006 m. sausio mėn. pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, UAB „Mikrodata“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos bei pastarųjų kainos turi būti nurodytos minėtuose netikruose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „Mikrodata“.
Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš V. M. gautus duomenis pateikė kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į faktiškai organizuotos grupės narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Lietuniversalas“ PVM sąskaitas - faktūras: 2003-06-10 serija LEB Nr. 0403078, 2003-07-07-07 serija LEB Nr. 0403093, 2003-08-04 serija LEB Nr. 2003-09-04 serija LEB Nr. 0403138, 2003-10-06 serija LEB Nr. 0403160, 2003-11-04 serija Nr. LEB Nr. 5869153, 2003-12-09 serija LEB Nr. 5869183, 2003-12-30 serija LEB Nr. 5869214, 2004-01-30 serija LEC Nr. 1640754, 2004-02-27 serija LEC Nr. 1640772, 2004-03-30 serija LEC Nr. 1640817, 2004-05-28 serija LEC Nr. 1640833, 2004-06-30 serija LEC Nr. 1640844, 2004-07-29 serija LEC 1640862, 2004-09-30 serija LEC Nr. 1640892, 2004-10-29 serija LEC Nr. 1640912, 2004-11-30 serija LEC Nr. 1640931, 2005-01-28 serija LTU Nr. 0000026, 2005-02-28 serija LTU Nr. 0000038, 2005-03-30 serija LTU Nr. 0000048, 2005-04-29 serija LTU Nr. 0000053, 2005-05-31 serija LTU Nr. 0000059, 2005-06-30 serija LTU Nr. 0000076, 2005-07-29 serija LTU Nr. 0000082, 2005-08-31 serija LTU Nr. 0000086, 2005-09-30 serija LTU Nr. 0000095, 2005-10-28 serija LTU Nr. 0000102, 2005-11-25 serija LTU Nr. 0000113, 2005-12-22 serija LTU Nr. 0000124, 2006-01-25 serija LTU Nr. 0000124 kompiuterio pagalba įrašė V. M. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „Lietuniversalas“ pardavė UAB „Mikrodata“ paslaugų už 209511 Lt, po ko pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „Lietuniversalas“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, perdavė V. M..
V. M., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, pateiktus minėtus netikrus dokumentus sandoriai nėra įvykę, pasirašė šiose PVM sąskaitose-faktūrose kaip UAB „Mikrodata“ direktorius, po ko pateikė šias netikras PVM sąskaitas - faktūras UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats, imituodamas UAB „Mikrodata“ atsiskaitymus su UAB „Lietuniversalas“ už tariamai šios įmonės parduotas paslaugas, laikotarpyje nuo 2003-06-10 iki 2006-02-01 mokėjimo pavedimais iš UAB „Mikrodata“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB banke“ ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į UAB „Lietuniversalas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, pervedė 209511 Lt, po ko kitas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, tęsdamas nusikalstamą veiką, Vilniaus mieste išgryninęs UAB „Mikrodata“ pervestus pinigus, pagal iš anksto su V. M. sutartas apgaulės būdu įgyto svetimo turto - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM - tiksliai nenustatytas pasidalinimo proporcijas minėtus pinigus Vilniaus mieste pasidalino tarpusavyje, o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, perdavė V. M..
UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad V. M. pateiktose minėtose UAB „Mikrodata“ PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „Mikrodata“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos - faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą po ko, remdamasis į UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „Lietuniversalas“ dokumentais, į UAB „Mikrodata“ 2003 m. liepos - gruodžio mėn., 2004 m. sausio - lapkričio, 2005 m. sausio - gruodžio mėn., 2006 m. sausio mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 31959,32 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „Mikrodata“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2003-07-25, 2004-06-15, 2003-10-27, 2004-02-25, 2004-5-25, 2004-07-26, 2005-05-30, 2004-08-25, 2004-10-25, 2005-05-30, 2004-12-27, 2005-05-31, 2005-06-01, 2005-10-25, 2006-03-21, 2005-07-25, 2005-08-24, 2005-11-25, 2006-03-16, 2006-03-22, 2007-05-28 pateikė jas Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams.
