- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- e2-7655-633/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom) ieškovui A. Š. (toliau ir – ieškovui) ir atsakovei E. Š. (toliau ir – atsakovei), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Š. ieškinį atsakovei E. Š. dėl bažnyčioje sudarytos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)
1. Ieškovas šioje byloje prašo teismą : 1) jo su atsakove Pilviškių Rkb bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti dėl jų abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis), kartu prašantis teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų (aplinkybių), suponuojančių abiejų sutuoktinių kaltę bei lėmusių jų šeimos iširimą (CK 3.63 straipsnis); 2) nutraukus santuoką jam palikti turimą santuokoje ir kartu prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovei – pagal jos pačios pageidavimą grąžinti ikisantuokinę pavardę (duomenys neskelbtini). Kompensuoti kokią tai dalį patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms ir žyminiam mokesčiui byloje apmokėti neprašantis.
2. Atsakovė priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
II. Bylos šalių paaiškinimai.
3. Ieškovas A. Š. nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jų su atsakove santuoka yra galutinai iširusi, jie kartu kaip šeima nebegyvena ir neveda bendro ūkio jau daugiau nei metus laiko, kuomet bendru sutarimu nutraukė santuokinius ryšius, šių atkurti nebėra galimybės, nes gyventi toliau šeimoje nebenori nei jis pats, nei atsakovė – santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimas yra jų abiejų sutartas ir gerai apgalvotas sprendimas. Jie gyveno šeimos gyvenimą ir vedė bendrą ūkį dar nuo 2004 m., kuomet abu panašiu laiku emigravo į Airiją, o (duomenys neskelbtini) susituokė Pilviškių Rkb bažnyčioje Lietuvoje, nuo 2004 m. nuolat gyvena minėtoje užsienio šalyje, ten dirba. Šeimoje Airijoje yra gimę nepilnamečiai vaikai K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), šioje šalyje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, jie abu yra Airijos piliečiai ir socialinių ryšių su Lietuva neturi. Dėl pareigų vaikams vykdymo po santuokos sudarymo įrašo panaikinimo jis su atsakove yra tarpusavyje gražiuoju susitarę ir ginčo dėl to nėra, jis su atsakove žinantys, jog tokiam kilus, jurisdikcija jį nagrinėti priklauso Airijos vaikų gyvenamos vietos teismui. Dalintino naikinant santuokos sudarymo apskaitos įrašą nekilnojamo turto ir (ar) transporto priemonių jis su atsakove neužgyveno, o kilnojamus buities ir kt. namų apyvokos bei asmeninio naudojimo daiktus yra pasidalinę bendru sutarimu pradėdami gyventi skyriumi, taigi, dalintino teismo sprendimu turto nėra. Jis su atsakove taip pat neturintys ir nebaigtų vykdyti prievolių – nei bendrų (solidarių), nei kiekvienas asmeninių, todėl poreikio nustatyti tokių prievolių vykdymo tvarką panaikinant santuokos sudarymo apskaitos įrašą irgi nėra. Tarpusavio santykiai šeimoje pradžioje buvę gerais arba patenkinamais, paskutiniuosius metus pašlijo, jo vertinimu, dėl asmenybių nesuderinamumo, - jie netinkantys vienas kitam, išsiskyrė jų požiūris į pareigų vykdymą šeimai, bendro gyvenimo perspektyvas ir tikslus ateičiai, krizė santykiuose vis gilėjo ir baigėsi tuo, jog abu pripažino vienas kitam, jog nebegalintys ir nebenorintys toliau būti ir gyventi kartu. Kadangi atkurti šeimos ryšius nebeįmanoma, jis, ieškovas, prašantis santuoką nutraukti iš karto, nesiimant papildomų priemonių jų taikinimui, kadangi tai pažeistų tiek jo paties, tiek ir atsakovės interesus. Dėl išvardintų aukščiau aplinkybių prašantis jo su atsakove santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės, nenurodant konkrečių faktų, suponuojančių jų kiekvieno kaltę bei sąlygojusių jų šeimos iširimą. Panaikinant santuokos akto apskaitos įrašą, jis prašantis jam palikti santuokoje turimą pavardę, kuri jam yra ir prigimtinė, o atsakovei, pareiškus tam valią, grąžinti turėtą iki santuokos (mergautinę) pavardę.
Atsiliepimas
4. Atsakovė E. Š. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, pareiškė, jog su ieškiniu visiškai sutinkanti ir prašanti jį visiškai patenkinti. Atsakovė patvirtino, kad sprendimas kreiptis į teismą su prašymu panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašą yra jų abiejų su ieškovu bendras ir gerai apgalvotas sprendimas, kurio ji nepakeis, pritarianti ieškovo vertinimu, jog jų šeima iširo visiškai ir galutinai, atkurti šeimos santykius nebeįmanoma, taikytis ji, kaip ir pats ieškovas, atsisakanti, tai prieštarautų jos interesams tiek asmeniniuose, tiek turtiniuose santykiuose. Atsakovė taip pat patvirtino, jog su ieškovu neturi teismo sprendimu dalintino bendro turto, taip pat neturi ir nebaigtų vykdyti prievolių kreditoriams, tiek bendrų (solidarių), tiek ir kiekvienas asmeninių. Toliau atsakovė visiškai pripažino ir patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje bei paaiškintas teisme ieškovo apie jų emigracijos, bendro gyvenimo bei šeimos iširimo aplinkybes, taip pat bendrus vaikus. Ji, atsakovė, pripažįstanti, jog jos su ieškovu santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, kaip ir ieškovas, prašanti teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, suponuojančių jų kiekvieno kaltę bei sąlygojusių jų šeimos iširimą, prašanti panaikinant santuokos sudarymo akto apskaitos įrašą jai grąžinti iki santuokos turėtą (mergautinę) pavardę.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniai argumentai.