Taip pat V. M. nuteistas už tai, kad organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
jis, būdamas UAB „Mikrodata“, įm.k. 2420211, reg. Naugarduko g. 41, Vilniuje, direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2006 m. sausio mėn. Vilniaus mieste organizavo apgaulingą UAB „Mikrodata“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2003-2006 m. laikotarpį:
jis, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatas privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tiksli, tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“: žinodamas, kad pagal asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, jam pateiktas UAB „Lietuniversalas“ PVM sąskaitas - faktūras: 2003-06-10 serija LEB Nr. 0403078, 2003-07-07-07 serija LEB Nr. 0403093, 2003-08-04 serija LEB Nr. 2003-09-04 serija LEB Nr. 0403138, 2003-10-06 serija LEB Nr. 0403160, 2003-11-04 serija Nr. LEB Nr. 5869153, 2003-12-09 serija LEB Nr. 5869183, 2003-12-30 serija LEB Nr. 5869214, 2004-01-30 serija LEC Nr. 1640754, 2004-02-27 serija LEC Nr. 1640772, 2004-03-30 serija LEC Nr. 1640817, 2004-05-28 serija LEC Nr. 1640833, 2004-06-30 serija LEC Nr. 1640844, 2004-07-29 serija LEC 1640862, 2004-09-30 serija LEC Nr. 1640892, 2004-10-29 serija LEC Nr. 1640912, 2004-11-30 serija LEC Nr. 1640931, 2005-01-28 serija LTU Nr. 0000026, 2005-02-28 serija LTU Nr. 0000038, 2005-03-30 serija LTU Nr. 0000048, 2005-04-29 serija LTU Nr. 0000053, 2005-05-31 serija LTU Nr. 0000059, 2005-06-30 serija LTU Nr. 0000076, 2005-07-29 serija LTU Nr. 0000082, 2005-08-31 serija LTU Nr. 0000086, 2005-09-30 serija LTU Nr. 0000095, 2005-10-28 serija LTU Nr. 0000102, 2005-11-25 serija LTU Nr. 0000113, 2005-12-22 serija LTU Nr. 0000124, 2006-01-25 serija LTU Nr. 0000124 sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas juos įtraukti į UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad V. M. pateiktose minėtose UAB „Lietuniversalas“ PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos - faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „Mikrodata“ buhalterinę apskaitą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-04 nuosprendį dalyje, kur jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., ir šioje dalyje bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista Vilniaus apskr. VMI 29 007 Lt turtinei žalai atlyginti ir civilinio ieškinio klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka.
Apeliantas nurodo, jog pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. jis nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė nuo 2003 m. birželio iki 2007 m. gegužės mėn. Teigia, jog paskutinę suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą LTU Nr.0000124 jis pasirašė 2006 m. sausio 25 d., t.y. būtent šią dieną jis padarė paskutinį nusikalstamą veiksmą, kvalifikuotą pagal LR BK 300 str. 1 d. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminas pasibaigė 2011 m. sausio 25 d. V. M. manymu, nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo nusikalstamų veikų pabaigos, kuria laikytina paskutinės pasirašytos 2006-01-25 PVM sąskaitos-faktūros įtraukimas į PVM deklaraciją ir 2007-05-28 pateikimas VMI. Iš tikrųjų pirminė ir pagrindinė deklaracija į kurią buvo įtraukta 2006-01-25 PVM sąskaita-faktūra NR.0000124 buvo pateikta VMI 2006 m. vasario 28 d. Būtent ši diena laikytina V. M. nusikalstamos veikos pagal LR BK 182 str. 1 d. užbaigimo diena. Nuo 2006 m. vasario 28 d. iki 2007 m. gegužės 28 d. VMI buvo pateikti šios pagrindinės deklaracijos patikslinimai. Pagrindinė informacija, kurios pagrindu jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo pateikta VMI 2006 m. vasario mėn. 28 d. o patikslintose deklaracijose VMI buvo pateikti jo veikai kvalifikuoti reikšmės neturintys duomenys. Mano, kad dėl jam inkriminuotų nesunkių nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str.1 d. ir 300 str. 1 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai yra suėję, todėl apkaltinamasis nuosprendis dėl šių nusikaltimų padarymo negalėjo būti priimtas.
Taip pat skunde V. M. teigia, jog jis prisipažįsta, padaręs turtinę žalą VMI, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pradėjęs dirbti direktoriumi pasirašydavo visus bendrovės dokumentus, tame tarpe ir finansinius, tame tarpe ir sąskaitas-faktūras. Kadangi 2003 m. sutartį su UAB „Lietuniversalas“ pasirašė ne jis, iki 2003 m. pabaigos UAB „Lietuniversalas“ sąskaitas- faktūras pasirašinėjo automatiškai, nežinodamas realaus tų santykių tikslo ir schemos. V. M. teigimu, sąmoningu nusikalstamos veikos dėl svetimo turto įgijimo ir dokumentų klastojimo dalyviu jis tapo tik 2004 m. pradžioje, kai reikėjo pratęsti „bendradarbiavimą“ su UAB „Lietuniversalas“ ir pasirašyti naują sutartį. Subjektyviai būtent nuo 2004 m. sausio mėn. (o ne po kokių dviejų mėnesių nuo darbo direktoriumi pradžios, kaip nurodyta nuosprendyje) jam tapo žinoma nusikalstama pinigų grobstymo schema ir jis tapo nusikalstamos veikos bendrininku. Mano, kad visas 2003 m. laikotarpio jo pasirašytas UAB „Lietuniversalas“ sąskaitas-faktūras reikia išbraukti iš jo kaltinimo ir atitinkamai sumai sumažinti valstybei padarytos žalos dydį.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2006 m. sausio mėn. UAB „Lietuniversalas“ išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodyti duomenys apie suteiktas paslaugas ir jų vertę yra neteisingi. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad jis, neva, nepateikė jokių atliktas ūkines operacijas patvirtinančių įrodymų. Apklaustas teismo posėdyje UAB „Lietuniversalas“ direktorius V. M. parodė, kad dalis nurodytų sąskaitose-faktūrose ūkinių operacijų buvo atlikta realiai. Savo parodymus jis patvirtino teismui pateiktais reklaminės produkcijos santraukų pavyzdžiais. Tačiau teismas nepagrįstai nepripažino šios reklaminės medžiagos V. M. paaiškinimų įrodymu. Apklaustas teismo posėdžio metu Z. R. taip pat patvirtino, kad perdavinėjo V. M. nuo V. M. vokus su reklamine medžiaga. Praėjus dideliam laiko tarpui sunku įrodyti, kad buvo realiai atliktos tokios paslaugos, kaip „Įmonės reklama telekomunikacijų priemonėmis“, kurios nurodytos 27 iš 30 byloje esančiose sąskaitose-faktūrose. V. M. sutinka ir pripažįsta, jog realiai reklamos paslaugų sąskaitose-faktūrose nurodytai sumai UAB „Lietuniversalas“ nesuteikė, tačiau dalis paslaugų atlikta. Kadangi reklaminės produkcijos santraukų pavyzdžiai buvo pateikti teismui tik paskutinio teismo posėdžio metu, jis pasiūlė pratęsti įrodymų tyrimą, arba, pripažinus teisę į civilinį ieškinį, palikti šio klausimo išsprendimą civilinio proceso tvarka, nes nustatyti realiai atliktų paslaugų apimtį ir įvertinti jas pinigine išraiška pakankamai sunku, tačiau teismas su šiuo V. M. pasiūlymu nepagrįstai nesutiko ir niekaip nepasisakė dėl to. V. M. mano, kad ši nuosprendžio dalis išspręsta netinkamai.