5. Iš ieškovo pareiškimo (ieškinio), jo ir atsakovės paaiškinimų, įskaitant visišką ieškinio pripažinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 2 dalis), teismo posėdyje, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais pripažįstamais dokumentais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau antri metai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito, yra visiškai nutraukę ir nebepalaiko jokių socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, išskyrus bendrų vaikų globą (priežiūrą), abiem šalims (sutuoktiniams) tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir niekam dėl to nereiškiant jokių argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų tiek ieškovo, tiek ir atsakovės teisėtus interesus, dėl jų, kaip formaliai vis dar sutuoktinių, padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio jau santykinai ženklų daugiau nei metų laiką, ir kt. (CK 3.64 straipsnio 3 dalis).
6. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas be kitų yra nustatęs ir prezumpciją, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis palieka šeima ir ja visiškai nesirūpina daugiau nei 1 m. laiką, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Pagal ieškovo paaiškinimus, kurių nepaneigia jokie kt. bylos duomenys (atsakovė juos pripažino ir patvirtino), tiek jo paties, tiek ir atsakovės veiksmai aptariamą prezumpciją atitinka, nė vienas iš jų, sutuoktinių, pastarosios prezumpcijos byloje neginčijo ir nenuginčijo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis), o tai suponuoja teismui pagrindą pripažinti, kad jie abu sutuoktiniai, tai yra, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, kiekvienas yra kalti dėl jų šeimos iširimo. Bylos ieškovas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tam tikra dalis kaltės dėl to, kad bylos šalims iš esmes nepavyko sukurti visaverčių šeimos santykių, juos puoselėti ir svarbiausiai išlaikyti, tenka tiek atsakovei, tiek ir jam pačiam, tokį faktą visiškai pripažįsta ir atsakovė (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių, bylos šalių, kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o santuokos nutraukimo priežastys ir faktai, patvirtinantys vieno ar kito sutuoktinio kaltę toliau šiame teismo sprendime abiejų bylos šalių prašymu, neprieštaraujančiu įstatymams ar kt. viešajam interesui bei gerai moralei, nenurodomi (CK 3.63 straipsnis). Teismo vertinimu, jau sudarant santuoką abu sutuoktiniai (bylos šalys) nepakankamai atsakingai įvertino jų kaip asmenybių tinkamumą vienas kitam, savo pasirengimą sukurti šeimos santykius, juos puoselėti ir stiprinti, todėl abu šioje situacijoje turi prisiimti ir atsakomybę už kilusias pasekmes – visišką šeimos ryšių iširimą, kas suponuoja sprendimą šią santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai, kad šios bylos kontekste ieškovas kaltesne dėl jų šeimos iširimo laiko atsakovę ir kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo gali būti, jog nėra vienodas, neturi įtakos padarytai išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).
7. Kadangi bylos šalių šeimoje gimę nepilnamečiai vaikai abu yra gimę užsienio šalyje (Airijoje), yra šios šalies piliečiai, joje nuolat gyvena bei socialinių ryšių ir interesų su Lietuvos Respublika neturi, su tėvų pareigų po jų santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo vykdymu susiję klausimai – dėl jų, nepilnamečių vaikų, gyvenamos (-ų) vietos (-ų) nustatymo, skyriumi nuo jų gyvenančio vieno iš tėvų išlaikymo teikimo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, šioje byloje nenagrinėjami, kadangi šis teismas tam neturi jurisdikcijos, kuri savo ruožtu pagal bylos aplinkybes priklauso nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamos vietos Airijoje teismui (2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas „Briuselis II ter) 7 straipsnio 1 dalis bei 10 straipsnio 1 dalis) (CK 3.59 straipsnis). Byloje šalys reikalavimų spręsti tarpusavio išlaikymo po santuokos sudarymo apskaitos akto įrašo panaikinimo, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalinimo, nepasibaigusių solidarių prievolių vykdymo tvarkos po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo nustatymo klausimus nereiškia, pagrindo tam nenustatė ir pats teismas (CK 3.59, 3.72, 3.109, 3.116 straipsniai).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
8. Nei ieškovas, nei atsakovė byloje neprašo priteisti iš priešingos šalies kokių tai galimų bylinėjimosi išlaidų pastarosios bylos procese atlyginimą, tokių galimų išlaidų (be žyminio mokesčio) leistinais įrodymais nepagrindė ir neįrodinėjo, atsakovas jam kompensuoti kokią tai dalį patirtų išlaidų už procesinio dokumento ir jo priedų parengimą advokatui bei sumokėto valstybei už ieškinį žyminio mokesčio nereikalauja, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių šioje byloje nepaskirstomos (CPK 13 ir 93 straipsniai). Atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje taip pat nėra, be to, nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės jiems kyla tokios pačios teisinės pasekmės, tame tarpe ir dėl prievolės kompensuoti valstybei bylinėjimosi išlaidas, kaip ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ypatingąja teisena (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), o tokiose bylose pareiškėjai yra įstatymu atleisti nuo žyminio mokesčio ir kt. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei prievolės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas), todėl joks valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš bylos šalių nepriteistinas ir neišieškotinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti tarp ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pilviškių Rkb Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje sudarytos santuokos akto apskaitos (duomenys neskelbtini) įrašą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokoje turėtą bei kartu ir prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovei – jos prašymu grąžinti turėtą iki santuokos (mergautinę) pavardę (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.