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-04 nuosprendį: G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatyti BK 222 str. 1 d., ir skirti jam 100 MGL (12 500 t) dydžio baudą; V. M. pripažintam kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., paskirti bausmes: pagal BK 182 str. 2 d. – 3 mėnesius laisvės atėmimo; pagal BK 300 str. 1 d. – 3 mėnesius laisvės atėmimo; pagal BK 222 str. 1 d. – 3 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir V. M. skirti subendrintą 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokuroro nuomone, teismas, atleisdamas G. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai pritaikė BK 40 str. nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-P-82/2010 nurodė, kad „teisės požiūriu BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 str. reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan.“. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje G. Z. parodė, kad Z. R. jam jokių netikrų PVM sąskaitų- faktūrų nepateikinėjo, jis šiuos dokumentus pasirašinėjo dėl nepatyrimo, nežinodamas, kad jie yra netikri; kas atnešdavo šiuos dokumentus, kam būdavo grąžinami pinigai, jis nežino. Taigi šie G. Z. teiginiai neleidžia pagrįstai teigti, kad jis besąlygiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, tokiu būdu G. Z. neatitinka BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos ir negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Minėti argumentai taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad nėra G. Z. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam turi būti skirta BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės medianai artima bausmė.
Taip pat skunde teigiama, jog teismas, V. M. skirdamas turtinio pobūdžio bausmes, tinkamai neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką – pavojingumo laipsnį, kurį, be kitų aplinkybių, lemia lyginamasis kėsinimosi objektų vertingumas, vienarūšių žalų dydis, nusikaltimų padarymo laikas. V. M. veiksmus įvertinus minėtų aplinkybių kontekste matyti, kad V. M. ilgą laiko tarpą ir sistemingai (nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn.) fiktyvios įmonės atstovams teikdavo duomenis, kuriuos įrašius į buhalterinės apskaitos dokumentus apgaulės būdu buvo naikinamos mokestinės prievolės ir įgyjamas svetimas turtas. Įstatymų leidėjas, diferencijuodamas baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, BK 182 str. 1 d. sankcijoje numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą. BK 190 str. nustato kiekybinį didelės vertės turto kriterijų – 250 MGL (32 500 Lt). V. M. pripažintas kaltu apgaule įgijęs 31 959,32 Lt PVM, t.y. apgaule įgyto turto vertė beveik prilygsta turto, už kurio įgijimą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 182 str. 2 d. ir už kurį gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė, vertei. Tuo tarpu teismas, V. M. skirdamas turtinio pobūdžio bausmes, ignoravo šią aplinkybę. Į minėtą kiekybinį kriterijų teismas turėjo atsižvelgti ir skirdamas V. M. bausmes už BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., numatytų nusikaltimų padarymą, tačiau ši aplinkybė skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo liko neįvertinta, dėl ko V. M. už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymą buvo skirtos neadekvačios bausmės, neatitinkančios BK 41 str. 2 d. įtvirtintos bausmės paskirties, tame tarpe ir neužtikrinančios teisingumo principo įgyvendinimo. Prokuroro teigimu, teismas V. M. už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymą neteisingai paskyrė bausmes, todėl 2011-05-04 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė jo skundą patenkinti, o prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašė jo skundą patenkinti, o nuteistojo V. M. skundą atmesti, nuteistasis G. Z. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.
Nuteistojo V. M. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinio skundo
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-04 nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 40 str., pagrįstai atleido G. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prokuroras skunde teigia, jog G. Z. visiškai nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra įstatymo reikalaujamų sąlygų visumos, norint atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šie prokuroro teiginiai nepagrįsti.
Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. tai, jog į UAB „Mikrodata“ apskaitą įtraukė dokumentus, kuriuose atvaizduotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, G. Z. pripažino visiškai ir patvirtino apgaulingai tvarkęs UAB „Mikrodata“ apskaitą. Savo elgesį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme G. Z. vertino kritiškai, pripažino, jog buvo neapdairus, nusikalstamą veiką padarė dėl nepatyrimo.
Šalies argumentai
Prokuroro skunde nurodyti teiginiai, t.y. tai, jog G. Z. nurodė, kad Z. R. jam jokių netikrų PVM sąskaitų – faktūrų nepateikinėjo, jis šiuos dokumentus pasirašinėjo dėl nepatyrimo, nežinodamas, kad jie yra netikri, kas atnešdavo šiuos dokumentus, kam būdavo grąžinami pinigai, jis nežino, nelaikytini esminėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Tai, jog G. Z. tam tikrų kaltinime aplinkybių nepamena arba teigia nežinojęs, neduoda pagrindo teigti, jog jis savo kaltės nepripažįsta visiškai ir kad jo gailėjimasis yra nenuoširdus. Kaip minėta, esmines nusikalstamos veikos aplinkybes G. Z. pripažino visiškai, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, davė nuoseklius parodymus, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei konstatavęs Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumą, pagrįstai atleido G. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme kaltinimą palaikęs prokuroras neprieštaravo, kad G. Z. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Taip pat prokuroras skunde teigia, jog teismas, V. M. už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymą skyrė neadekvačias bausmės, neatitinkančias BK 41 str. 2 d. įtvirtintos bausmės paskirties, ir neužtikrinančias teisingumo principo įgyvendinimo.
Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 str. 2 d. ir 61 str. nuostatomis. BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 str. 2 d. nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kolegijos nuomone, už atskiras nusikalstamas veikas skirdamas baudos bausmes nuteistajam V. M. ir nustatydamas jų dydį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. M. padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, įvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, jog V. M. vedęs, dirba, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, po nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį naujų teisės pažeidimų jis nepadarė. Įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė V. M. baudas, jų dydžius nustatydamas didesnius už šios bausmės rūšies minimumą.
Prokuroro nurodyta aplinkybė, jog V. M. pripažintas kaltu apgaule įgijęs 31 959,32 Lt PVM, t.y. apgaule įgyto turto vertė beveik prilygsta turto, už kurio įgijimą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 182 str. 2 d. ir už kurį gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė, vertei, nesuteikia pagrindo griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog apgaule įgyto turto vertė turi reikšmę veikos kvalifikacijai, o nuo veikos kvalifikacijos ir priklauso kaltininkui skiriama bausmė. LR BK 55 str. nurodyta, jog asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nors V. M. padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, atsižvelgiant į jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą bei sunkinančių nebuvimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės tikslus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kolegijos nuomone, jam paskirta bausmės rūšis – bauda – yra teisinga. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme kaltinimą palaikęs prokuroras manė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant V. M. baudą.
Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo
V. M. skunde nepagrįstai teigia, jog baudžiamasis procesas jo atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. padarymo, turi būti nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-04 nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo nusikalstamų veikų pabaigos, kuria laikytina paskutinės 2006-01-25 pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros su neatitinkančiais tikrovės duomenimis įtraukimas į PVM deklaraciją ir 2007-05-28 pateikimas VMI, tuo būdu įgijus svetimą turtą ir nepagrįstai panaikinus prievolę sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje V. M. sukčiavimas pasireiškė tuo, kad jis pateikdamas suklastotą oficialų dokumentą (PVM sąskaitą-faktūrą) kaip tikrą Valstybinei mokesčių inspekcijai panaikino turtinę prievolę – pareigą sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Turtinė prievolė – pareiga sumokėti mokesčius išnyko ne, kaip teigia V. M. savo skunde, 2006 m. vasario 28 d., t.y. tada, kai deklaracija, į kurią buvo įtraukta 2006-01-25 pasirašyta PVM sąskaita-faktūra, buvo pateikta VMI, o tuomet, kai VMI buvo pateikta paskutinė patikslinta mokesčių deklaracijos versija, t.y. 2007 m. gegužės 28 d. Ši galutinė deklaracijos versija mokesčių inspekcijos buvo priimta ir nuo šio momento išnyko prievolė sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas sueina 2012-05-28, todėl nutraukti procesą V. M. atžvilgiu nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde V. M. nepagrįstai teigia, jog visas 2003 m. laikotarpiu jo pasirašytas UAB „Lietuniversalas“ sąskaitas-faktūras reikia išbraukti iš jo kaltinimo ir atitinkamai sumai sumažinti valstybei padarytos žalos dydį. Byloje surinktų įrodymų visuma pilnai įrodyta, kad V. M., būdamas UAB „Mikrodata“ direktoriumi, laikotarpyje nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn., pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – 31 959,32 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM bei UAB „Mikrodata“ naudai panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog iki 2003 m. pabaigos UAB „Lietuniversalas“ sąskaitas-faktūras jis pasirašinėjo automatiškai, nežinodamas realaus tų santykių tikslo ir schemos, šioje kaltinimo dalyje nešalina jo atsakomybės bei pareigos atlyginti padarytą turtinę žalą. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog būdamas UAB „Mikrodata“ direktoriumi ir pasirašinėdamas bendrovės dokumentus V. M. galėjo nežinoti apie įmonėje sudaromų sandorių pobūdį. Tai, jog, kaip teigia V. M. iki 2003 m. pabaigos UAB „Lietuniversalas“ sąskaitas-faktūras jis pasirašinėjo automatiškai, negali būti pagrindu panaikinti jam kaltinimus 2003 metais klastojus dokumentus ir juos panaudojant savo ir bendrininkų naudai įgijus svetimą turtą šiuo laikotarpiu. Būdamas bendrovės vadovu ir pasirašinėdamas dokumentus, V. M. turėjo žinoti savo veiksmų pasekmes ir privalo už tai atsakyti.
Atmestinas nuteistojo V. M. apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2006 m. sausio mėn. UAB „Lietuniversalas“ išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodyti duomenys apie suteiktas paslaugas ir jų vertę yra neteisingi. V. M. sutinka ir pripažįsta, jog realiai reklamos paslaugų sąskaitose-faktūrose nurodytai sumai UAB „Lietuniversalas“ nesuteikė, tačiau dalis paslaugų atlikta. Kaip matyti, tą apylinkės teisme patvirtino ir UAB „Lietuniversalas“ vadovas V. M.. Tačiau, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo pateikti jokie įrodymai, galintys patvirtinanti bent dalį UAB „Lietuniversalas“ suteiktų reklamos paslaugų UAB „Mikrodata“, apie kurias parodė V. M. ir V. M.. Nei kaltinamasis, nei liudytojas suteiktų paslaugų negalėjo konkretizuoti, todėl apylinkės teismas nenustatė, kad UAB „Lietuniversalas“ pagamino ar užsakė pagaminti kitose įmonėse, taip pat išplatino reklaminę medžiagą sąskaitose-faktūrose nurodytai sumai. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. M. patektuose reklaminės produkcijos santraukų pavyzdžiuose nėra jokių tiesioginių sąsajų su UAB „Mikrodata“, neaiškus jų maketavimo ir spausdinimo laikotarpis. Todėl šie pavydžiai negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu apie konkrečias UAB „Lietuniversalas“ suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo pašalinti dalį PVM sąskaitų-faktūrų, taip sumažinant kaltinimo V. M. apimtį bei šiuo pagrindu mažinti priteistinos turtinės žalos dydį, remiantis vien abstrakčiais V. M. ir V. M. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, teismas neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-04 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo V. M. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus.